Kelyje link energetinės nepriklausomybės: Klaipėdos regionas ruošiasi grandioziniam projektui

Palangos tiltas, 2022-10-19
Peržiūrėta
4260
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kelyje link energetinės nepriklausomybės: Klaipėdos regionas ruošiasi grandioziniam projektui

Ambicingas Klaipėdos regiono tikslas vystyti jūrinio vėjo energetiką, remiantis nacionaliniu ir tarptautiniu interesu, skinasi kelią pirmyn – šiais metais Seime priimtas įstatymų paketas atvėrė tiesų kelią į pirmojo jūros vėjo parko atsiradimą Lietuvoje. Skaičiuojama, jog projektas sukurtų bent 1300 darbo vietų, pritrauktų per 1 milijardą eurų investicijų bei užtikrintų apie ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poreikio.

Klaipėdos regionas neslepia ambicijų

Palangos mero Šarūno Vaitkaus teigimu, šio itin Lietuvai reikšmingo infrastruktūros projekto svarba kaip niekad išryškėjo būtent dabar, kuomet energetikos sektorius visame pasaulyje išgyvena itin neramius laikus. Esą, Klaipėdos regione įdarbinus vieną švariausių elektros gamybos metodų – vėją – to naudą pajaus ne tik Vakarų Lietuvos gyventojai, tačiau bus žengtas ir didelis žingsnis link energetinės šalies nepriklausomybės.

„Planuojamas pirmasis Baltijos šalyse jūrinio vėjo parkas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų, suteiksiantis proveržį žaliosios energetikos plėtrai Lietuvoje. Numatoma, jog jūrinio vėjo parkas pritrauks per 1 mlrd. eurų investicijų ir sukurs mažiausiai 1 300 naujų darbo vietų, o per metus galėtų pagaminti iki 2 TWh žaliosios elektros energijos. Tai ne tik lems žemesnes elektros kainas gyventojams, bet ir prisidės prie šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo“, – jūrinio vėjo parko naudą apžvelgia Š. Vaitkus. 

Planuojama, kad aukcionas pirmojo vėjų elektrinių parko vystytojui bus paskelbtas 2023 m. II pusmetį. Tikimasi, kad parkas pradės veikti jau 2028 metais. Iš viso Lietuvos pajūryje galėtų būti išvystyti bent 4 jūrinio vėjo elektrinių parkai. Kitų parkų galia ir įrengimo terminai priklausys nuo ateityje atliktų tyrimų ir užbaigus infrastruktūros bei kitus parengiamuosius darbus. Palangos meras Š. Vaitkus tiki, jog tai yra vienas svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų, atnešiantis proveržį šalies žaliosios energetikos plėtroje.

„Skaičiuojama, jog vien šis 700 MW galios elektrinių parkas užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio. Taip pat galime pasidžiaugti, kad į Klaipėdos regiono savivaldybes ateina žaliosios infrastruktūros sprendimai ir jų taikymas siekiant tvarumo, energijos efektyvumo ir kartu darnių aplinkos sprendimų bei patrauklios aplinkos gyventojams“, – ateities planais džiaugiasi Palangos meras.

Jūrinių inovacijų plėtrai – Lietuvos jūrinis klasteris

Lietuvos jūrinio klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, jūrinės inovacijų ekosistemos plėtros procesai Klaipėdoje ir regione jau yra sėkmingai įsibėgėję.

„Tai, jog šiemet į klasterio gretas įsiliejo net dvi kompanijos, kurių dėmesys yra nukreiptas į jūrinės vėjo energetikos projektus, liudija, kad esame ant naujų galimybių slenksčio – nėra abejonių, kad jūrinės vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje atvertų dar ne iki galo išnaudotą mūsų mokslo ir jūrinio verslo potencialą, mobilizuotų šios ekosistemos dalyvius aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimui“, – įsitikinęs A. Sutnikas.

KMTP plėtros vadovo teigimu, Klaipėdoje veikiančios industrijos tam kruopščiai ir atsakingai ruošiasi. „Mūsų užduotis – užtikrinti projektų vystymui reikiamų ryšių užmezgimą, dinamišką dalijimąsi informacija, kompetencijų auginimą“, – akcentavo klasterio koordinatorius.

„Lietuvos jūrinei pramonei įsiliejus į su jūrine vėjo energetika susijusias vertės grandines, nauda dalintųsi ne vien verslas, kuris įsitrauktų į minėtus projektus tiesiogiai ar atlikdamas subrangovų funkcijas – planuojama vėjo jėgainių jūroje statyba, kuriai žalią šviesą Lietuva duos po kitąmet įvyksiančio konkurso, galimai sukurs apie 1300 tiesioginių ir šalutinių darbo vietų. Išaugęs aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis svariai prisidės prie jų atlygio augimo – savo ruožtu tai teigiamai paveiks ir Klaipėdos miesto bei regiono ekonomiką“, – teigia KMTP plėtros vadovas.

Planuose ir kiti tvaraus išteklių naudojimo projektai

Asociacija „Klaipėdos regionas“, burianti septynias regione esančias savivaldybes, kartu su jomis Klaipėdos regiono specializacijos strategijoje iki 2030 m. (KRSS2030) numatė ne vieną regioninę priemonę ir veiklą, prisidedančią prie Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.

Įgyvendinant KRSS2030 jūrinės ekonomikos krypties planus, numatomas žaliojo jūrų uosto koncepcijos parengimas bei įgyvendinimas, investicijų ir inovacijų į žaliąjį jūrinį transportą skatinimas, siekis subalansuoti ir ilgalaikiu periodu tvariai vystyti žuvininkystės sektorių. ES Žaliojo kurso planais siekiama Europą paversti neutralaus poveikio klimatui žemynu, efektyviai išnaudojančiu išteklius ir užtikrinančiu efektyvią ekonomiką.

„Rajoninės Regiono savivaldybės aktyviai dirba formuojant regiono trumpąsias maisto grandines, išnaudojamas geoterminio vandens potencialas. Artimiausiu metu planuojama pradėti rengti „Klaipėdos regiono vietos ūkininkų, žuvininkystės ir akvakultūros įmonių interesų bei poreikių, susijusių su ekologine gamyba, vykdomos veiklos diversifikavimu ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamyba, analizę“, kurios tikslas – identifikuoti turimus regiono išteklius ir įvertinti, kaip juos galima maksimaliai įveiklinti regione“, – pažymi Palangos meras Š. Vaitkus, aktyviai įsitraukiantis į asociacijos veiklą būdamas jos prezidentu.

Kalbant apie Klaipėdos regiono projektus, anot Palangos mero, paminėtina Regiono pasirinkta darnaus pakrančių ir jūrinio turizmo kryptis siekiant tvarios sektoriaus raidos. Norint sukurti patogų ekologiško transporto tinklą tiek vietos gyventojams, tiek ir turistams, parengtas pirmasis Lietuvoje regioninis dviračių takų tinklas.

Plačiau apie atsinaujinančią energetiką bei kitas bioekonomikos temas – žalioji ir mėlynoji bioekonomika, Europos Sąjungos žaliasis kursas, regioninių maisto grandinių kūrimas ir kita – diskutuojama spalio 18–19 dienomis Palangoje vykstančioje Baltijos jūros šalių subregionų bendradarbiavimo platformos (BSSSC) metinėje konferencijoje. Konferencijos metu vietos bendruomenės ekspertai kartu su atstovais iš kitų Baltijos jūros regiono šalių aptaria aktualiausius šių dienų Regiono klausimus bei dalinasi gerosiomis patirtimis. Daugiau apie konferenciją – https://www.bsssc.com/ac2022

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ambicingas Klaipėdos regiono tikslas vystyti jūrinio vėjo energetiką, remiantis nacionaliniu ir tarptautiniu interesu, skinasi kelią pirmyn – šiais metais Seime priimtas įstatymų paketas atvėrė tiesų kelią į pirmojo jūros vėjo parko atsiradimą Lietuvoje.


„Palangos tiltas“ – vienintelė Palangos žiniasklaidos priemonė, kuriai buvo skirta Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) parama 2022 metais. „Palangos tilto“ svetainės www.palangostiltas.lt projektui „Žydų kultūros paveldas Palangoje“ buvo skirta 2 000 eurų.


Pranešama, kad avarija įvyko trečiadienį, rugsėjo 22 d., apie 21.07 val. Kretingos rajone, Grykšių kaimo teritorijoje, magistraliniame kelyje A11 Šiauliai–Palanga, susidūrimo su į važiuojamąją kelio dalį įbėgusiu briedžiu neišvengė automobilio „VW Passat“ vairuotojas.


Gegužės 24 d. Klaipėdos r., Palangos kelyje, užfiksuotas „Nissan“ automobilis, lėkęs 175 km/h. ir „Lexus“ – skriejęs net 188 km/h. greičiu, kai leistinas yra 90 km/h.


Išnagrinėję Palangos miesto Strateginį veiklos 2021-2023 m. planą bei jo pagrindu sudarytą biudžeto projektą Palangos socialdemokratai įžvelgė esminių jų spragų, todėl nusprendė biudžeto projektui nepritarti.


Gegužės 27 d. visuotiniame asociacijos „Klaipėdos regionas“ narių susirinkime ketverių metų kadencijai išrinktas naujas asociacijos prezidentas, kuriuo tapo Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. 


Palangos miesto taryba ketvirtadienį vykusio posėdžio metu priėmė sprendimą, kuriuo sutinkama iš valstybės perimti išlikusius medinės Kurhauzo dalies fragmentus bei numatė lėšų šios sunykusios pastato dalies restauraciniam projektui parengti. Šių metų miesto biudžete tam tikslui skirta 10 tūkst. eurų, kitąmet bus numatyta likusi dokumentacijai parengti...


Į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ojo jubiliejaus renginius kovo vienuoliktąją įsijungė ir Šventoji.


Palanga šventė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį

"Palangos tilto" informacija, 2015 03 12 | Rubrika: Miestas

Palangoje bei Šventojoje trečiadienį iškilmingai paminėtos dvidešimt penktosios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinės.


Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos „Klaipėdos regionas“ iniciatyva, parengtas 14-os priemonių rinkodaros idėjų planas, padėsiantis pritraukti turistų srautus į pajūrio regioną. Plane siūlomos rinkodaros priemonės vasario 11 d. pristatytos Klaipėdos regiono savivaldybių merams.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius