„Jeigu nebuvai Baltijos kelyje, vadinasi tavęs tuomet nebuvo Lietuvoje visai...“

Nuvilnijo per Lietuvą ir Palangą Baltijos kelio 25-mečio minėjimo renginiai, vyresniesiems atgaivindami dylančią atmintį, o jaunajai kartai padovanodami nemokamą istorijos pamoką. Tada, prieš 25 metus, 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją, Estija, Latvija bei Lietuva susijungė „gyvąja grandine“ – Baltijos keliu. Matyt, neatsiras lietuvių, kurie suabejotų šio įvykio svarba mūsų šalies istorijai, bet šios dienos dvidešimtmečiams Baltijos kelias, kaip ir Nepriklausomybė, – jau dulkėta istorija, kuomet dar nebuvo mobilių telefonų ir interneto.

Baltijos kelias – tik istorinė data

Didžioji dalis mano pašnekovų, jau išvykusiųjų iš Palangos arba dar joje gyvenančių, teigė, kad jie supranta Baltijos kelio svarbą Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms.

Tačiau jie neslėpė, kad jiems Baltijos kelias – tik viena iš svarbių datų Lietuvos moderniojoje istorijoje. Prieš metus išvykusi iš Palangos ir Mančesterio universitete studijuojanti sinologiją (Kinijos studijas) Ieva Rakauskaitė patvirtino, jog jai Baltijos kelias tėra tik istorinė data.

„Ko gero, ta diena prabėgtų kaip eilinė, jei ne priminimai apie ją žiniasklaidoje. Aš šios datos neminiu, tačiau man visada įdomu pažiūrėti, kaip kiti mini šią datą bei nepriklausomybės atgavimą, – sakė buvusi Palangos senosios gimnazijos mokinė. – Reikia pasakyti, kad jaunimas nesupranta nepriklausomybės reikšmės. Juk tie, kuriems nėra virš dvidešimt penkerių metų, nėra patyrę to jausmo, kai esi okupuotas kitos valstybės, ir kiek teko iškentėti tėvams ir seneliams, kad Lietuva vėl būtų laisva“.

O ko reikia, kad jauni žmonės suvoktų nepriklausomybės reikšmę? Galbūt šiais laikais, kai mūsų valstybė jau laisva, tai net neįmanoma?

„Manau, kad šiomis dienomis nelabai kam pavyktų parodyti jaunimui, ką reiškią būti priklausomam nuo kitos šalies, nes juk mes negyvenome tame laikotarpyje ir tiesiog negalime suprasti, ką tai iš tikrųjų reiškia. Svarbių istorinių įvykių, tokių, kaip, pavyzdžiui, Baltijos kelio paminėjimas būtent ir primena istoriją, kad reikia džiaugtis laisva šalimi“, – kalbėjo I. Rakauskaitė.

Klaipėdoje turizmo administravimą studijuojantis Džiugas Makaras prisiminė, kad kažkada per istorijos pamokas Palangoje mokėsi apie Baltijos kelią.

„Prisimenu, kad išgirdau, jog tuomet žmonės susivienijo bendram tikslui už savas tautas. Tai tikrai gražu, bet man dabar tai nieko nereiškia. Manau, kad vėl taip įvykti nebegalėtų. Nemaža dalis jaunų žmonių galvoja kaip ir aš. Tuomet mes net gimę nebuvom, neišgyvenom to, todėl ši data mums neatrodo tokia reikšminga, nors ir suvokiame jos svarbą mūsų šalies istorijai“, – sakė vaikinas.

Iš tėvų prisiminimų

Būsimos vienuoliktokės Onos Labžentytės nuomone, Baltijos kelias – labai svarbus įvykis Lietuvai žengiant į nepriklausomybę.

„Tai – vienas svarbiausių įvykių, kai Lietuva su kaimyninėmis šalimis parodė savo vieningumą visam pasauliui. Man tai tokia pati svarbi diena kaip ir Kovo 11-oji ar Vasario 16-oji. Nors pati tuo metu dar net nebuvau gimusi, tačiau iš tėvų pasakojimų suprantu tą svarbą“, – sakė mergina.

Vilniaus universiteto politikos mokslų bakalauro ketvirtakursė Meda Lazdauskaitė teigė, kad ji, laisvos Lietuvos vaikas, apie Baltijos kelią sužinojo iš tėvų.

„Labai gerai pamenu dėdę pasakojant, jog jei tavęs nebuvo Baltijos kely, tavęs nebuvo visai. Taiki už rankų besilaikančiųjų laisvės ir ėjimo Europos keliu siekių išraiška šiandien yra ne tik įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausia „gyvoji grandinė“, bet ir tapusi įkvėpimu – ne taip jau seniai katalonai taip pat kibosi rankomis Ispanijoje“, – sakė mergina.

Pasak Saulės Grigaliūnaitės, Vilniaus universitete studijuojančios kūrybos komunikaciją, Baltijos kelias yra gyvas istorijos paminklas.

„Žmonės, kurie susikibo rankomis, viešai parodė didelį ryžtą, vieningumą ir drąsą, ypač lietuviai, kurių ten buvo dauguma. Šiandien Baltijos kelią matau ne tik kaip organizuotą žmonių santalką, bet ir ryškų pavyzdį, kaip žmonių vienybė, bendradarbiavimas, bendra patirtis bei skausmas, ir, kas svarbiausia, humaniškumas gali taip suartinti tris skirtingas, kad ir seserimis vadinamas, tautas. Iš to turėtume patirties semtis šiandien“, – pasakojo studentė.

Primena apie nepriklausomybės vertę

Šias metais baigęs Palangos senąją gimnaziją Andrius Kleiva sakė, kad kiekvienąkart išgirdęs pasakojimus apie Baltijos kelią aiškiai žino, jog, jeigu būtų gyvenęs tuo laiku, būtų pirmas, kuris nei sekundės neabejodamas griebtųsi automobilio, kartu stovėtų susidariusiose spūstyse ir kabintųsi rankomis su kaimynu.

„Baltijos kelią visuomet suvokiau kaip reikšmingą Baltijos šalių istorijos etapą – po ilgų priespaudos metų tai buvo drąsus ir netikėtas nepriklausomybės manifestas, sujungęs mases laisvės idėja tikinčių kilnių Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių. Tądien parodyta bendrystė, neįtikėtinas susitelkimas, vienybė įkvepia ir primena apie, atrodytų, savaiminiu dalyku tapusios nepriklausomybės vertę“, – kalbėjo buvęs gimnazistas.