Kretinga nuo Pelėdos kalno

Palangos tiltas, 2022-11-18
Peržiūrėta
872
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kretingos progimnazijos mokiniai su mokytoja Margarita Gvildaite (stovi viduryje) medelių sodinimo talkoje prie Akmenos upės užtvankos. 1925 m. Alfonso Survilos nuotr. Autoriaus archyvas
Kretingos progimnazijos mokiniai su mokytoja Margarita Gvildaite (stovi viduryje) medelių sodinimo talkoje prie Akmenos upės užtvankos. 1925 m. Alfonso Survilos nuotr. Autoriaus archyvas

Nuo senų laikų keliaujantieji į Kretingą nuo Klaipėdos ir Palangos atsidurdavo ant Pelėdos kalno, kur susikerta iš ten ateinantys keliai, nuo kurio atsiverdavo miesto, išsidėsčiusio Akmenos upės slėnyje, panorama.

Nenuostabu, kad seniausioje išlikusioje apie 1888 m. darytoje Kretingos miesto nuotraukoje Palangoje gyvenusi ir dirbusi pirmoji Lietuvos moteris fotografė Paulina Mongirdaitė (1865–1924) ir įamžino miesto panoramą nuo Pelėdos kalno. Joje matyti malūno link tekanti užtvenktos Akmenos upės atšaka, nuo tilto į Pelėdos kalną kylantis vieškelis ir jos kairiajame krante išsidėstę pastatai, virš kurių iškilę katalikų, pravoslavų ir evangelikų liuteronų bažnyčių bokštai, bylojantys, kad Kretingoje tuo metu draugiškai sugyveno įvairių tautybių ir tikėjimų žmonės. Evangelikų liuteronų bažnyčia šioje nuotraukoje kitokia, negu yra šiandien, nes čia įamžintoji sudegė per 1889 m. gaisrą, kai dabartinė buvo pastatyta 1899 m.

P. Mongirdaitė netrukus po savo meninės fotografijos salono Palangoje atidarymo geros kokybės ir meninės vertės nuotraukomis patraukė Palangoje savo vasaros rezidenciją turėjusio Kretingos dvaro valdytojo grafo Juozapo Tiškevičiaus (1831–1891) dėmesį – grafas pakvietė ją tapti rūmų fotografe.

Taip ji 1890–1892 m. parengė 49 fotografijų albumą „Kretynga“, fotografavo Kretingos dvarą, jo gyventojus, dvaro parką, tvenkinius. Fotografė į Kretingą užsukdavo ir vėliau, iki 1912 m., įamžinusi miestelio vėliau ugnies ir karų sunaikintus vaizdus. Turgaus aikštė, pravoslavų cerkvė, dvaro rūmai, jo parkas, tvenkiniai, gatvės, katalikų bažnyčia ir jos vidaus interjeras, pranciškonų vienuolynas ir kiti Kretingos vaizdai išliko jos fotografijose ir išleistuose atvirukuose, kurie, naudoti kaip atvirlaiškiai, pasklido po platųjį pasaulį ir taip garsino šį pajūrio miestelį.

XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Rytų Prūsijoje suklestėjus atvirukų leidybai, kuria užsiėmė Klaipėdoje ir kituose šios šalies miestuose gyvenę fotografai ir leidėjai, neaplenkė ir prie pat Rusijos–Prūsijos sienos įsikūrusios Kretingos.

Jų dėmesį Kretingoje, kuri vokiškai buvo vadinama Russich Krottingen (rusų Kretinga), kai kitoje sienos pusėje įsikūręs Kretingalės miestelis buvo vadinamas Deutch Krottingen (vokiečių Kretinga), taip pat patraukė nuo Pelėdos kalno atsiverianti miesto panorama. Išlikusi XX a. pradžioje daryta atviruku išleista Klaipėdoje, Roberto Šmito (Robert Schmidt) leidykloje, kurią 1899 m. įsigijęs Ričardas Kripsas (Richard Krips), išsaugodamas tradiciją, nepakeitė jo pavadinimo, nuo Pelėdos kalno daryta Kretingos panoraminė nuotrauka, kurioje, be trijų bažnyčių bokštų, matomas ir žydų sinagogos pastatas. Vystantis geležinkeliams, kai žmonės galėjo daugiau ir greičiau keliauti, išpopuliarėjo Rytų Prūsijos miestų ir vietovių atvirukai, kuriuos žmonės siųsdavo iš aplankytų vietų savo draugams, pažįstamiems, giminėms ir artimiesiems. Tokių atvirukų buvo galima įsigyti leidyklų ir privačių asmenų knygynuose, ir jie kainavo nedaug. Atvirukas su XX a. pradžios Kretingos panorama, kurioje katalikų bažnyčia įamžinta dar iki 1908 m. rekonstrukcijos buvusiu bokštu, Klaipėdoje, o gal ir Kretingoje, buvo prekiaujama ir Klaipėdos kraštui 1923 m. susijungus su Didžiąja Lietuva. Autoriaus archyve saugomas atvirukas, 1930 m. balandžio 13 d. iš Klaipėdos buvo išsiųstas į Vokietiją su prie jo priklijuotu 15 centų vertės pašto ženklu. Jo siuntėjas buvo išsilavinęs ir kruopštus žmogus, nes tekstas atspausdintas rašomąja mašinėle, kas atvirlaiškiuose sutinkama gana retai. Per pirmąjį pasaulinį karą į Lietuvą kartu su Vokietijos kariuomene atvyko ir profesionalūs fotografai, fotografavę Lietuvos miestus, miestelius, ir šias nuotraukas išleisdavę atvirukais.

Karo lauko paštu keliavę atvirlaiškiai 1915–1918 m. vokiečių kariams Lietuvoje buvo vienintelis ir patikimas būdas perduoti žinias apie save artimiesiems ir draugams, todėl jų su Lietuvos vaizdais buvo išleista keli tūkstančiai. Tarp jų ir šiandien žinomi du Kretingos atvirukai, apie 1915–1916 m. išleisti Berlyne įsikūrusioje Oto Albrechto (Otto Albrecht) leidykloje, viename jų įamžinta karo sugriauta miesto centro dalis, kai kitame – Kretingos miesto panorama, kurią fotografas įamžino iš taško, kiek toliau į šiaurę nuo Pelėdos kalno. Jame matyti ne tik miesto panorama su 1908 m. įrengtu nauju mediniu, įrėmintu 4 šoniniais bokšteliais, katalikų bažnyčios bokštu, bet ir dar neužstatytas dešinysis Akmenos upės krantas su retais medžiais, elektros stulpais ir pievoje besiganančia karve. Autoriaus archyve saugomas atvirlaiškis, parašytas lenkų kalba, iš Kretingos į Vokietiją buvo išsiųstas 1927 m. spalio 31 d., tad tikėtina, kad jais buvo prekiaujama ir po šalies nepriklausomybės atkūrimo. Kretingos panoramines nuotraukas nuo Pelėdos kalno ir jo apylinkių buvo pamėgę ir vėliau Kretingoje dirbę profesionalūs fotografai ir mėgėjai. Nuo jo atsiveriantis panoraminis Kretingos vaizdas su Akmenos upės užtvankos, 1828 m. pastatyto tilto, sujungusio abu upės krantus, vaizdais iki šiol primena senąją Kretingą, kurios dalies netekome per 1941 m. birželio mėnesio gaisrą, sunaikinusį didžiąją dalį miesto centro. Iki mūsų dienų išlikusiose nuotraukose įamžinti XX a. 3-jame deš. prie Akmenos upės užtvankos medelius sodinantys Kretingos progimnazijos moksleiviai, taip pat 1925 m. į Kretingą ekskursijon atvykę Klaipėdos muzikos mokyklos moksleivių ir dėstytojų delegacija, kuri bendroje nuotraukoje įsiamžino kartu su vietos futbolo mėgėjų komanda ir kt.

1956–1957 m. nuo dabartinės J. Basanavičiaus g. skardžio darytoje nuotraukoje matomi abiejuose ištvinusios upės krantuose stovėję namai ir miesto centro panorama, kuri šiandieną neatpažįstamai pasikeitusi. Taip pat pasikeitęs ir aukštais medžiais apaugęs Pelėdos kalnas, jo apylinkės, Akmenos upės pakrantės, Kretingos miesto centras. Tad tuo vertingesnės ir brangesnės išlikusios istorinės fotografijos – Kretingos miesto istorijos ir jo raidos liudytojos.

Romualdas BENIUŠIS

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nuo senų laikų keliaujantieji į Kretingą nuo Klaipėdos ir Palangos atsidurdavo ant Pelėdos kalno, kur susikerta iš ten ateinantys keliai, nuo kurio atsiverdavo miesto, išsidėsčiusio Akmenos upės slėnyje, panorama.


Palangos šauliai gavo kvietimą rugsėjo 26 d. Medvėgalio kalno papėdėje paminėti Lietuvos laisvės armijos 80-ties metų jubiliejų ir Lietuvos partizanų Žemaičių apygardos vado pulkininko Vlado Montvydo-Žemaičio 110-ąsias gimimo metines.


Antradienį, rugsėjo 22 d., 20 val. Palangoje, ant Birutės kalno, sužibs vienybės laužas – bus minima Baltų vienybės sąšauka. Bendruomenė kviečiama aktyviai dalyvauti renginyje.  



Absoliučiai nesvarbi jokia priklausomybė žmonių partijai, klanui, religijai, valdžios postui, verslo centrui, užtat visada brangintinas dėmesys viskam, kas skatina žmogiškumą, kas augina švelnumą ir sielos palaimą, pagarbą ir rūpestingumą gyvybei, sveikatai, aistros energijai, savęs tobulinimui, Pasaulio pažinimui.


Ką pastatė ant Šventosios Alkos kalno, žemaičiams ir visiems pagonims šventos vietos? Tinkamus baltų dieviškų būtybių pakaitalus? Ar beverčius „baibokus“, kaip teigia senųjų skulptūrų autorius ir architektas Virgilijus Vaičiūnas ir Palangos Žemaičių draugijos seniūnas Augustas Narmontas. Jie piktinasi, kad su jais dėl naujų skulptūrų išdrožimo net...


Ant Naglio kalno skambėjo dainos ir legendos

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 03 30 | Rubrika: Miestas

Šeštadienio popietę pro Naglio kalną eidami ar dviračiais važiuodami palangiškiai ir miesto svečiai nustebę sustodavo ir skubėdavo kopti į patį kalną, mat nuo jo skambėjo muzika, dainos ir legendos. Čia į „Palangos dienų 2015“ renginių pynę įsiliejęs folkloro ansamblis „Mėguva“ sukvietė svečius pažiūrėti programos „Naglio kalno...


Ant Birutės kalno – lietuviškos ir latviškos dainos

"Palangos tilto" informacija, 2013 10 21 | Rubrika: Miestas

Sekmadienio pavakare nuo Birutės kalno plačiai skambėjo lietuvių ir latvių kalbomis atliekamos dainos. Čia Klaipėdos apskrities latvių asociacijos „Atpūta“ kvietimu rinkosi tie, kas norėjo paminėti baltų vienybės ir Latvijos Nepriklausomybės šventę.


Joninės – ant Alkos kalno, verslininkai pyksta

Linas JEGELEVIČIUS, 2010 06 22 | Rubrika: Kultūra

Švęsdama Jonines Šventoji niekada nestokojo kūrybiškumo – šventės dažniausiai vykdavo skverelyje ties Prieplaukos ir Jūros gatvių sankryža, uoste. Šventes paįvairindavo baikerių motociklų riaumojimai, galiūnų pūškavimai ir juos raginančių žiūrovų šūksniai. Šiemet, taupant lėšas, Šventojoje buvo nuspręsta Jonines švęsti kartu su Rasų šventėmis. Kai kurie verslininkai dėl tokio sprendimo...


„Olimpinė diena“ prie Naglio kalno

Dalia Rakauskienė, mokytoja, 2009 05 22 | Rubrika: Miestas

Gegužės 20-ąją prie Naglio kalno vyko Palangos Senosios gimnazijos moksleivių sveikatingumo projekto „Sveikos gyvensenos keliu“ sporto diena – „Olimpinė diena“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius