Kodėl žmonės su augintiniais Lietuvoje nėra laukiami visur? Situacija Žemaitijos sostinėje nemaloniai nustebino

Palangos tiltas, 2024-04-11
Peržiūrėta
2079
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Augintiniams draugiškos kavinės egzistuoja ne visur Lietuvoje.  E.Kakanauskienės nuotr.
Augintiniams draugiškos kavinės egzistuoja ne visur Lietuvoje. E.Kakanauskienės nuotr.

Antroji Velykų dieną buvo saulėta, šilta ir maloni. Kartu su savo nuolatine bendražyge Evelina pasiėmėme šaunuolę Milę iš Telšių šuniukų namų (ji labai mėgsta ilgus pasivaikščiojimus) ir atvažiavome į Palangą. Ten vietos kultūros centras organizavo žygį pavadintą „Gintaro kelias“.

Žygis susilaukė dėmesio – dalyvavo daugiau kaip septyni šimtai Palangos mylėtojų iš Žemaitijos, Lietuvos, o gal ir iš kitų šalių. Drožėm nuo Palangos tilto į Šventąją pėsčiųjų ir dviračių takais.

Tiesa, atėjus į Šventąją laukė šiokia tokia staigmena – nors organizatoriai buvo žadėję, kad turės transporto, kuris žygio dalyvius parveš į starto vietą – matyt melagių dienos proga sumelavo. 

Beje, o kur rasti tiek transporto, kad sutilptų septyni šimtai, o dar ir augintiniai... Vietos autobusiukas iš karto prisigrūdo sausakimšas, o kito būtų tekę laukti geras porą valandų.

Kavinė

Mūsų trijulė nutarė nebelaukti, tad atgal patraukėme irgi pėsčiomis. Tais pačiais takais eiti buvo neįdomu, tad ėjome pajūriu, nes Milė labai mėgsta jūrą, dūksta kaip mažas vaikas.  

Jau prieš išeinant iš Šventosios aptikome kavinukę, kuri vadinosi „Prieš vėją“. Buvo pietų metas, o kartu ir šioks toks atradimas. Kavinukė, pasirodo, yra draugiška šunims ir mielai aptarnauja klientus kartu su jų augintiniais. Tad dėl Milės jokių problemų nebuvo. Kavinėje stovėjo du dubenys su vandeniu didesnis ir mažesnis, skirti keturkojams lankytojams, be to mums dar atnešė meniu, kur buvo siūlomi valgiai šunims. 

Milė skaniai sukirto du pyragaičius su šonine, buvo ir šunims skirto nealkoholinio alaus vištienos ar jautienos skonio, tačiau šį kartą juo vaišinti Milės nesiryžome. Pakalbinta šeimininkė sakė, kad kavinės darbuotojai nei pyragaičių, nei keksiukų nei kitų produktų skirtų šunims negamina – juos užsisako.

O kaip Žemaitijos sostinėje?

Žingsniuojant toliau (teko nupėdinti kartu su žygiu apie dvidešimt septynis kilometrus) susimąsčiau – o kaip mūsų mieste? Ar yra kavinių ar kitokių maitinimo įstaigų draugiškų svečiams su augintiniais? Telšiai pernai tapo sėkmingiausia turizmo traukos vietove Lietuvoje. Taigi, čia atvyksta ganėtinai daug turistų ir nemažai jų vedasi savo augintinius. Telšiškiai irgi jų nestokoja – pragyvenimo lygis pakilo ir daugelis pajėgia ne tik pats išsimaitinti, bet ir šunį ar katę tinkamai prižiūrėti. Deja, yra kavinių, tokių kaip „Džiugo sūrio namai“ ar „Senamiestis“, prie kurių užpaišyti ženklai, kad su augintiniais užeiti draudžiama.

Pasiteiravau ir pavyko sužinoti, kad lankytojus su augintiniais įsileidžia restoranas „Harmony lounge“, kavinė „Pitlius“ ir „Prezo“ kepyklėlė. Kavinės, turinčios lauko terasas, dažniausiai neprieštarauja, kad klientas ten sėdėtų su augintiniu. O kaip žiemą? Aš esu gidė, vedu ekskursiją ir keletas turistų vedasi augintinius? Pavaikščioję nusprendžiame užeiti į kavinę, kad ir „Džiugo sūrio namai“. O ten ryškus ženklas – katė ir šuo perbraukti riebiu, juodu brūkšniu....

Tokios kavinės, kuri pasiūlytų augintiniams gėrimų ir užkandžių Žemaitijos sostinėje kol kas nėra. Tiesa, restoranas „Harmony lounge“ labai susidomėjo meniu šunims ir galvoja apie panašią iniciatyvą, nes jo savininkai myli šunis ir patys jų turi...

Viskas priklauso nuo geranoriškumo 

Pasiteiravus Valstybinės veterinarijos ir maisto tarnybos atstovų, gavau atsakymą, kad įsileisti klientus su augintiniais ar be jų – pačių savininkų reikalas. Na, jeigu susimanytų patys gaminti šunims maistą, reikėtų gauti atitinkamus leidimus.

Beje, visaip būna – pavyzdžiui, į svečių namus „Sinchronas“ atvykus apsistoti ir papietauti LR prezidentui Gitanui Nausėdai su šunimi, atsirado vietos ir jo šuniui. Bet dažniausiai atsakymas yra: „o kaip kiti lankytojai, ką jie pasakys?“. Ir vėl tas gajus požiūris mūsų Lietuvoje, kad šuo turi būti prie būdos ar voljere... Ir niekaip dar nesuprantame, kad žmonės, kurie keliauja, domisi savo kraštu, yra mokūs klientai, turi išauklėtus, tvarkingus, išmaudytus ir nukirptus augintinius, ir jie yra jų šeimos nariai. 

Žemaitijos sostinė tikrai galėtų parodyti pavyzdį keisdama požiūrį į augintinius ir tapdama draugiška aplinka keturkojams, tuo labiau, kad tai yra puiki niša verslui ir turizmui. Kaip gidė dažnai girdžiu, „kaip pas jus gražu, kaip užsienyje“, tad užsienyje tikrai rasim pilną kavinių, restoranų, kuriuose bus dubenėliai vandeniui augintiniui, atneš „šunišką“ meniu ir tikrai yra pilna viešbučių, kuriuose galima apsistoti su savo keturkoju. Ir tikrai būtų džiugu, kad atsirastų kitokie ženklai – ne perbraukti riebiu brūkšniu, o draugiškas ženklas augintiniui.

 

Elė Kakanauskienė

Lrytas.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Antroji Velykų dieną buvo saulėta, šilta ir maloni. Kartu su savo nuolatine bendražyge Evelina pasiėmėme šaunuolę Milę iš Telšių šuniukų namų (ji labai mėgsta ilgus pasivaikščiojimus) ir atvažiavome į Palangą.


Kovo 17 d. 11 val. Bendruomenės namuose (Jūratės g. 11.) laukiami   Palangos aklieji, silpnaregiai bei jų šeimų nariai – vyks pirmasis regėjimo sutrikimų turinčiųjų susitikimas.


Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba tęsia gražią tradiciją pagerbti Žemaitijos etninei kultūrai nusipelniusius žmones.


Mažeikiuose prasidėjo Žemaitijos krepšinio taurė, kurioje varžosi keturi „7bet-NKL“ klubai.


Šią vasarą savo kelionėms po Lietuvą rinkitės neatrastus Žemaitijos kampelius — Kretingos ir Skuodo rajonus.


Birželio 8-10 dienomis, į Palangą sugužės aktyviausi jaunuoliai iš visos Žemaitijos, kitų Lietuvos miestų, kurortas sulauks svečių ir iš užsienyje esančių Palangos miestų-partnerių – Lietuvos jaunimo metų proga Palangoje vyks Jaunimo vasaros akademija „Kartu mes galime daug!“. Tai – tradicinis, jau 16-tus metus rengiamas jauniems žmonėms skirtas renginys, kurį kasmet organizuoja viena iš...


Šį penktadienį Palangą užgrius dar viena ekstremali situacija – dauguma miestelėnų didžiąją dalį dienos neturės ne elektros, nei karšto vandens.


Šį trečiadienį Savivaldybėje laukiami kraujo donorai. Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. Vyresni kaip 65 metų asmenys gali duoti kraujo tik turint donorystės įstaigos gydytojo kasmet išduodamą leidimą. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.


2019 metais buvo minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osios metinės. Respublikos Seimas paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais, pabrėžiant Žemaitijos lemiamą reikšmę Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės 13-14 amžiais valstybių formavimosi istorijoje ir Žemaitijos vaidmenį to laikotarpio Europos istorijoje.


Sakoma, jog be namų negerai. Tačiau taip gali ir nepasirodyti pabendravus su benamiais Palangos gatvėse. Šie gyvenimu per daug nesiskundžia ar net tiesiog trykšta optimizmu. Nustebkite: nemaža jų dalis gali pasigirti didesnėmis pajamomis nei dirbantys žmonės – per dieną išgražbyliauja ne vieną dešimtį litų. Palangos valdžiai benamiai, paverčiantys kurortą...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius