Jūros tako pavadinimas keičiamas į prieškario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, agronomo, sociologo, ekonomisto Jono Prano Aleksos gatvę

"Palangos tilto" informacija, 2021-03-16
Peržiūrėta
763
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Jonas Pranas Aleksa
Jonas Pranas Aleksa

Saivaldybė informuoja, kad yra parengtas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas ”Dėl gatvės Jūros takas pavadinimo pakeitimo į Jono Prano Aleksos gatvė ir jos geografinės charakteristikos patvirtinimo“.
Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas skelbiamas interneto svetainėje www.palanga.lt.
Sprendimas bus priimamas ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų po informacijos apie numatomą gatvei pavadinimo suteikimo paskelbimo gyventojams.
Kilus neaiškumams, prašome kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiąją specialistę Renatą Prialgauskaitę-Šlapelienę, tel. (8 460) 34 111 , el. p. [email protected]

Wikipedia skelbia, kad Jonas Pranas Aleksa (1879 m. gruodžio 25 d. Kumetiškiai, Kalvarijos apskritis – 1955 m. balandžio 22 d. Svetlozelionoje, Tomsko sritis, palaidotas Palangoje) – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas.

Broliai Konradas Aleksa ir Zigmontas Antanas Aleksa – „Angarietis“. 1891–1900 mokėsi Marijampolės gimnazijoje.[1] 1900–1907 m. Maskvos universitete studijavo gamtos mokslus, agronomiją, sociologiją, 1914–1915 m. Varšuvos aukštojoje Žemės ūkio mokykloje – agronomiją ir zootechniką. 1929 m. Žemės ūkio akademijos garbės daktaras.

Studijų metais buvo nelegalios Maskvos lietuvių studentų draugijos narys. Už anticarinę veiklą 1902 m. kalėjo Maskvoje, Varšuvoje, Kališe. 1918 m. birželio mėn. grįžo į Lietuvą. Nuo 1918 m. lapkričio mėn. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos skyriaus vedėjas, vėliau Žemės ūkio departamento direktorius. 1920 m. birželio mėn. – 1923 m. birželio mėn. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. 1924–1927 m. bendrovės „Lietūkis“ tarybos pirmininkas. 1925–1927 m. redagavo žurnalą „Žemės ūkis“, 1936 m. – savaitraštį „Ūkininkų žodis“. Žemės ūkio rūmų steigimo iniciatorius, 1926–1927 m. pirmininkas. 1926–1927 m. Trečiojo Seimo atstovas. 1926 m. gruodžio mėn. – 1935 m. rugsėjo mėn. žemės ūkio ministras. Ūkininkų partijos veikėjas, 1925–1927 m. 1928–1936 m. organizacijos „Ūkininkų vienybė“ pirmininkas. 1925–1940 m. Vytauto Didžiojo universitete, 1940 m. Vilniaus universitete dėstė žemės ūkio ekonomiką.

TSRS okupavus Lietuvą NKVD suimtas, 1940–1941 m. kalintas Marijampolėje, Kaune. Birželio sukilimo išlaisvintas nuo 1941 m. rugpjūčio mėn. dėstė Vilniaus universitete, 1942 m. profesorius. 1942 m. lapkričio 11 d. su K. Griniumi ir M. Krupavičiumi pasirašė ir įteikė Memorandumą vokiečių generaliniam komisarui Kaune[2], kuriame protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (t. p. ir žydų, rusų, lenkų) žudymą. 1942 m. gestapo suimtas ir ištremtas į Vokietiją, gyveno gestapo prižiūrimas. 1945 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Žemės ūkio institute, nuo 1945 m. profesorius. 1946 m. iš darbo pasitraukė, palaikė ryšius su pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui organizacija – Lietuvių tautine taryba. 1948 m. ištremtas į Sibirą, kur ir mirė. Palaikai 1990 m. pargabenti į Lietuvą, palaidoti Palangoje

Jūsų komentaras:

PALANGAI NEPRIIMTINA PRAKTIKA 2021-03-22 09:24 (IP: 162.158.238.5)
Gal J.P.Alekna žmogus ir geras, ir nusipelnęs Lietuvai buvo, bet... koks jo ryšys su Palanga? Kodėl dėl Jono Prano Aleksos yra keičiamas esamos gatvės pavadinimas istorinėje Palangos miesto dalyje? Ką tas žmogus yra nuveikęs Palangos labui? Juk, vien tik pažvelgus į Palangos progimnazijos gimnazistų sąrašą, pamatysim begalę garbių Lietuvos valstybės vyrų, kurių atminimo įamžinimu niekas Palangoje nesirūpina ir gatvių pavadinių vien dėl to, kad yra "palaidotas Palangos kapinėse" nekeičia. O kiek jų yra palaidoyų ne Palangoje... Jei jau keisti gatvių pavadinimus istorinėje Palangos dalyje, tai tik dėl palangiškių ar Palangai reikšmingų darbų nuveikusių asmenybių. Būtų labai gerai, kad dėl tokio komunisto ir kominternininko Zigmo "Angariečio" brolio J. P. Alesos įamžinimo Palangoje pasisakytų ir Palangos bendruomenės atstovai, kad ir archeologas Vl. Žulkus. Bet kuriuo atveju, Jūros gatvės pavadinimo keitimo į J.P.Aleknos procedūras reikia stabdyti. Nedarykim skubotų ir neargumentuotų žingsnių. O jei jau yra noras keisti Palangos istorinės dalies gatvių pavadinimus, tai tam reikalinga žymiai platesnė diskusija. O ką būtų galima pasiūlyti vietoje Palangoje negyvenusio ir nedirbusio J.P.Aleknos? Pasitarkim. P.S. Nelabai aiškus ir irišlus yra ir šis laikraščio straipsnelis: "Broliai Konradas Aleksa ir Zigmontas Antanas Aleksa – „Angarietis“. 1891–1900 mokėsi Marijampolės gimnazijoje.[1] 1900–1907 m. Maskvos universitete studijavo gamtos mokslus, agronomiją, sociologiją, 1914–1915 m. Varšuvos aukštojoje Žemės ūkio mokykloje – agronomiją ir zootechniką. 1929 m. Žemės ūkio akademijos garbės daktaras". Apie ką čia?..

Ryšys su Palanga koks? 2021-03-18 06:18 (IP: 162.158.238.203)
Palaidotas Palangos kapinėse. To užtenka gatvei pavadinti?

Taip pat skaitykite

Saivaldybė informuoja, kad yra parengtas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas ”Dėl gatvės Jūros takas pavadinimo pakeitimo į Jono Prano Aleksos gatvė ir jos geografinės charakteristikos patvirtinimo“.


Paraplegikams atidarytas patogus takas į pajūrį

"Palangos tilto" informacija, 2019 08 09 | Rubrika: Sveikata

Kai šią savaitę daugelis mūsų stebėjosi, kodėl lietuviai turi mažai empatijos, gailesčio – Biržų ir Žiežmarių gyventojai nenori matyti socialinės paskirties objektų savo kaimynystėje, Palanga visiems šalies paraplegikams (žmonėms su mobilumo problemomis dėl nefunkcionalių kojų – aut.) padarė gražią dovaną – antradienį Monciškėse, kur tradiciškai...


Šventoji pastaruoju metu iš pamirštos „podukros“ tampa gulbe – vis gražinamos miestelio gatvės, atsiranda naujų objektų, pasitarnausiančių tiek vietiniams gyventojams, tiek ir svečiams. Šiuo metu intensyviai plušama Šventosios gatvėje, kur rekonstruojamas pėsčiųjų takas. Kaip teigė Šventosios seniūno pavaduotojas Alvidas...


Itin populiarus dviračių bei pėsčiųjų takas, nusidriekęs palei Klaipėdos plentą nuo sankryžos su Malūno ir Sodų gatvėmis iki miesto ligoninės, tapo patogesnis bei saugesnis – čia įrengtas apšvietimas.


Link jūros vedantis Palangos Lino takas netrukus neatpažįstamai pasikeis – siekiant jį padaryti ne tik šiuolaikišką, bet ir patogų neįgaliesiems, rengiamas tako atnaujinimo projektas. Planuojama, kad remonto darbai prasidės dar šiais metais, o atnaujinto tako patogumais palangiškiai ir miesto svečiai galės naudotis jau kitą vasarą.


Vienas svarbiausių Palangos atributų – Palangos tiltas – po sezono atidarymo šventės šurmulio bus visas perdažytas, o medinis takas vedantis link jo jau šią savaitę, trečiadienį, buvo prikeltas naujam gyvenimui: pakeista danga, sudėtos jo prieigose naujos kaladėlės. Palangos komunalininkai jau pasiruošė sezono atidarymo šventei rytoj...


Link jūros vedanti Jūratės gatvė puošiasi naujomis spalvomis  3

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 11 11 | Rubrika: Miestas

Ryškėja naujasis vienos iš pagrindinių Palangos gatvių – Jūratės g. – veidas. Link jūros vedanti pėsčiųjų alėja sparčiai rekonstruojama, kartu tvarkoma ir Jūratės g. aikštė.


Rekordinis šalyje Palangos margučių ridenimo takas – per 18 metrų

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 04 12 | Rubrika: Miestas

18,6 metro – tokio ilgio yra šalyje rekordinis margučių ridenimo takas, pirmadienį nutiestas Palangoje. Beje, planuota buvo užfiksuoti gerokai mažesnį šalies rekordą – 16 metrų.


Besibaigiančius jubiliejinius – dvidešimtuosius – metus po Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimo norėjome paminėti su žinomu pajūrio advokatu, Palangos, o vėliau ir Klaipėdos Sąjūdžio tarybos pirmininku, Nepriklausomybės akto signataru Liudviku Narcizu Rasimavičiumi-Rasimu. Meilę Tėvynei pajutęs dar mokyklos suole dėjo visas pastangas, jog Lietuva nusikratytų...


J.Basanavičiaus gatvė – prekeivių valdžioje

Šarūnas Vaitkus, Palangos miesto gyventojas, 2010 07 03 | Rubrika: Miestas

Palangą simbolizuojanti Jono Basanavičiaus gatvė Lietuvai yra daugiau nei alėja. Kaip Klaipėdos uostas yra laivams skirti Lietuvos vartai į jūrą, taip ir J.Basanavičiaus gatvę galime vadinti žmonių vartais į jūrą.  Nes tik vienintelėje Lietuvos vietoje - Palangoje šią gatvę pratęsiančiu jūros tiltu net keletą šimtų metrų galima žengti virš vandens.  Tik čia, stovint toli nuo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius