KUL – augančios paslaugų apimtys ir sutelktos profesionalų komandos

Atsinaujinanti ir sparčiai auganti Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) džiaugiasi pastarųjų metų rezultatais, rodančiais aiškų proveržį Vakarų Lietuvos medicinos sistemoje. Ligoninėje reikšmingai didėja paslaugų prieinamumas, modernėja diagnostikos galimybės, stiprėja tarptautinę patirtį sukaupusių gydytojų komanda, o kryptingos investicijos leidžia pacientams gauti daugiau inovatyvių gydymo paslaugų čia pat, Klaipėdoje. 

Realūs pokyčiai

KUL pacientai visą reikalingą pagalbą – nuo diagnostikos iki sudėtingiausių operacijų – gauna vienoje vietoje. Todėl vis daugiau pacientų iš skirtingų šalies regionų atvyksta būtent į šią gydymo įstaigą.

„Esame suformavę stiprų kompetencijų centrą, kuriame telkiasi aukščiausios kvalifikacijos gydytojai ir kuriame gimsta realūs pokyčiai – greitesnė diagnostika, tikslesnis gydymas, didesnis pacientų pasitikėjimas, gerokai prieinamesnės paslaugos. KUL įgauna tikrą akademinį ir praktinį svorį – čia jungiasi mokslas, žinios ir atsakomybė už žmogaus sveikatą“, – sako KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis.

Kokybinis ir kiekybinis šuolis

Pasak ligoninės direktoriaus medicinai prof. dr. Antano Gulbino, ambulatorinių paslaugų skaičius, lyginant 2024-ųjų ir 2025-ųjų metų laikotarpį iki lapkričio mėnesio, išaugo 9 proc. Šiemet ambulatorinių konsultacinių paslaugų jau suteikta daugiau nei 280 tūkstančių. Taip pat išplėstas dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų spektras – šių paslaugų apimtys šiemet augo apie 10 proc., o skubios pagalbos ir stebėjimo paslaugų suteikta net 20 proc. – 5 tūkst. daugiau nei 2024-aisiais. 20 proc. augo širdies stimuliatorių ar defribiliatorių implantavimo procedūrų skaičius, kardiochirurgijos paslaugos – 10 proc.

„Vienas ryškiausių sveikatos reformos rezultatų KUL – sustiprinta pagalba smegenų insultą patyrusiems pacientams. Sujungus dviejų ligoninių neurologų komandas į vieną per pastaruosius metus trombektomijų skaičius išaugo net 40 proc“, – sakė A. Gulbinas.

Jis atkreipė dėmesį, kad nors visoje šalyje gimdymų skaičius mažėja, KUL fiksuoja priešingą tendenciją. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (iki lapkričio), šiemet čia pasaulį išvydo 20 naujagimių daugiau nei pernai.

Ženklus pokytis diagnostikoje

Diagnostikos srityje pasiektas vienas didžiausių šuolių ligoninės istorijoje – radiologinių tyrimų skaičius per metus padvigubėjo. Atrankinės mamografijos dėl krūties vėžio apimtys padidėjo beveik septynis kartus. Taip pat sparčiai auga pažangių genetinių ir navikinių tyrimų apimtys – per šiuos metus jų atlikta 40 proc. daugiau, hematologinių genetinių tyrimų skaičius išaugo 66 proc. Pasak A. Gulbino, tai pacientams reiškia dar tikslesnę ir personalizuotą diagnostiką.

Pastarąjį mėnesį KUL pradėjo veiklą naujai įrengtas vienas moderniausių šalyje Skambučių centras.

Sutelktos kompetencijos

Kartu su paslaugų plėtra augo ir KUL gydytojų komanda. Per dvejus metus ligoninėje įsidarbino apie 200 gydytojų, 11 iš jų patirtį kaupė Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje. Tarptautinė praktika įneša naujų žinių ir darbo kultūros elementų, padeda diegti pažangius gydymo metodus. Kartu didėja ir sudėtingų operacijų, tarp jų – ir dėl onkologinių susirgimų, skaičius. Pacientams tai reiškia galimybę gauti aukščiausio lygio paslaugas arčiau namų. 

Keletas klinikinių žingsnių iš esmės pakeitė regiono sveikatos priežiūros galimybes. Perinatalinės medicinos srityje KUL taiko Europos universitetinių ligoninių standartus – sudėtingi genetiniai ir ultragarsiniai tyrimai prieinami Klaipėdoje. Ligoninės Miego centras užtikrino kelis kartus greitesnį obstrukcinės miego apnėjos tyrimų prieinamumą – vidutinis laukimo laikas siekia vos keturis mėnesius.

Ligoninė viena pirmųjų šalyje visoje įstaigoje diegia Jungtinėje Karalystėje naudojamą ankstyvojo įspėjimo sistemą „News2“. Pasak KUL direktorės slaugai Aidos Smagurienės, tai padės standartizuotai įvertinti paciento būklės pokyčius – tai lyderiaujančių Europos universitetinių ligoninių standartų praktika.

Ambicingi infrastruktūros projektai

KUL pradėjo dešimtmečio trukmės pirmąjį modernizacijos etapą. Pasak direktoriaus infrastruktūrai ir plėtrai Sauliaus Budino, per artimiausius trejus metus iškils pirmasis naujosios KUL infrastruktūros modulis – modernus pastatas, atitinkantis aukščiausius Europos universitetinių ligoninių standartus. Jame bus sutelktos trys kritiškai svarbios sritys: skubioji pagalba, intensyvioji terapija ir operacinės. Statybos darbai prasidės jau kitų metų vasarą. Iki 2026 m. balandžio numatoma užbaigti infekcinių ligų centro rekonstrukciją (GELMĖS korpusas). Pavasarį duris atvers svarbus regionui Paliatyviosios slaugos dienos centras. Artimiausiu metu ligoninėje pradės veikti nauja šiuolaikinė informacinė sistema, kuri užtikrins sklandesnę pacientų registraciją, geresnį aptarnavimą, efektyvų duomenų valdymą. 

Finansinė situacija – valdoma

Nuosekliai gerėja KUL finansiniai rodikliai. Jei 2023 metais metinis veiklos deficitas siekė 12,5 mln. eurų, tai 2024-aisiais jis sumažintas daugiau nei dukart – iki 5,4 mln. eurų, o 2025-aisiais, prognozuojama, kad sumažės dar pusantro karto – ir sieks iki 3,5 mln. eurų. 

„Per 2024 ir 2025 metus ligoninė į infrastruktūros plėtrą ir aparatūros, reikalingos užtikrinti šiuolaikines, tretinio lygio paslaugas, atnaujinimą, investavo apie 11 mln. eurų iš ligoninės biudžeto. Šios investicijos lėmė paslaugų kokybę ir augimą. Investicijos glaudžiai siejasi su finansiniais rezultatais ir įsipareigojimais tiekėjams, kurie 2024 metų pabaigoje siekė 7, 2 mln eurų, o šių metų prognozės – 6 mln. eurų. Pagrindiniai veiksniai, leidžiantys pasiekti įstaigos finansinį tvarumą: naujas vadybinis modelis, organizacinės kultūros ir komandinio darbo stiprinimas. Bendravimas, kalbėjimasis ir susitarimas – tai mūsų vertybės, vedančios į nuolatinius pozityvius pokyčius,“– sakė KUL direktorė valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė.

Lyderystė regione

Šiandien ligoninė yra sparčiai auganti, moderni ir strategiškai svarbi Lietuvos sveikatos sistemos dalis. Ji ne tik užtikrina platų klinikinių paslaugų spektrą, bet ir realiai keičia regiono pacientų patirtį ir kryptingai juda modernios universitetinės ligoninės standartų link.

KUL vadovas prof. dr. A. Šimaitis sako, kad ligoninė veiklą mato ne vien įstaigos, o visos Vakarų Lietuvos sveikatos ekosistemos kontekste.

KUL Komunikacijos tarnyba