Kinijos ambasadorius Lietuvoje: „Kinija yra jūsų draugas ir partneris, o ne priešas ar grėsmė“

Linas JEGELEVIČIUS, 2021-07-18
Peržiūrėta
8783
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kinijos ambasadorius Lietuvoje J.E. ponas Zhifei Shen
Kinijos ambasadorius Lietuvoje J.E. ponas Zhifei Shen

Nors santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos neseniai pablogėjo, Jo Ekscelencija ponas Šen Žifei, Nepaprastasis ir įgaliotasis Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvai, prisimena „aukso amžių“ tarp dviejų valstybių ir linki joms „auksinės ateities“. „Tiek, kiek aš suprantu, situacija, kurią mes dabar matome, yra laikina“, – ambasadorius pabrėžė kalbėdamas su žurnalu „Lietuvos pajūris“, kuris yra laikraščio „Palangos tiltas" partneris. 

Nors Klaipėdos giliavandenio uosto projektas buvo atidėtas dešimtmečiui ir „China Merchants Group“ jau paliko Lietuvą, tačiau ponas Šen Žifei tikisi, kad šis mega projektas gali būti vėl svarstomas ateityje ir viliasi, jog ir Kinijos bendrovės galėtų būti svarstomos kaip potencialios tokio projekto įgyvendintojos.

– Dėl koronaviruso pandemijos šiuo metu mes gyvename stulbinamai pasikeitusiame pasaulyje – su daugelyje šalių vis dar galiojančiais apribojimais (interviu vyko gegužės viduryje, – aut. past.) ir tebesisvaidant kaltinimais, kas yra kaltas dėl įvykusios pandemijos. Kaip visa tai veikia Lietuvos ir Kinijos santykius? Ar gali pasaulis tokios, kaip ši, sveikatos krizės akivaizdoje tapti vieningesnis, ar mes pamatysime priešingą dalyką – jis taps labiau priešiškas?

– Tai yra labai svarbus klausimas. Iš tiesų, pasaulis keičiasi. Jis visuomet keičiasi, nepriklausomai nuo pandemijos ir kitų dalykų. Aš pasakyčiau, jis keičiasi į gerąją pusę – žmonijos progreso rezultatas yra akivaizdus. Pokyčiai visuomet sveikintini. Pandemija mums visiems buvo testas. Ji taip pat padeda žmonijai suprasi kokie mes, susidūrę su netikėtais iššūkiais, esame visi trapūs. Kad ir kokios kilmės būtų šie iššūkiai – atėję iš gamtos ar kilę iš mūsų pačių, žmonių.

Kaip matome, kai kurios šalys puikiai tvarkosi su pandemija, kai kurios vis dar turi sunkumų. Tačiau aš esu optimistas ir esu tikras, kad mes visi susidorosime su šiuo iššūkiu.

Pasaulinės pandemijos akivaizdoje matome pasaulio solidarumą ir bendradarbiavimą – šiuo metu tai yra taip gyvybiškai svarbu. Tai tiesiog parodo, kad mes visi, nors ir labai skirtingi, iš esmės gyvename vienoje bendruomenėje – kaip kaimo gyventojai, kurie dalinasi tuo pačiu likimu, nors mes turime daug skirtumų – politikoje, kultūroje, tradicijose, istorijoje ir ekonomikoje. Tačiau vėl – kaip tokie, mes esame vienas subjektas – žmonės.

Pandemija parodė, kad nei viena šalis negali išgyventi nebendradarbiaudama su kitomis. Iššūkiai, kuriuos mes matome šiandien, nėra skirti vienai šaliai ar tautai – jie yra visų mūsų. Niekuomet anksčiau vienybė ir solidarumas nebuvo tokie svarbūs, kokie jie yra dabar.

Aiški pandemijos pamoka yra ta, kad mums visiems reikia daug daugiau bendradarbiauti, o ne konfrontuoti.

Pandemija moko mus visus gyventi pakylant virš politinių skirtumų ar geopolitinių faktorių – kaip vienos šeimos nariams, padedant ir paremiant vienam kitą, vietoje to, kad pultumėme vienas kitą.

Ir mes vis dar iš pandemijos mokomės: ji mus visus pakeitė, tačiau mes taip pat keičiame pasaulį. Aš tikiu, kad pokyčiai atves prie geresnio pasaulio, kur mes būsime labiau susivieniję, bendradarbiaujantys ir draugiškesni vieni kitiems.

– Dar visai neseniai atrodė, kad santykiai tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos klesti. Leiskite man pateikti keletą faktų. 2016 metais tuometis Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius nuvyko į Pekiną, kur susitiko su savo Kinijos kolega Li Keqiang. 2018 metais tuometė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Kinijos Prezidentu Xi Jinping Kinijos importo mugėje Šanchajuje. Buvo ir daugiau draugiškų abipusių vizitų. Buvę gražūs santykiai neseniai pablogėjo. Netgi šis interviu dabar gali būti kieno nors suprastas kaip šiuo metu nelabai tinkamas dalykas. Kas dėl to yra kaltas? Kokie pagrindiniai pasaulio įvykiai viską pakeitė?

– Dėkoju Jums, kad paminėjote nuostabius istorijos (tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos) momentus. Tačiau, be šių paminėtųjų, mes turėjome daug kitų svarbių šalių aukšto lygio pareigūnų vizitų per paskutinį dešimtmetį.

Pavyzdžiui, Vytauto Landsbergio, Lietuvos Seimo pirmininko ir jo Kinijos kolegos, Li Peno, susitikimą prieš dešimtmečius, o tiksliau kalbant, 2000 metais, arba susitikimą tarp buvusio jūsų Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko ir Prezidento Jiang Zemin Vilniuje 2002 metais. Taip pat, praeityje, kai kurie kiti Lietuvos ministrai pirmininkai ir kiti aukšti pareigūnai susitiko su Kinijos kolegomis.

Iš tiesų, 2009–2019 metų laikotarpį galima pavadinti Kinijos-Lietuvos santykių „aukso amžiumi“.

Leiskite man Jums priminti, kad Lietuva yra viena iš Kinijos – Vidurio ir Rytų Europos  bendradarbiavimo įkūrėjų narių bei „Diržo ir kelio iniciatyvos“ (Belt and Road Initiative, BRI – angliškai, dar vadinamos naujuoju Kinijos „Šilko keliu“, – aut. past.) dalyvė.

Abipusė prekyba ir kultūriniai mainai tuomet įgavo didelį pagreitį, net iki dabar. Daug jūsų buvusių ministrų pirmininkų, įskaitant Algirdą Butkevičių, yra tie, kurie daugiausia prisidėjo prie rezultatyvių abipusių santykių ir kuriuos aš labai vertinu ir gerbiu.

2018 metais Šanchajuje aš pats dalyvavau viršūnių susitikime tarp Prezidento Xi Jinping ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Jų susitikimas buvo labai sėkmingas ir esminis.

Labai aiškiai prisimenu, kad Jūsų Prezidentė labai sunkiai dirbo savo vizito Kinijoje metu, susitikdama su vietiniais verslo žmonėmis ir meno bei kultūros atstovais. Ji reklamavo Lietuvą Kinijai su didele aistra ir entuziazmu. 

Mano paminėti jūsų šalies vadovai, kuriuos aš vadinu lyderių karta, dirbo Jūsų šalies ir žmonių interesams ir labui. 

Aš manau, kad jūs visiškai žinote šiandieninę situaciją ir už viso to esančias priežastis.  Naujoji jūsų šalies koalicija užėmė nelabai draugišką poziciją Kinijos atžvilgiu. Tai yra aišku vien pažvelgus į koalicijos sutartį.

Man apmaudu, bet jūsų dabartinės vyriausybės politika dėl Kinijos yra „stumiama“ keleto politikų, kurie labai nesupranta Kinijos ar net turi išankstinį nusistatymą prieš Kiniją. Sudėtingi santykiai nėra geri nei vienai šaliai. 

Aš iš tiesų tikiuosi, kad Kinijos-Lietuvos santykiai kaip galima greičiau vėl taps normalūs. Kai kurie iš Jūsų politinių lyderių pademonstravo gerą norą plėtoti abipusius santykius pažymint 30-ąjį diplomatinių santykių užmezgimo jubiliejų. Kinija sveikina šią iniciatyvą. Mes tikimės daug tokių 30-mečių, gerų ir rezultatyvių santykių tarp mūsų dviejų šalių. Turėkime ir puoselėkime „auksinės ateities“ viziją. Tiek, kiek aš suprantu, situacija, kurią mes matome mūsų santykiuose, yra laikina. 

Daugeliu progų aš aiškiai nurodžiau, kad Kinija niekuomet nekelia jokios grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai – nei Kinijos politika, nei pasirinkimas. Lietuvos valstybės Saugumo departamentas įtraukė į sąrašą šalis (ir Kiniją, – aut. past.), keliančias grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, remdamasis iš Jungtinių Amerikos Valstijų gauta žvalgybine informacija. 

Ar manote, jog turite rimtų įrodymų, kad galėtumėte įrodyti Kiniją esant grėsme Lietuvai? 

Jūsų sprendimas neleisti Kinijai investuoti į jūsų infrastruktūrą, 5G technologiją ir daugelį pažangių aukštų technologijų produktų Lietuvoje yra visiškaineracionalus. Tai bus praradimas Lietuvai tikrąja to žodžio prasme. Kinijos verslo grupės gera valia nori Lietuvoje padėti, o ne kelti grėsmę.   

Kinija yra strateginis Europos Sąjungos ir jos valstybių-narių partneris. Tai yra Kinijos-ES santykių esminis apibrėžimas. Kinija norėtų turėti labiau integruotą, nepriklausomą ir stiprią ES. Tiek Kinija, tiek ES yra pagrindiniai tarptautinių santykių žaidėjai. Mes dalinomės atsakomybe ir bendryste daugelyje sričių. 

Priminsiu, kad 2020 metais Kinija tapo didžiausia ES prekybos partnere. Mes turime daug bendrų interesų. Kinija tvirtai oponuoja „sisteminių varžovų“ apibrėžimui savo santykiuose su ES. Mes galėtume būti varžovais sąžiningame žaidime, kuris yra sveikas ir normalus abiejų vystymuisi. Priešiškai nusiteikęs ar priešas nėra teisingas žodis Kinijos-ES santykiams apibūdinti.

– Ar galėtumėte pateikti kokį nors konkretų faktą, kaip naujoji geopolitika, kurioje mes atsidūrėme, veikia ekonominius Kinijos ir Lietuvos ryšius? Kurie sektoriai kenčia labiausiai? Kurie sektoriai yra atspariausi geopolitiniam spaudimui?

– Pirmiausia, aš nesutinku su tokiu jūsų termino „geopolitika“ naudojimu. Galbūt Jūs turite omenyje ideologinius skirtumus, stumiamus tam tikros šalių grupės, už ką Kinija niekuomet nepasisakė. Man geopolitika yra „šaltojo karo“ mentaliteto ir mąstysenos reliktas. 

Aš nemanau, kad toks mentalitetas ir ideologija tinka šiandieninei pasaulio situacijai.

Pasaulio ekonomika šiandien yra labai globali ir pagrindinės pasaulio ekonomikos yra labai stipriai susijusios bei viena nuo kitos priklausomos. Pasaulio ekonomikoje ir prekyboje nėra tokios rinkos ar tiekėjo, kuriems apibūdinti būtų taikoma terminologija „demokratija ar autokratija“. 

Nėra racionalu, kad ekonominiam bendradarbiavimui poveikį darytų geopolitinis mąstymas. Pasenęs ir kvailas „šaltojo karo“ mentalitetas yra žalingas šalių ekonominiams santykiams.

Deja, pastaraisiais metais Lietuvos institucijos padarė daug nedraugiškų ir net priešiškų žingsnių, kurie neabejotinai nuodija verslo aplinką. Be abejonės, Kinijos verslo grupės yra labai susirūpinusios ir sunerimusios, o Kinijos bendrovės, tokios kaip „Jiangsu Sanfame Co.“, „Xinyi Glass and Global Egrow E-Commerce“ rimtai svarsto perkelti pagrindinius investicinius planus kitur. 

Su daug Lietuvoje dirbančių Kinijos bendrovių nėra elgiamasi sąžiningai. Ir dėl to jos pastaruoju metu patyrė didelių trūkumų. Pavyzdžiui, „China Merchants Group“, potencialus Klaipėdos uosto partneris, pernai uždarė savo kontorą Vilniuje. Kaip žinote, neseniai žiniasklaidos portaluose kai kurie politikai pakartotinai iškėlė kontraversiškų teiginių, kad  Kinijos bendrovės, tokios kaip „Huawei“, „Nuctech“, „Hikvision“, „Dahua“, „North China Power“ neva pažeidžia Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Su kai kuriomis iš jų buvo nutrauktos sutartys, nors jos buvo laimėjusios viešuosius konkursus.

Su Kinijos „Nuctech“ dukterine bendrove buvo nutraukta aerouostų bagažo-skanavimo įrangos tiekimo sutartis, vėlgi – vadovaujantis nacionalinio saugumo pagrindais. Taip pat, žinia, buvo nuspręsta uždrausti „Huawei“ įrangą Lietuvos 5G tinkluose.

Paminėtos Kinijos bendrovės buvo gerai įsitvirtinusios Lietuvoje ir dar visai neseniai turėjo gerą reputaciją, kaip socialiai atsakingi ir gerbiami darbdaviai, patikimi tiekėjai ir mokesčių mokėtojai, kuriantys gerus darbus, siūlantys įperkamus, tačiau aukštos kokybės produktus ir sprendimus, bei prisidedantys prie vietinės technologinės pažangos Lietuvoje. 

Minėtos bendrovės nusipelno sąžiningo elgesio ir lygių galimybių versle, laisvo nuo politinių prietarų požiūrio ir kišimosi. Jeigu geopolitiniai ir ideologiniai žaidimai tęsis, o verslas ir ekonominis bendradarbiavimas bus pernelyg politizuotas, Lietuva praras daugiau vystymosi galimybių. 

Pavyzdžiui, Lietuva gerokai daugiau investuoja Kinijoje, nei Kinija Lietuvoje. Aš žinau, kad visam Lietuvos verslui (Kinijoje) labai gerai sekasi – jis ten yra labai sėkmingas, nepaisant pandemijos ir naujos santykių tarp mūsų valstybių dinamikos. Tos Lietuvos bendrovės, be abejo, turi didelį pasitikėjimą Kinija – Kinijos šiandiena ir Kinijos ateitimi.

– 2017 metais Kinijos ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos pasirašė veiksmų planą. Kaip jis įgyvendinamas? Kokia yra Jūsų turima Lietuvos pieno produktų, jautienos, kukurūzų, pašarų ir kitų produktų eksporto statistika?

– Abipusis žemės ūkio veiksmų planas, pasirašytas tarp mūsų dviejų šalių, sukuria struktūrą pragmatiniam bendradarbiavimui tiek vyriausybiniame, tiek verslo lygiuose. Įvairiomis progomis Kinijos žemės ūkio ministras ir muitinės viceministras lankėsi Lietuvoje ir pasirašė protokolus dėl žuvies, pieno produktų, jautienos, kviečių ir šienainio patekimo į Kinijos rinką. Taip pat 2018 metais 50 pagrindinių Kinijos žemės ūkio bendrovių delegacija lankėsi „Agro-Balt Expo“ parodoje ir turėjo plataus spektro B2B (verslas verslui) susitikimų su savo vietiniais partneriais, kad galėtų ištirti bendradarbiavimo ir partnerystės galimybes. Kai kurie iš minėtų kontaktų jau galėjo materializuotis prekybos ir verslo sutartimis.

Iliustruojant konkrečiais skaičiais, 2019 metais Lietuvos bendrovės eksportavo daugiau kaip 300 tūkst. tonų kviečių, kurių vertė buvo 52,3 mln. JAV dolerių, o 2020 metais – už 75 mln. dolerių. Jautienos eksportas 2020 metais siekė 472,1 tonų už 2,1 mln. JAV dolerių. Kitą 2020 metais į Kiniją eksportuotą žemės ūkio produkciją sudarė pieno produktai, jų buvo 7739,5 tonos.

Pasiskirstymas pagal atskiras kategorijas buvo toks: pieno konservai – 271,6 tonų, sūris – 1044 tonos, pieno cukrus (laktozė) – 994 tonos, išrūgų milteliai – 4302,4 tonos, pieno milteliai – 362 tonos, pieno permeato milteliai – 563,3 tonos, sūrio produktai – 202 tonos; žuvies ir žuvininkystės produktai – 625,3 tonos; pašarai – 425,7 tonos.

Reikia pastebėti, kad gana gerai sekasi parduoti lietuvišką alų, kurio galima gauti Kinijos supermarketų lentynose. 

Verslo bendruomenės ir abiejų vyriausybių pastangų dėka Kinijos supermarketuose mes galime rasti kai kurių ir kitų lietuviškų produktų, tokių kaip lietuviškas mineralinis vanduo, alus, šokoladiniai sūreliai ir t. t.

Kinijos vartotojams dėl kokybės ir skonio taip pat patinka lietuviški kviečiai ir jautiena. Žinoma, reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų galima Kinijos vartotojams palikti Lietuvos, kaip draugiškos ir atsakingos šalies įvaizdį, vietoje kitokio įvaizdžio ir didinti Lietuvos žinomumą Kinijos žmonėms, o taip pat ir apie produktus, kuriais Jūs didžiuojatės ir norėtumėte pristatyti Kinijos rinkai. Kinijos rinka yra labai diversifikuota ir didelė. 

Vienas tiekėjas, toks kaip Lietuva, toli gražu negali patenkinti rinkos poreikio. Bet visi kokybiški Lietuvos produktai gali sau rasti atitinkamą vietą Kinijoje.

Lietuvos logistikos paslaugos yra žinomos ir vertinamos – jūs turite visas galimybes tapti regioniniu logistikos centru į Kiniją. Jūsų turimas logistinis pranašumas, manau, yra žinomas ir Kinijos verslui. Pavyzdžiui, Kinijos pašto tarnyba pasirinko Vilnių pagrindiniu tranzito centru į Europą. Tai rodo, kad Lietuva turi didelį potencialą transporto ir logistikos paslaugoms.

Aš tikiuosi, kad rinkos, o ne politika nuspręs abipusius ekonominius ir prekybos ryšius. Rinkos potencialas egzistuoja. Anksčiau paminėti faktai ir skaičiai demonstruoja, kad Kinijos rinka išlieka atvira Lietuvai, ir visi paminėti skaičiai, tikiu, vis didės.

– Šiais metais buvo užregistruoti rekordiniai krovininių konteinerių srautai iš/į Kiniją  į/iš Europos per Rusijos Kaliningradą, įsispraudusį tarp Lenkijos ir Lietuvos. Ką tai Jums pasako? Ar matote jūrinių krovinių augimo potencialą tarp Kinijos ir Europos Sąjungos, įskaitant Lietuvą?

– Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į išaugusius krovininių konteinerių srautus traukiniais tarp Kinijos ir Europos, žinomais kaip CRE – China Railway Express, vietoje jų pervežimo jūra. Per pirmus tris 2021 m. mėnesius, CRE krovininių konteinerių per Lietuvą pervežimas pasiekė beprecedentinius 2031 TEU. Tai yra per metus išaugo 13 kartų. Toks eksponentinis krovinių augimas tarp Europos ir Kinijos tranzitu per Lietuvą reiškia, kad laisva prekyba ir  ekonominė globalizacija vis dar dominuoja, nepaisant griežtų kalbų apie gamybos reshoring (gamybos grąžinimo į tėvynę skatinimas, – aut. past.) ir atsiejimą bei tam tikrų šalių protekcionistinius veiksmus. 

Per pirmosios bangos koronaviruso pandemijos piką CRE traukiniai pervežė skubiai reikalingus gyvybes gelbstinčias asmens apsaugos priemones, ventiliatorius ir medicininius reikmenis iš Kinijos į Lietuvą, o taip pat į Europą, kuomet kitos transportavimo priemonės tapo rizikingos, užimančios daug laiko ar per brangios. Šiuo ir popandeminiu atsigavimo laikotarpiu geležinkelio transportas ir CRE įrodė esantys puikia logistikos tarp Azijos ir  Europos alternatyva. Augimo potencialas geležinkelio kroviniams tarp Kinijos ir Europos yra milžiniškas. Lietuva tęs savo vaidmenį kaip pagrindinis Kinijos pašto siuntinių centras ir net bendras krovinių centras kontinentinei Europai. Tol, kol ji neišgąsdins Kinijos partnerių savo priešiškomis pastabomis ir verslui nedraugiška politika. 

Nekalbėsiu daugiau krovinių gabenimo jūra tema, juolab, kad Klaipėdos giliavandenio uosto projektas buvo atidėtas dešimtmečiui ir „China Merchants Group“ jau išėjo iš Lietuvos. Tačiau aš tikiuosi, kad projektas gali būti persvarstytas, ir Kinijos bendrovės taip pat galės būti svarstomos kaip potencialios tokio projekto įgyvendintojos.

Visi Baltijos uostai tenkina vis didėjantį krovinių gabenimo jūra tarp Kinijos ir Europos poreikį. Be abejonės, klientai pasirinks geriausius.

– Lietuva paliko Kinijos 17+1 formatą. Kaip Jūs manote, ką praras valstybės, jeigu jos paseks Lietuvos pavyzdžiu ir išstos iš minėto formato?

– Kaip jau minėjau, Lietuva yra Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo organizacijos narė-steigėja ir daug prisidėjo prie šio mechanizmo, pavyzdžiui, rengė žemės ūkio ministrų susitikimą, „Fin-tech“ aukšto lygio susitikimą ir dalyvavo daugelyje verslo, prekybos ar kultūros renginių. Lietuvai šis bendradarbiavimas taip pat buvo naudingas eksporto į Kiniją ir žmonių tarpusavio mainų atžvilgiu. Nebuvo jokios rimtos priežasties išardyti namą, kurį pastatėte kartu su kitais, pasitelkiant anksčiau minėtą kaimo gyventojų apibūdinimą, gyventojais. Man nereikia kartoti kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių (VREŠ, – aut. past.) atsako į jūsų užsienio reikalų ministro kreipimąsi. Kai mes kalbamės, jis toks yra vienišas – didžioji dauguma neparėmė jo.

Taip pat noriu pabrėžti, kad Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių formatas išliks ir duos vis geresnius rezultatus, kadangi jis pasitarnauja visų dalyvaujančių šalių poreikiams ir interesams. Nebus jokio skirtumo, jeigu kuri nors šalis dalyvaus ar nedalyvaus. Vieno ar kelių narių neigiamas požiūris neturės įtakos formatui. Tie, kurie pasiliks, gaus naudos, o jį palikę, anksčiau ar vėliau gailėsis.

– Lietuva tikisi šiais metais atidaryti komercinę atstovybę Taivane. O Taivanas yra paskelbęs, kad taip pat šiais metais visus pakvies į savo atstovybę Vilniuje. Ar jus neramina didėjantis Taivano tarptautinis pripažinimas? Ar galėtumėte garantuoti, kad Kinija nepanaudos jėgos ir represijų prieš Taivaną?

– Yra nekintamas, visų sutartas principas, kad bet kuri šalis, palaikanti diplomatinius santykius su Kinija, jokiais pavadinimais neturėtų užmegzti oficialių santykių su Taivano regionu. Taivanas yra neatskiriama Kinijos dalis. Niekas negali paneigti šio fakto tarptautinių santykių ir normos. Siekti prekybos ir verslo galimybių įvairovės visame pasaulyje yra suprantama. Tačiau vyriausybiniai ir oficialaus pobūdžio ryšiai su Taivano valdžios institucijomis yra pažeidimas vienos Kinijos principo, kurio Lietuvos vyriausybė laikėsi nuo pirmosios Kinijos ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo dienos. Kinijai Taivano reikalai yra vidaus reikalai, kurie yra laisvi nuo bet kokio užsienio šalių kišimosi.

Kinija yra susijungimo procese. Bet kokie užsienio šalių veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią šiam procesui, yra laikomi nedraugišku kenkimu pagrindiniam Kinijos interesui – tam tvirtai ir ryžtingai priešinsis Kinijos vyriausybė ir žmonės. Kinija niekada netoleruos taip vadinamos Taivano nepriklausomybės ir neleis jai įvykti. 

Niekada neabejokite Kinijos ryžtu ir galimybe apsaugoti savo teritorinį vientisumą. Kiekvienas „Taivano nepriklausomybės“ parėmimas prilygsta Kinijos susijungimo netaikiomis priemonėmis „rėmimui“.

– Kokia jūsų pozicija žmogaus teisių klausimu? Ar gali tokia visuomenė kaip Kinijos, kurioje yra viena valdančioji partija ir nėra jokios opozicijos, tikėtis žmogaus teisių? Ir kokiu mastu?

– Vyriausybės teikiamos žmogaus teisių apsaugos esmė yra padaryti, kad jos žmonės gyventų vis geriau. Šiuo atžvilgiu Kinijos vyriausybė yra viena iš sėkmingiausių vyriausybių.  Žmogaus teisių apsauga yra Kinijos Konstitucijoje įtvirtintas principas ir viena iš Kinijos Komunistų partijos ir vyriausybės pagrindinių misijų.

Mes savo žmonėms darome daug gerų dalykų. Ir kodėl geriems dalykams reikėtų opozicijos? Kinijos žmonės palaiko valdančiąją partiją ir vyriausybę.

Žmogaus teisių apibrėžimas ir kriterijai grindžiami kiekvienos konkrečios šalies ekonomikos, kultūros ir tradicijų situacija. Niekada nėra visuotinio žmogaus teisių apsaugos standarto. Tokia įvairovė turėtų būti gerbiama ir pripažįstama. Kinijos politinė sistema remiasi Kinijos situacija ir ji nuolat įrodo, kad Kinija yra sėkminga. 

Žmogaus teisių apsaugos srityje Kinijai nereikia užsienio instruktoriaus, ir niekas nėra kvalifikuotas būti žmogaus teisių instruktoriumi kitose šalyse. Dvipartinė ar daugiapartinė struktūra nėra žmogaus teisių apsaugos sprendimas.

Tai matome iš pavyzdžių Jungtinėse (Amerikos) valstijose – jų ten tokių nutinka kiekvieną dieną, ir jie įrodo, kad nei respublikonai, nei demokratai negali išgelbėti nekaltų „juodųjų gyvybių“.

– Kokia yra jūsų žinutė Lietuvos vyriausybei šiandien?

– Ji – labai paprasta, tačiau aiški. Kinija yra jūsų draugas ir partneris, o ne priešas ir grėsmė. Pasirinkimas yra jūsų rankose.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kaitri saulė, sūrus vanduo ir smėlio krislai akiniams yra pavojingi, o nežinant, kaip tinkamai juos apsaugoti, akiniams galima dar labiau pakenkti.


Palangą aplankė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje

"Palangos tilto" informacija, 2022 07 10 | Rubrika: Miestas

Palangą šeštadienį, liepos 9 d., aplankė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta su žmona. „Ambasadorius padėkojo palangiškiams už visokeriopą pagalbą,“ – savo Facebook paskyroje paskelbė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Dešinėje – Ukrainos garbės konsulas, palangiškis Vygantas Genius.  #SlavaUkraine


Palangos miestas partneris Ukrainoje, Buča, išlaisvintas

"Palangos tilto" informacija, 2022 04 01 | Rubrika: Miestas

Palangos meras Šarūnas Vaitkus penktadienio, balandžio 1 d., vakarą savo Facebook (Meta) pasidalino džiugia žinia: „Palangos miestas partneris Buča, išlaisvintas nuo okupantų!“


Nors santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos neseniai pablogėjo, Jo Ekscelencija ponas Šen Žifei, Nepaprastasis ir įgaliotasis Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvai, prisimena „aukso amžių“ tarp dviejų valstybių ir linki joms „auksinės ateities".


Ketvirtadienį, rugpjūčio 14 dieną, Palangos miesto savivaldybėje lankėsi bei su kurorto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko JAV ambasadorius Lietuvoje Robert S. Gilchrist.


Penktadienį, rugpjūčio 23 d., Palangos miesto savivaldybėje lankėsi ir su miesto mero pavaduotoju Rimantu Antanu Mikalkėnu susitiko Turkijos ambasadorius Gökhanas Turanas.


Kovo 19 d., Palangos miesto savivaldybėje lankėsi Slovakijos Respublikos ambasadorius Ladislav Babčan. Diplomatą priėmė Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas bei Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.


Savaitgalį Palangos delegacija lankėsi Svetlogorske, kurortiniame miestelyje Kaliningrado srities vakarinėje dalyje. Tai yra Palangos miestas partneris, su kuriuo kurorto savivaldybei sekasi megzti puikius bendradarbiavimo saitus. Svetlogorske buvo švenčiamas miesto 70 metų jubiliejus.


Palangoje trečiadienį lankėsi bei su miesto mero pavaduotoju Rimantu Antanu Mikalkėnu susitiko Izraelio nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.


Svečiavosi Vengrijos ambasadorius

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 15 | Rubrika: Miestas

Praėjusį ketvirtadienį Palangoje svečiavosi Vengrijos ambasadorius Peteris Noszko-Horvath, jo patarėjas, misijos vadovo pavaduotojas Ferencas Blaumanas ir UAB „ECC Consulting Baltic“ įmonės vadovas Agostonas Sarlosas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius