Konferencija Klaipėdos universitete

Keletas Palangos trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojų dalyvavo tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Sidabrinė patirtis tautos ateičiai“. Konferencija vyko Klaipėdos universiteto „Aula magna“, ją organizavo Klaipėdos universitetas, Lietuvos veikliosios ilgaamžystės akademija, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslininkų sąjunga ir Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centras.

Sveikinimo žodžius tarė Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, Lietuvos veikliosios ilgaamžystės akademijos prezidentas prof. dr. Algimantas Kirkutis, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Dalius Serafinas, nuotoliniu prisijungimu konferencijos dalyvius pasveikino JAV Harvardo universiteto SPH profesorė, Dr. Beth Frates. Visi kalbėjusieji pabrėžė, kad sujudo viso pasaulio lyderiai, mokslininkai ir bendruomenės, nes sparčiai didėja ilgaamžystė, šiuolaikiškai tariant, visuomenė Europoje, kaip ir visame pasaulyje amžėja, reikia stiprinti sidabrinę ekonomiką ir žmonės virš 65 metų turi išlikti darbo rinkoje. Reikia pereiti nuo mąstymo kaip sveikatą pataisyti prie mąstymo – kaip sveikatą išsaugoti, nes žmogus, prilyginamas ekonominiam turtui, irgi amortizuojasi. Motyvuoti žmones, kad jie norėtų gyventi kuo ilgiau pilnavertį gyvenimą.

Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta sveikatos tausojimui ir ilgaamžiškumui. Pagrindinį pranešimą „Amžėjimas ir širdies bei kraujagyslių patologija“ skaitė Klaipėdos universiteto profesorius, kardiologas Algimantas Kirkutis. Savo pranešime profesorius pabrėžė, kad kas penktas žmogus turi padidintą kraujo spaudimą. Arterinė hipertenzija labiausiai pakenkia širdį ir taip pat pakenkia smegenis bei akis. Prof. A. Kirkutis plačiai nušvietė išeminę širdies ligą, kraujagyslių šuntavimą, širdies ritmo sutrikimus, naujus modernius tyrimus, ekrane išsamiai parodė širdies vožtuvų ketimo operaciją. Visur pabrėžė, jog eilę širdies tyrimų ir operacijų dabar atliekama neatveriant krūtinės ląstos ir netgi širdies vožtuvai jau keičiami įeinant į širdį per kojos veną.

Įdomų pranešimą „Lėtinis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas. Sena ir amžinai aktuali ilgaamžiškumo problema“ skaitė senjorų tarpe ypatingai šiuo metu populiarios knygos „Aštrus protas sveikame kūne“ (2022 m.) autorius med M. d. gydytojas neurologas Jokūbas Fišas. Jis pabrėžė, kad ilgiausias žmonių vidutinis amžius šiuo metu fiksuojamas Japonijoje – 84,6 m. (vyrų – 81,6, moterų – 77,4 m.). Lietuvoje 1985 m. vid. amžius buvo moterų – 76, vyrų - 66 m. 2022 m. Lietuvoje moterų amžiaus vidurkis pailgėjo iki 80 m., vyrų iki 71 metų. Išsamus ir vertingas daktaro pranešimas vertė daugelį susimąstyti - gydytis be vaistų, stiprinti savo fizinį aktyvumą, taikyti psichoterapinį gydymą, mediatyvines technikas, prieš laisvuosius radikalus naudoti antioksidantus, iš kurių vienas stipriausių yra vynuogės. Svarbu ramus nusiteikimas, saikingas būtiniausių vitaminų ir mineralų vartojimas.

Pranešimą pavadinimu „Mylėti negalima senti (kur dėti kablelį ?) skaitė farmacijos kampanijos ACONITUM savininkė, TV ir Radijo laidų vedėja dr. Rima Balanaškienė. Ji pabrėžė, kad holistinis bendras požiūris į amžėjimą leidžia skirstyti, kad virš 50 metų žmonės yra pusamžiai, senas žmogus – nuo 75 iki 90 metų, virš 90 metų – ilgaamžiai. Žmogaus misija pasaulyje yra pernešti genetinę informaciją. Vyrai tai gali iki gyvenimo pabaigos. Daktarė pažymėjo, kad neužtenka pasiekti vien gyvenimo trukmės ilginimo – reikia jausti pasitenkinimą gyvenimu. Parekomendavo Gary Chapmano knygą „Penkios meilės kalbos“ ir palinkėjo visiems iki gyvenimo pabaigos gyventi pilnavertiškai - ne tik mylėti, bet ir mylėtis. 

Nuotoliniu prisijungimu išklausėme Gyvenimo medicinos ir ilgaamžiškumo dr. Jose Luis Palma iš Ispanijos, dr. David I. Katz iš JAV apie aktyvaus ilgaamžiškumo švietimą, prof. Hans Deal iš Loma Lindos universiteto (JAV) kalbėjo apie bendruomenių sveikos gyvensenos švietimą. Prelegentai kalbėjo apie sveikiausias zonas, vadinamas mėlynosiomis, pasaulyje, iš kurių pažymėtinos Loma Linda – Kalifornijoje, Okinava – Japonijoje, Sardinija – Italijoje ir kt. Visose šiose zonose ilgaamžiai didžiausią dėmesį skiria mitybai, kur dominuoja augalinis maistas – daržovės ir vaisiai, riešutai ir pilnagrūdės kultūros, o mėsos vartojama tik 10 proc. nuo visos mitybos, pirmenybė teikiama augaliniams baltymams (ankštinėms kultūroms). Labai didelis dėmesys skiriamas judėjimui, ir ypač socialiniam bendravimui. 

Visus sudomino įtaigus Gyvenimo medicinos magistrantūros programos vadovo LSMU doc. Dr. Tomo Vaičiūno pranešimas „Kaip gali prailginti kokybiško gyvenimo trukmę gyvensenos medicina“, kur buvo akcentuojama, kad Lietuvoje negydomi lėtiniai neinfekciniai susirgimai pvz: II tipo diabetą tik valdom vaisto medformino pagalba – kovojame tik su pasekmėmis, bet nenaikinamos priežastys.

Pranešimą apie gyvensenos medicinos specialisto vaidmenį gydant lėtines ligas ir didinant senjorų darbingumo trukmę skaitė Gyvenimo būdo medicinos asociacijos prezidentė Aistė Kučinskienė.

Konferencijoje pasisakęs LR Seimo Žmogaus teisių komiteto Pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis akcentavo, kad svarbiausia yra sąoningai suprasti, kad teisė į sveiką ilgą ir aktyvią gyvenseną, tai pagrindinė žmogaus teisė.

Nuotaiką praskaidrino ir optimistiškai nuteikė nedidelė koncertinė programa atliekama Klaipėdos klubo „Rūta“ senjorų choro, kur šiemet 90-tį atšventęs ilgaamžis iš atminties deklamavo savo kūrybos eiles.

Dėkingi organizatoriams už pakvietimą į konferenciją, nors ir perpildyti gausaus informacijos ir įspūdžių srauto, aptardami ir diskutuodami grįžome namo.

Palangos TAU taryba, pirm. N. Steponavičiūtė