Šimtmečio Lietuvos istorija – be pirmojo Palangos mero ir dviejų jos garbės piliečių

Ligita SINUŠIENĖ

Ar atkurtos valstybės istorijai reikšmingas didžiausio šalies kurorto pirmasis meras, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę? Ar į Lietuvos šimtmečio istoriją verta būti įrašyta kiekviena asmenybė, pelniusi Palangos garbės piliečio vardą? Juolab, kai tas asmenybes galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tad kodėl į šių metų sausio 30-ąją išleisto leidinio „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra“ puslapius nepateko nei Rimantas Antanas Mikalkėnas, nei Danius Puodžius, nei Bronius Vitalius Litvaitis?Tokius klausimus pasipiktinę palangiškiai kelia ir Viešajai įstaigai „Vilniaus informacijos centras“, išleidusiai minėtą leidinį, ir Palangos miesto savivaldybei.

Su Savivaldybe nebendradarbiavo
„Vilniaus informacijos centro“ direktorius, minimo leidinio sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Rimantas Šlajus, vos tik išgirdęs „Palangos tilto“ klausimus, iš pradžių net nepanoro šnekėti minima tema. Vis tik, pasipasakojęs, kad pastarosiomis dienomis jį užgriuvę pasipiktinusių miestiečių skambučiai iš Palangos, pabandė paaiškinti, kodėl gi „Šimtmečio Lietuva“ nepriėmė trijų palangiškių.
„Kalbant apie miestų vadovus, į leidinį įtraukėme savivaldybių merus, pradėjusius eiti šias pareigas nuo 1995 m., kuomet pasikeitė savivaldos įstatymas, – „Palangos tiltui“ aiškino knygos sudarytojas. – Iš tiesų už borto liko daug asmenybių, kalbant apie visą Lietuvą. Neįtraukėme net visų ministrų, tad iš tiesų mane stebina toks palangiškių piktinimasis. Nežinau net kaip čia išsireiškus. Toks įspūdis, tarsi žmonės, keliantys savo pretenzijas, būtų iš gūdaus kaimo. Net buvo kilę minčių papildyti elektroninę knygos versiją, padarant Palangai išimtį, bet kai susidūriau su tokiomis didžiulėmis palangiškių ambicijomis, jau sunku beatskirti, kas iš jų skelbiamų teiginių yra tiesa, o kas – tik asmeninių interesų ieškojimas. Žmonės net nesigilina į situaciją. Jaučiu iš jūsų miesto gyventojų netgi tokį lyg ir agresyvumą“.
R. Šlajus pabrėžė, kad leidėjai su Savivaldybe nebendradarbiavo, finansinės paramos neturėjo, medžiagą rinko patys pagal savo pačių nustatytus kriterijus, kurių buvę labai daug.
„Buvo sutartas interviu su dabartiniu meru Šarūnu Vaitkumi, bet paskui atšauktas, kas mane irgi labai nustebino. Jo pavardę į knygą įtraukėme, bet išsamaus pokalbio su meru taip ir neturėjome“, – sakė leidėjas.
1990 m. kovo 24 d. išrinkta pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Palangos miesto taryba, kuriai vadovavo Rimantas Antanas Mikalkėnas. Taigi, „Vilniaus informacijos centro“ kriterijų, keliamų merams, neatitiko – mero pareigas pradėjo eiti ... per anksti. Tačiau laikraščio kalbintiems palangiškiams tokie atrankos kriterijai pasirodė nesuprantami.

Lietuvoje – cenzūra?
„Suprantu, kad tokia yra redaktoriaus pozicija, tačiau Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą skaičiuojame ne nuo 1995 m., – sako Savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas. – Nepriklausomybės atkūrimas ir yra mūsų valstybės atspirties taškas, kurį ir reikėjo pažymėti, neakcentuojant, kaip konkrečiai miesto vadovo pareigos tada vadinosi. Čia panaši situacija kaip ir su Vytautu Landsbergiu. Nors jis ir įnešė reikšmingą indėlį į mūsų valstybės atkūrimą, pirmuoju prezidentu laikomas Algirdas Brazauskas. Vardai yra vardai, o žmogus yra žmogus. R. A. Mikalkėnas ėjo miesto vadovo pareigas – tai faktas. Apskritai būtų buvę gerai, jeigu minimoje knygoje skelbiami faktai būtų buvę derinami su Savivaldybe. Juk turime ir biblioteką, ir kraštotyros skyrių. Galėjome leidėjams ir savo pastabas išsakyti, pakoreguoti skelbtiną informaciją. Ir apskritai knygos pavadinimas skelbia, kad kalbama apie Lietuvos šimtmetį, o ne dvidešimtmetį“.
Paklaustas, kaip vertinąs tai, jog į „Šimtmečio Lietuvą“ nepateko ir dar du miesto garbės piliečiai, R. Trautmanas atsakė: „Vadinasi, Lietuvoje yra cenzūra. Vadinasi, turime išbraukti tarpukarį iš istorijos? Lietuva turi savo svarbius vardus, savo žmones“.

Iškreipta istorija
„Palangos tiltas“ pamėgino pašnekinti ir iš „Šimtmečio Lietuvos“ „išbrauktąjį“ trejetuką, kaip gi jaučiasi šie palangiškiai.
Vicemeras R. A. Mikalkėnas leidinyje pateiktus faktus pavadino suklastota istorija: „Niekas nesidomėjo, kaip kas buvo. Giliau pasižiūrėję pamatėme, kad ne tik mes užkliuvome, apie Kretingą yra irgi pateikta iškreiptų faktų. Paviršutiniškai atliktas darbas. O aš tai normaliai jaučiuosi. Kas buvau, tai buvau, kas mane žino, tas žino“.
Vicemeras atkreipė dėmesį, kad kiti leidėjai, rengiantys panašius leidinius, visų pirma atsiunčia medžiagą patikrinti. „O tuo metu, kai vadovavau kurortui, ėjau mero pareigas, nes tą laikotarpį miestų vadovai vadinosi merais, o rajonų – valdytojais. Nesuprantu, kodėl nuspręsta minėti merus tik nuo 1995 m.Kodėl leidėjai skaičiuoja, kad savivaldybės atsirado tik tada? O kur dingo tas pirmųjų penkerių metų po nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis, kuris ir buvo pats sunkiausias? – stebėjosi R. A. Mikalkėnas. – Labai neprofesionaliai parengta medžiaga. Savivaldybė būtų patikrinusi, kurie faktai teisingi, kurie – ne. Pagaliau – visus garbės piliečius išvardino, o du išmetė iš sąrašo. Ką? Pritrūko vietos? Kam įžeidinėti žmones? Čia kvailystė. Jei rinkosi informaciją iš kažkokių portalų, tai turėjo elektroniniu paštu atsiųsti pasitikrinti –tai nieko nekainuoja. Būtų sulaukę atsakymo per kelias dienas. Tos knygos mes nei užsakinėjome, nei prašėme, nei su mumis kas derino. Jokių reikalų su leidėjais neturėjome, tik sulaukėme pasiūlymo nupirkti. Knyga nepigi, virš 40 eurų, bet atsisakėme. Leidėjai siūlo ją savivaldybėms kaip kokį istorinį veikalą, kad galėtume svečiams dovanoti. Bet kam tokią galime įteikti?“
Danius Puodžius buvo itin nekalbus. „Susilaikau nuo vertinimų. Tos knygos neskaičiau, bet, kiek man žinoma, joje yra ir faktinių klaidų, surašytos neteisingos kai kurios datos, – kalbėjo ilgametis kurorto politikas. – O kad aš esu neįtrauktas, niekaip dėl to nesijaučiu ir nenoriu komentuoti“.
V.B. Litvaitis laikraščiui sakė irgi nevartęs minimo leidinio, bet girdėjęs, jog į jį neįtraukta R. A. Mikalkėno pavardė, kas jį nustebinę: „Jis – pirmasis Palangos meras, net jei tada ir kitaip buvo vadinamas. Išbuvo vadovu visą kadenciją. O garbės piliečio vardas kiekvienam suteikiamas miesto tarybos sprendimu, to turguj nenusipirksi. Kodėl vieni įtraukti, kiti – ne, nežinau”.

Palangai vadovavo 20 metų
D. Puodžius 20 metų, nuo 1969-ųjų, vadovavo kurortui – ėjo Palangos vykdomojo komiteto pirmininko pareigas, 1989–2009 m. – Palangos miesto komunalinio ūkio įstaigų susivienijimo, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vyriausiojo inžinieriaus, direktoriaus pavaduotojo.
D. Puodžiaus vadovavimo miestui laikotarpiu kurorto teritorija išsiplėtė, pastatyta daug svarbių objektų, kurortas priimdavo svečius ištisus metus. Daug dėmesio skirta Vanagupės komplekso vystymui. Pastatytas „Linas“, Reabilitacijos ligoninė, Jūrininkų ligoninės korpusas, poliklinika, fizioterapijos gydyklos, „Lino“ ir „Jūratės“ baseinai, iškilo sveikatos objektų korpusai – „Žilvinas“, „Voveraitė“, „Eglė“, „Energetikas“ (Šventojoje). Pastatytas prekybos centras, darželiai, tuometė 3-ioji vidurinė mokykla ir kiti objektai, rekonstruotos „Gintaro“ ir „Neringos“ poilsinės.
D. Puodžiui būnant vykdomojo komiteto pirmininku, Palangoje labai sparčiai buvo statomi gyvenamieji namai – iškilo A, B, C gyvenamųjų namų kvartalai. Per 20 pirmininko vadovavimo kurortui metų pastatyta virš 3 tūkstančių butų, nutiesta ir išasfaltuota naujų gatvių, įrengtas 12 km dviračių takas.
Ypač didelį dėmesį D. Puodžius skyrė natūraliai gamtai, žaliųjų plotų ir želdinių vystymui. 1981 m. Palangos miesto vadovui teko rūpintis, kaip pašalinti iš tanklaivio „Globe Assimi“ išsiliejusio ir užpylusio visą Palangos paplūdimį mazuto žalos padarinius.
Reikšmingas D. Puodžio indėlis Palangos kultūriniam gyvenimui: pastatyta nauja vaikų muzikos mokykla, į naujas patalpas perkelta viešoji biblioteka, iškilo tuomečiai Moksleivių rūmai. Nuo 1970 m. D. Puodžiaus iniciatyva rengiamos kurortinio sezono pradžios šventės.
D. Puodžius apdovanotas garbės ženklo ordinu, dviem medaliais, Palangos miesto savivaldybės padėkos raštais. 1985 m. jam suteiktas nusipelniusio LTSR kultūros veikėjo vardas.
Nuo 2010 m. D. Puodžius – Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo pirmininkas.
2015 m. kovo 26 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu D. Puodžiui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

Aktyvus visuomenininkas
Vandentiekininkų vadovas, inžinierius-ekonomistas, spaudos bendradarbis V. B. Litvaitis, 2015 m. kovo 26 d. miesto tarybos sprendimu gavęs Palangos miesto garbės piliečio vardą, yra aktyvus visuomenininkas, ypač kultūros srityje. Daugiau nei tris dešimtmečius ėjo kurortinio sezono atidarymo švenčių organizacinio komiteto nario pareigas, buvo atsakingas už tradicinio Palangos karnavalo organizavimą. Lietuvos dailininkų sąjungos narių kasmetinių plenerų Palangoje organizatorius, rengė rudeninius tapytojų plenerus.
V. B. Litvaičio dėka nuolat buvo papildomas Palangos skulptūrų parkas. Apskritai daug
prisidėjo Palangoje propaguojant skulptūrų meną. Jo iniciatyva atstatytas prieškario Palangos simbolis – „Laiminančio Kristaus“ skulptūra, skautų akmuo sugrįžo į buvusią vietą, 2002 m. pastatytas bronzinis dr. Jono Basanavičiaus biustas, nuvalytos, restauruotos pakeltos ant postamentų kitos skulptūros.
V. B. Litvaitis apdovanotas VLŪPP (Maskva) bronzos ir sidabro medaliais, jam suteikti Lietuvos nusipelniusio komunalinio ūkio darbuotojo (1987) ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos garbės nario (2001) vardai, įteiktas Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos Garbės ženklas (2010).
Palangos miesto laikraščiuose V. B. Litvaitis rašo kurorto kultūros, istorijos temomis, surinko kraštotyrinės medžiagos apie svarbius miesto istorijai žmones, parašė Palangos miesto vandentvarkos ūkio raidos istoriją „Šimtmečio istorija“ (2008, su L. Peleckiu-Kaktavičiumi), skirtą Palangos vandens tiekimo 100 metų sukakčiai, atsiminimų knygą „Esu toks, koks esu“ (2015).
V. B. Litvaitis – šiemet kurorte jau penktą kartą organizuotos ir tradicine tapusios miesto šventės „Palangos dienos“ renginio, mininčios dvi Palangai svarbias istorines datas, pagrindinis iniciatorius.

Išleista ir anglų kalba
VšĮ „Vilniaus informacijos centro“ sausio pabaigoje išleista knyga-albumas „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra“supažindina su Lietuvos visuomenės siekiais apginti valstybę per pastarąjį šimtmetį ir ją įtvirtinti, Lietuvos kariuomenės savanorių, partizanų kovomis, atskleidžiamas tarpukario Lietuvos ūkinės veiklos vitališkumas ir apžvelgiami šiuolaikiniai ekonominiai procesai, vykstantys konkrečiuose ūkiniuose sektoriuose, išryškinami nagrinėjamo laikotarpio kultūrinio gyvenimo proveržio ypatumai. Kaip skelbia knygos apžvalgininkai, joje didelis dėmesys skiriamas savivaldybių miestų ir miestelių ekonominei ir kultūrinei raidai, jų indėliui į Lietuvos nepriklausomybę.
Leidinys gausiai iliustruotas istorinėmis ir šiuolaikinį gyvenimą atspindinčiomis nuotraukomis.
Knyga-albumas išėjo lietuvių bei anglų kalbomis.