Kiek valdžiai rūpi pliažo tinklinis?

Paplūdimyje prie jūros tilto auksinę vietą kavinei ne pagal rinkliavos sumą, bet pagal sportines programas atiduoti siekę liberalų, „Tvarkos ir teisingumo“ partijų politikai bei siūlytojas, Tarybos narys E. Simutis, atskleidė savo kortas.

Smerkiant tam pasipriešinusius politikus praėjusį trečiadienį jau valdžios „advokatu“ tapusiame kitame miesto laikraštyje nedviprasmiškai buvo atskleista, kad ta vieta buvo numatyta atiduoti A.Maciui. Po to, kai birželio 23 dieną Vyriausiasis administracinis teismas panaikino gegužės 21 dienos Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį, kuria laikinai buvo sustabdytas tarybos sprendimo vykdymas, prasidėjo graudūs virkavimai, kaip šis sustabdymas smogė pliažo tinklinio vystymuisi mūsų mieste.

Jei Mero V. Stalmoko komandai tikrai rūpėjo sporto plėtra ir populiari pramoga kurorto paplūdimyje, niekas netrukdė konkursą skubiai skelbti dar birželio pabaigoje.  Jo laimėtojas pliažo tinklinio ar kitos sporto šakos aikštelę kartu su baru šiandien jau būtų įrengęs.  Kodėl tai nebuvo daroma?  Gal dėl to, kad iš anksto numatytas laimėtojas A.Macius tai atsisakė daryti?  Nereikia A.Maciui, nebereikia ir niekam?

Liberalų mintis prestižinę paplūdimio vietą barui už 16 tūkstančių litų atiduoti tam, kas parengs geriausią šioje vietoje numatytą sportinę programą, turi negiliai paslėptą korupcinę potekstę - už gerokai mažesnę kainą savam atiduoti pelningą vietą.  Aiškų ir skaidrų vertinimo kriterijų konkurse turi tik pasiūlyta didžiausia pinigų suma.  Pateiktų sportinių programų vertinimas, be jokios abejonės, yra subjektyvus dalykas.

Net už prastesnę numatytos kavinės vietą pliaže konkurse verslininkai miesto biudžetui klojo po keliasdešimt tūkstančių litų.  Labai tikėtina, kad už arčiausiai tilto esančios kavinės vietą galėjo būti pasiūlyta ir 50 - 60 tūkstančių litų.  Tokia suma vietoj norėtų 16 tūkstančių - nemažas skirtumas.  Greta numatyta tinklinio ar kitos sporto šakos aikštelė taptų ne nuostolinga prievole, bet papildoma klientų trauka.

Niekas nenori nuvertinti A.Maciaus nuopelnų pliažo tinklinio sporto ar poilsiautojų paplūdimyje pamėgtų pramogų vystyme.  Tačiau nederėtų tuo prisidengus siekti paprasčiausios naudos.  Puikiai suprantama, kad pliažo tinkliniui yra būtina finansinė parama.  Tokią paramą daugiau nei 10 metų teikia verslininkas A. Macius.  Jei miestui taip svarbus pliažo tinklinis, kodėl šio sporto negali remti savivaldybė?  Iš tų pačių, konkurse už kavinės vietą gautų didesnių pinigų.

Tarybos narys S. Simė paskaičiavo, kad sustabdžius neskaidrų konkursą, negalėdama parduoti dviejų kavinėms numatytų vietų, savivaldybė prarado 21 tūkstantį litų, kuriuos ketinama išieškoti iš šio konkurso teisėtumą teismuose bandančio išsiaiškinti Seimo nario P.Žeimio, o ne iš teismo, kuris priėmė sprendimą.

Visų pirma, laikinąsias apsaugos priemones panaikinęs teismo sprendimas nėra galutinis verdiktas.  Palaukime teismo išaiškinimo, ar toks tarybos numatytas abejotinas dviejų pliažo prekybos vietų konkursas neprieštarauja įstatymams.

Antra, patirtus nuostolius skubantys skaičiuoti politikai trečius metus kažkodėl nepasigenda Palangos sporto mokyklai nesumokėtų 22 tūkstančių 350 litų, kuriuos A.Maciaus prekybos įmonė buvo įsipareigojusi sumokėti dar 1999 metais.

Taigi, broliai Maciai alaus ir šampano čiaupus, neapmokestintą reklamą, didžiulę teritoriją paplūdimio, „aplipusią“ įvairiausiais batutais kelių politinių jėgų padedami išskirtinai valdė ne vienerius metus - panašiai kaip  XIV a. kunigaikščiai Kęstutis ir Algirdas Lietuvą - neleisdami prasibrauti nė vienam kitatikiui. Tik XXI a. Palangos brolių veiklos tikslai, galybė ir juridinis supratimas ryškiai skiriasi nuo garbingųjų protėvių.