Eurochamizmas: „Pūsk, ritinmalka, ša, man tavęs nėra, – „Į Būdą!“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2016-11-03
Peržiūrėta
298
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Eurochamizmas: „Pūsk, ritinmalka, ša, man tavęs nėra, – „Į Būdą!“

Seniai knieti viešai prisiminti ir mūsų buitinės elgsenos esmines pastarųjų dviejų dešimtmečių permainas. Kolektyvizmą, draugiškumą, nuoširdumą pakeičia savanaudžių egoistų – pseudokapitalistų primetamas įžūlumas ir net agresyvus chamizmas. Betgi mandagumas privalomas visais laikais! Čia primintina kita tiesa: „Materija formuoja sąmonę“. Arba, seno Vilniaus gyventojo lenko žodžiais – „Pynigas yra vyskas“. Gaila, kad „visame kame“ prarandamas SAIKAS. Mus užvaldė daiktų chaosas. Daiktų, vaistų, gardumynų. Visa ko „persivalgymas“ arba „Akys už pilvą didesnės“. Dauguma mes – „abžoros“. Skuduržmogiai. Sugodėję. Pavydūs. Štai todėl – nirštaujantys, nemandagūs, negeranoriški greta esančiojo atžvilgiu. Kapitalistėjimo priešaušryje PINIGAS lietuvių pagrindiniu „vadu“ išrinko... Pilvą. Še tau, kad nori!
... ir nenorint ne viskas – gerai. Aš labai gerbiu komunalininkų kolektyvą už retai kur dabar Lietuvoje esantį draugiškumą. Iš jų mandagumo pasimokyti galėtų dar ir ne viena jaunesnės kartos palangiškė – „vaikų ugdytoja“, kaip vadiname „Neurosojuze“. Gal kitaip? Turtai auga, tačiau savo nervų, CNS daug kas nebesuvaldo.
Vieno Palangos mažo mažvaikiukų darželinuko darbuotoja, pasikeitus valdingajai vadovei, neslėpė laisvumu dvelkiančio džiaugsmo, pasikeitus ir kolektyve moraliniam klimatui: „Jau nereikia prie durų žegnotis. Visus pirmoji ponia baimėj laikė, tvarkėsi kaip nuosavame dvare. Kas nepataikavo – „karpė“ kruvinai uždirbamus pinigėlius. Dėkui dangui, viena „Šiluvos Marija“ mažiau ir išsyk visos ir visi smagesni. Tarnų laikai pasibaigė“. Teisybės dėlei tokių pensijos vertų „caricų“ Palangoje dar yra! O Palangos komunalinio komandos vyrai Juozas, Antanas ir kiti stebisi – neatsistebi, kokie idealiai buityje netaupūs yra kurorto gyventojai. „Vežam ir vežam, ir dar ilgai vešim mašinikėm palangiškių išmestus prie konteinerių pusnaujus baldus. Ale visai sviets išprotėja: tokios spintikės, sofos, kėdės, lovos dar kur nors tarnautų – garaže ar sodo namelyje, bet dabar visi nori spėt su madom – tik duok naujausio modelio baldus, mašinikes, rūbus, duok, duok, duok“... „Kiaušių pūstyklės“, netaupūs dabar žmonės, nevertina to, ką turi, turbūt nebūtų laimingi net ir trijose loterijose po milijoną laimėję“, – vieną rugsėjo pusdienį apie „skuduržmogius“ kalbėjo man Sevastopolio povandeniniame laive armijoje tarnavęs, darbštumu reto pralenkiamas dabar „Skieraus ir Ginto komandos“ Juozas, kraudamas „Bam‘e“ į mašiną apynaujį virtuvinį komplektuką.
Daug kur ir daug ko jau nepakeisim. Graudu, kad toj „Materijos jūroje“ skęsta geri žmonių jausmai, gimsta daug pykčio. Nuoskaudų. Sielvarto. Apmaudo. Abejingumo. Amoralumo. Bet vėl – moralai ar pedagogika čia nepadės.
Ką siūlau? Juokimės. Kaip Grigorijus Kanovičius. Jurijus Nikulinas. Čarlis Čaplinas („Aš – kaip dagys: kuo daugiau kojų neina, tuo geriau augu“). Juokimės net tada, kai rudenėja, debesuojasi, kai liūdna ar net kai kur „beseksualiniai diegliai varsto kūną“.
Juokimės. Juk „mirties valanda – ir toji praeina“, – primena aukštaičiai arti Pandėlio. O štai šių metų rugsėjo 18-ąją, redaktoriaus, žinomo publicisto Vytauto Žeimanto žurnalistinio profesionalumo ir žmogiško atidumo dėka, Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklapyje (www.lzs.lt) pateiktas „riebus sprindis“ žinomo Vilniaus krašto satyriko ir lietuvių kalbos mokytojo Alberto Skyrelio (1936-01-02 – 2012-02-26) „Lietuviškų rubajų“ iš rinkinuko „Kas kvailesnis?“.
Prie gerbiamo Vytauto Žeimanto vertinimų pridurčiau ir savą – Palangos smėlynų žygeivio „trigrašį“. A. Skyrelio, kurį ir aš pažinau „Šluotos“ satyrinio žurnalo redakcijoje Vilniuje, kūryba šiame laikmetyje yra vertinga kaip rentgenas, tomografas, nes jautriai, meistriškai paprastai, – tik niekad ne prastai! – išsakytos mūsų „nulietuvėjančios“ – godėjančios visuomenės ydos, moralinis nuosmukis, ogi, visas laikotarpio po 2000-ųjų „Eurochamizmas“, kur žmogus žmogui... retas linki vienas kitam gero. Nugiminėję. Nesavi. Ką ten į širdį, sielą – į akis viens kitam gal tik prieš „Pirmą naktį“ pasižiūrim, o toliau viskas telpa į klaustukus: „Kiek gauni, ką duosi, kodėl tokia maža pensija?“ Ir t.t. Ir t.t. Iki „Tvartelio etikos“. Tai pastebėjo ir A. Skyrelis:
Gariūnai skamba, klega, tviska,
Čionai parduoda, perka viską.
Greta Dievulio vaipos seksas...
Apsilankykit. Gal ir seksis.
Ačiū jam už tai. Tūkstančiams skauda, panašiai galvoja, tik literatui, menininkui pavyksta Kančią įprasminti savais žodžiais.
Išėję į naują, nežinomą krantą
Lietuvis lietuvio jau nebesupranta.
Tas šaukė užkimęs, o kitas – tylėjo,
Tikriausiai prireiks iš... Zimbabvės vertėjo.
Literatai, ypač satyrinius eilėraščius, feljetonus rašantys yra ne itin valdančiosios „Ponijos“ mėgiami būdraujantys sarginiai šunys. Arba narkotikų ieškantys aviganiai. Arba psichosomatinio skyriaus gydytojas. Satyrikas irgi – savaip filosofas, net pranašas:
A la berniukai, a la mergaitės
Siaubingai laka, nešvankiai keikias.
Didieji vagia, mažiem neduoda
Kūrėjai gimdo humorą juodą.
Pritarkim ir šioms mokytojo – satyrų kūrėjo A. Skyrelio eilutėm: „Kol gausūs mesijai ir guodžia, ir žada, pažaiskim toliau šį Būties maskaradą“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo feisbuko paskyroje antradienio, vasario 23 d., vakarą pasidžiaugė, kad pavyko laimėti pirmąjį teismą ir išsaugoti visuomenės interesą.


Kodėl nėra tualetų prie senųjų kapinių?

"Palangos tilto" informacija, 2019 08 23 | Rubrika: Skundų dėžutė

Užėjusi į PT redakciją, ponia Zita pasiskundė, kad prie senųjų miesto kapinių nėra jokio tualeto. „Yra tik rodyklė, nurodanti naudotis tualetu laidojimo namuose, bet tai – nepatogu, ypač senjorams,“ – sakė palangiškė.


Seniai knieti viešai prisiminti ir mūsų buitinės elgsenos esmines pastarųjų dviejų dešimtmečių permainas. Kolektyvizmą, draugiškumą, nuoširdumą pakeičia savanaudžių egoistų – pseudokapitalistų primetamas įžūlumas ir net agresyvus chamizmas. Betgi mandagumas privalomas visais laikais!


Nuvilnijo per Lietuvą ir Palangą Baltijos kelio 25-mečio minėjimo renginiai, vyresniesiems atgaivindami dylančią atmintį, o jaunajai kartai padovanodami nemokamą istorijos pamoką. Tada, prieš 25 metus, 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją, Estija, Latvija bei Lietuva susijungė „gyvąja grandine“ – Baltijos keliu. Matyt, neatsiras lietuvių, kurie suabejotų šio įvykio...


Šią vasarą Palanga sulaukė per 3 milijonus poilsiautojų. Tiek žmonių galėjo aplankyti kurortą suskaičiavus prie jūros važiavusias transporto priemones. Karšta ir daug žmonių prie jūros pritraukusi vasara Palangai užminė mįslę – kiek poilsiautojų didžiausią šalies kurortą aplankė per tris vasaros mėnesius? Pernai birželį įvestas „pagalvės“ mokestis...


Kunigi škių karjeras tampa galvos skausmu ne tik jo savininkams, bet ir Palangos savivaldybei. Susiklosčiusi situacija – anekdotinė. Teismas išaiškino, kad tokio vandens telkinio... nėra, nors jis tyvuliuoja ir juo naudojasi ne tik savininkai, bet ir poilsiautojai jau daug metų. Kiti savininkai tuo tarpu galbūt vėjais išleido tūkstančius litų...


Kompanijos, norinčios išsilaikyti rinkoje, ieško geriausių specialistų. Tačiau Palangos darbdaviai laikraščiui prisipažino vis labiau jaučią kvalifikuotos darbo jėgos stygių. Pasak Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovo Gintaro Sičiūno, mūsų kurorte jų paprasčiausiai nėra: „Palangoje rasti kvalifikuotą specialistą yra neįmanoma. Kur jų...


Tokį atsakymą išgirdome iš UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus Konstantino Skieraus, kuomet paklausėme, kodėl prie miesto turgavietės esančioje autobusų stotelėje nėra suoliuko. 


Kada imame labiau kreipti dėmesį į savo sveikatą, savo savijautą, į tai, kuo gyvename? Tikriausiai dažnas atsakytų, jog susidūrus su liga, kuomet sunkiai priežastį bei jos gydymo būdą randa net gydytojai. Palangiškė Valerija Jonušaitė papasakojo, jog visapusiškai pakeitė savo gyvenimą sulaukusi 40 metų, kuomet jai operavo įgimtą nesveiką inkstą. Paaiškėjo, jog jai pavyko pasirinkti...


Keisti gyvenimo būdą – itin sunkus uždavinys, kurį įveikti pasiseka tikrai ne visiems. Tačiau kartais priverčia pats gyvenimas, o perkopus svarbiausią laiptelį, nelabai ir besinori grįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo. Būtent tokios patirties teko pasisemti ir sveikos gyvensenos propaguotojui Daliui Viršilui. „Mūsų dukrelei reiškėsi nuolatinė alergija, tad pradėjome domėtis, kur problema...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius