KUL kardiologai: svarbiausia gydymo dalis vyksta paciento namuose

Šiuolaikinė medicina siūlo pažangias gydymo technologijas, efektyvius vaistus ir aukščiausio lygio specialistų pagalbą. Tačiau, pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojų kardiologų, net ir geriausias gydymas nebus veiksmingas, jei pacientas, grįžęs namo, nesilaikys medikų rekomendacijų. Nereguliarus vaistų vartojimas, praleidžiami kontroliniai vizitai ar savavališkai nutrauktas gydymas gali lemti pakartotinį infarktą, insultą, širdies nepakankamumo progresavimą ir padidinti mirties riziką.

Svarbus paciento įsitraukimas

Pasak KUL Kardiologijos klinikos vadovo Andrej Pileckij, dažnai klaidingai manoma, kad gydymo sėkmė priklauso tik nuo gydytojo ar naujausių technologijų. Iš tiesų ją sudaro trys vienodai svarbios dalys.

„Pirmoji – medicinos personalo profesionalumas, empatija, gebėjimas išgirsti pacientą ir suprasti jo poreikius. Antroji – šiuolaikinės technologijos: pažangi diagnostika, procedūros ir inovatyvūs vaistai. Trečioji, neretai pati svarbiausia, – paciento įsitraukimas. Vaistų vartojimas pagal paskirtą schemą, rekomendacijų laikymasis ir reguliarūs vizitai pas gydytoją lemia, ar gydymas bus sėkmingas“, – sako KUL Kardiologijos klinikos vadovas Andrej Pileckij.

Anot jo, didžioji gydymo dalis vyksta ne ligoninėje, o paciento namuose. Skaičiuojama, kad 30-50 proc. hospitalizacijų yra susijusios su tuo, jog pacientai nesilaiko gydymo rekomendacijų. Tai vienas didžiausių, tačiau kartu ir lengviausiai išvengiamų rizikos veiksnių ligai atsinaujinti ar progresuoti.

„Teisingas vaistų vartojimas yra svarbiausia pacientų investicija į savo sveikatą ir galimybė išvengti sunkių ligos komplikacijų. Šiandien turime galimybių gydymą padaryti paprastesnį ir patogesnį, mažinant vartojamų tablečių skaičių. Dažnai vienoje tabletėje būna keli veiklieji preparatai. Svarbiausia atsiminti – vaistai veikia tik tada, kai yra vartojami“, – reziumuoja A. Pileckij.

Pirminė prevencija – kai reikia užkirsti kelią ligai

Ypač svarbu gydymo rekomendacijų laikytis tada, kai vaistai skiriami pirminei prevencijai, siekiant užkirsti kelią rimtam sveikatos sutrikimui.

„Tai bene didžiausias iššūkis. Žmogus jaučiasi gerai, todėl jam atrodo, kad gydymas nėra reikalingas. Vienas dažniausių pavyzdžių – padidėjęs cholesterolio kiekis ir išeminė širdies liga. Sumažinus blogojo cholesterolio kiekį vienu milimoliu litre, išeminių širdies ir kraujagyslių įvykių rizika per penkerius metus sumažėja 20–25 proc.“, – teigia KUL Kardiologijos klinikos vadovas.

Anot jo, panaši problema kyla ir gydant arterinę hipertenziją. Ši liga dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl nemažai pacientų neįvertina gydymo svarbos arba vaistus vartoja nereguliariai.

„Sumažinus kraujospūdį vos 10 mmHg, maždaug ketvirtadaliu sumažėja insulto ir širdies nepakankamumo rizika, apie 20 proc. – kitų širdies ir kraujagyslių įvykių tikimybė, o bendras mirtingumas sumažėja apie 10 proc.“, – vardija intervencinis kardiologas.

Ne mažiau svarbu laikytis gydymo rekomendacijų ir sergant prieširdžių virpėjimu. Šis širdies ritmo sutrikimas insulto riziką padidina maždaug penkis kartus, o tinkamai vartojami kraują skystinantys vaistai ją sumažina 60–70 proc.

„Vis dėlto maždaug pusė pacientų paskirtų vaistų nevartoja arba vartoja netinkamai. Praėjus vieneriems metams po paskirto arterinės hipertenzijos gydymo, maždaug pusė pacientų vaistus vartoja nereguliariai arba jų visai atsisako“, – pastebi A.Pileckij.

Antrinė prevencija – kad liga nepasikartotų

Specialisto teigimu, taip pat svarbi ir antrinė prevencija, skirta pacientams, kurie jau yra patyrę miokardo infarktą ar kitą sunkų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimą.

„Labai dažnas scenarijus – miokardo infarktas. Atliekame sudėtingą procedūrą – perkutaninę koronarinę intervenciją, atkuriame kraujotaką, stabilizuojame paciento būklę. Tačiau tuo gydymas nesibaigia – jis tik prasideda“, – sako A. Pileckij.

Pasak jo, jeigu pacientas per pirmuosius metus po infarkto nevartoja paskirtų vaistų, jo mirtingumo rizika padidėja apie 80 proc. Per dvejus metus ji gali būti net tris kartus didesnė nei žmogaus, kuris laikosi gydymo plano, reguliariai lankosi pas kardiologą ir bendradarbiauja su gydytoju.

KUL Kardiologijos klinikos vadovas atkreipia dėmesį ir į lėtinių ligų gydymą bei simptomų kontrolę. Jo teigimu, vienas ryškiausių pavyzdžių – širdies nepakankamumas.

„Per pastarąjį dešimtmetį šios ligos gydymas padarė didžiulę pažangą. Turime vaistų, kurie reikšmingai pagerina gyvenimo kokybę ir prognozę. Tačiau svarbiausia sąlyga – paciento įsitraukimas. Tinkamai vartojami vaistai gali maždaug 60 proc. sumažinti tiek mirtingumo, tiek pakartotinių hospitalizacijų riziką. Tai komandinis gydytojo ir paciento darbas“, – pabrėžia gydytojas.

KUL Komunikacijos tarnyba