Kunigo būstas apkarto

„Klaipėda“, 2011-05-31
Peržiūrėta
72
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kunigo būstas apkarto

Palangos centre esančio namo bendrasavininkiai jau antri metai kaunasi teisme. Už atjungtą kanalizaciją iš kaimynų 10 tūkst. litų neturtinės žalos reikalauja buvęs Palangos klebonas, buto savininku tapęs po vienišos tikinčiosios mirties.

 

Kunigas Vytautas Petrauskas Palangos bažnyčioje tarnavo septynerius metus. Šiuo metu jis yra perkeltas į Ylakių (Skuodo raj.) parapiją. Prieš tai ganytojas dirbo Akmenės klebonu.

„Kaimynė Petronėlė Beniušytė mirė 2002 metais, o išlaikymo iki gyvos galvos sutartis su klebonu buvo pasirašyta dar 1999 m. Tačiau moterėlei dar nepradėjus belstis anapilin, klebonas jau ėmėsi tvarkyti žemės ir kitos nuosavybės dokumentus“, – aiškino namo bendrasavininkė Valerija Lekstutienė.

Po senolės mirties esą klebonas dar kurį laiką leisdavo dviejuose kambariuose vasaroti poilsiautojams, pats jis Palangoje nesirodydavo.

Atviras konfliktas tarp kaimynų įsiplieskė tuomet, kai Viktoras ir Valerija Lekstučiai ėmė remontuoti savo namo dalies vandentiekį ir kanalizaciją.

„Klebonas baisiausiai supyko, kad mes jam kanalizaciją nukirtome. O bėda ta, kad reikėjo tvarkyti prisijungimo prie miesto komunikacijų įvadą“, – piktinosi V.Lekstutienė.

Vien už kanalizacijos įvado remontą Lekstučiai tikino pakloję 4 tūkst. litų.

„Visi vamzdžiai name buvo supuvę. Iš klebono namo pusės kanalizacija buvo pervesta per mūsų rūsį. Vamzdžių alkūnės supuvo ir turinys ėmė lašėti į mūsų rūsį. Kol buvo gyva vyro mama, ji valė telkšančias balas po varvančiais klebono kanalizacijos vamzdžiais. Kurį laiką ir aš tvarkiau, tačiau vieną kartą tai įkyrėjo ir nusprendėme keisti visą vamzdyną“, – dėstė V.Lekstutienė.

Palangiškė tikino, kad klebonas buvo nesugaunamas, kai teko imtis remonto.

„Kodėl už klebono šūdus turime mes mokėti? Juk vamzdis nelegaliai buvo prakištas į mūsų rūsį“, – rėžė moteriškė.

 

Ganytojo ieškinį atmetė

Lekstučiai dvasininko nemalonę užsitraukė ir dėl to, kad nutraukė ne tik kanalizaciją bei šalto vandens tiekimą, bet uždarė ir židinio dūmtraukį.

„Mediniame name jis įsirengė atvirą židinį. Bereikia, kad mums padegtų viską, nes kamino neremontuoja“, – pyko palangiškė.

V.Petrauskas su ieškiniu kreipėsi į Palangos miesto teismą ir pareikalavo atstatyti iki tol buvusias komunikacijas jo valdose, be to, pareikalavo 10 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.

Teismas dvasiškojo tėvelio ieškinį atmetė ir nurodė, kad namo bendrasavininkiai turi ne tik teises į savo dalį, bet ir privalo mokėti išlaidas, susijusias su turto išlaikymu.

Įmonės „Palangos vandenys“ atstovas teisme patvirtino, kad V.Petrauskas turi galimybę savarankiškai įsivesti komunikacijas ir už jas pats mokėti mokesčius.

Tačiau tam reikėtų pateikti architektų parengtą projektą. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistas tikino, kad norint naudotis kaminu reikia jį išvalyti, nutinkuoti ir nubaltinti, o to klebonas nesiima daryti.

 

Abejoja dėl remonto

V.Petrauskas jam nepalankų Palangos teismo sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui ir teigia, kad jo nuosavybei yra daroma žala, nes patalpos nešildomos, jose nėra vandens.

Kunigas dienraščiui aiškino abejojąs, kad kaimynai apskritai investavo į vamzdžių remontą.

„Ar tikrai juos keitė? Teismas pasisakys, ką toliau reikia daryti. Aš net negaliu įsivesti vandens be kaimynų sutikimo. Jei bylos nelaimėsiu, bent prašysiu teismo, kad leistų įsivesti komunikacijas nesikreipiant į kaimynus dėl sutikimo“, – aiškino V.Petrauskas.

Paklaustas, kodėl Dievo tarnas taip ir nesugebėjo taikiai su buvusia parapijiete susitarti, V.Petrauskas atsakė, esą kaimynė garsėja sunkiu charakteriu.

„Ypatingas žmogus. Kai ėmėsi remonto, kodėl manęs neinformavo?“ – aiškino kunigas.

Galimybės gražiuoju susitarti su kaimyne žmogus tikino nebematantis.

„Viskas nuėjo per toli, jau dveji metai bylinėjamės. Paprastas klausimas, o negalime išspręsti. Reikėtų vienas kitam netrukdyti“, – guodėsi dvasininkas.

 

Už kambarius – 0,5 mln. litų

V.Lekstutienė įsitikinusi, kad kunigas ne iki galo pasakė tikrąsias konflikto priežastis.

„Labai įdomu, kaip bažnyčiai paliktas turtas tapo privatus? Iki šiol kunigas nėra susitvarkęs nuosavybės dokumentų – jis turtą valdo, juo naudojasi, bet nedisponuoja – taip parašyta dokumentuose“, – aiškino kaimynė.

Neturėdamas visos nuosavybės teisės, kunigas negali duoti sutikimo Lekstučiams remontuoti stogą.

„Dėl jo ir kenčiame. Norime keisti stogą, negalime leidimo gauti. Jis ne tik neprisideda prie namo remonto, stogo pakeitimo, bet ir trukdo“, – aiškino palangiškė.

Moteris stebėjosi ir kitu dvasininko žingsniu, kuris kvepia dideliais pinigais.

„Gavome pasiūlymą du jo kambarius ir priestatą pirkti už pusę milijono. Jo rašte buvo net pabrėžta, kad kaina siūloma ne mažesnė nei 520 tūkst. litų. Ar ne godumas?“ – šiurpo V.Lekstutienė.

 

Verandos neregistruotos?

Vieno aukšto su mansarda miesto centre esantis medinis namas kadaise visas priklausė Lekstučių šeimai.

„Uošvis senai moteriai pardavė du kambarius tik todėl, kad neišbuožintų sovietinė valdžia, nes buvo daug gyvenamojo ploto. Moterėlė kurį laiką net Lekstučių vonia naudojosi. Tačiau uošvis pats pastatė verandą ir joje įrengė moteriai tualetą“, – pasakojo palangiškė.

Lekstučiai net rado dokumentus, kuriuose įrašyta, kad Pranas Lekstutis Petronėlei B. pastatė verandą.

„Niekas šeimoje nežinojo, jog ši su kunigu susitarė. Kalbėta, kad buvo žodinis susitarimas tarp senų žmonių, jog senolės dalį mūsų šeima atpirks“, – šeimynines peripetijas dėstė V.Lekstutienė.

Lekstučiai įsitikinę, kad klebonui atitekusioje namo dalyje esančios dvi verandos – esą jų šeimos turtas ir yra neteisėtai užvaldytos.

„Tačiau kunigas mano kitaip. O juk jos neregistruotos, nelegaliai pastatytos. Iš vienos jų ir kanalizacija atvesta per mūsų valdą“, – aiškino V.Lekstutienė.

 

Palangoje tikėjosi nusenti

Tai, kad dvasiškasis tėvas įsivėlė į labai jau žemišką ginčą, paties V.Petrausko nestebino. Klebonas tikino, jog nejaučia gėdos už tai, kad ėmėsi bylinėtis dėl turto.

„Klausiu vyskupo, ką daryti. O kol kas laukiu teismo sprendimo“, – aiškino klebonas.

Paklaustas apie tai, ar vis dėlto bažnyčiai, ar kunigui, kaip fiziniam asmeniui, tikinčioji paliko palikimą, V.Petrauskas atsakė, kad bažnyčiai.

„Bet kunigui – su teise, kad paveldės kitas kunigas“, – painiojosi dvasiškis.

Klausimo, kodėl miesto centre esančio turto problemas V.Petrauskas skuba spręsti pats, o nepalieka to Palangos bažnyčiai, kunigas nesuprato.

„Kaip? Juk paliko kunigui, su teise, kad paveldės kitas kunigas. Juk aš gavau palikimą, negi negalėjau priimti? O gal aš čia norėjau senatvę praleisti? Bet panašu, kad taip nebenutiks“, – dėstė klebonas.

 

Remigijus Jakštas, advokatas:

Labai svarbu, kokiais pagrindais žmogus disponuoja nuosavybe. Šis klausimas – pats svarbiausias. Vertėtų analizuoti tai, ar bažnyčia, ar konkretus kunigas yra paveldėtojas. Aš ginčyčiau paveldėjimo teisę. O gal savininkams vertėtų kelti kunigo dalies nuosavybės teisėtumo klausimą? Gal bažnyčia net nežino apie palikimą? Kitas klausimas – bendrasavininkių teisės ir pareigos. Kunigas, spėju, nėra teisus reikalaudamas atstatyti kanalizacijos ir vandentiekio komunikacijas. Bendru turtu reikia rūpintis arba įsirengti atskirą savo įvadą. O tai, manau, yra brangu. Tai eilinis buitinis konfliktas tarp kaimynų. Dėl stogo remonto, manau, kad kiekvienas savininkas atsako už bendrą nuosavybę. Gyventojai, taip ir nesulaukę kaimyno sutikimo, gali suremontuoti stogą patys ir išlaidų dalį po to prisiteisti iš jo. Tačiau pats svarbiausias klausimas – bažnyčia ar kunigas yra savininkas. Yra sąvoka “įgyjamoji senatis”. Jei per dešimt metų niekas nesirūpino būstu, svarbu teismui pateikti įrodymus, kas mokėjo mokesčius, kas rūpinosi pastato būkle ir kitais dalykais. Įrodžius tai, šį turtą galima prisiteisti.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos Senosios gimnazijos istorijos mokytoja ir Tarybos narė Ilona Pociuvienė – darbštuolė, turint omeny, kad pedagogai nuolat verkšlena dėl mažų atlyginimų. Mokytoja-politikė nurodė VMI, kad pernai banke laikė 48 000 eurų, jos gyvenamo namo vertė buvo 132 500 eurai, buto – 45 000 eurų.


Penktadienį Šventosios seniūnijos vietos bendruomenės tarybos posėdyje paskirstytos Vietos bendruomenių savivaldos programai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamos lėšos. Į beveik 17 tūkst. litų pretendavo penkios programos, kurioms įgyvendinti prašyta per 24 tūkst. Lt. Posėdžio metu nuspręsta visiškai patenkinti trijų programų poreikius...


Kovo 5 dieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija priėmė neskundžiamą nutartį netenkinti UAB „Entoja“ apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas bendrovės prašymas dėl žalos atlyginimo.


Pernai Palangos miesto savivaldybė pagaliau pardavė buvusį lopšelį-darželį „Saulutė“. Kaip rašoma Tarybos posėdyje patvirtintoje Savivaldybės turto privatizavimo komisijos 2013-ųjų metų veiklos ataskaitoje, už viešo aukciono būdu parduotą privatizuojamą objektą – pastatą su priklausiniais Gintaro g. 13 – gauta 1 mln. 296 tūkst. Lt, iš kurių už patį pastatą – 720 tūkst. Lt, o už objektui...


Už neteisėtą buvusio Valstybės tarnybos departamento (VTD) direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus atleidimą iš pareigų iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio siekiama valstybės naudai priteisti per 200 tūkst. litų.


Po ilgus metus trukusių teismų atkakli Palangos pensininkė Jadvyga Puškorienė Aukščiausiajame teisme sugebėjo įrodyti, kad kurorto daugiabučiams šilumą tiekianti įmonė „Litesko“ už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą ją mokėti vertė neteisėtai. Teismo procesą pralaimėjusi ir jo neapskundusi „Litesko“ bendrovė vėl į teismą kreiptis...


Kurhauzo restauracijai – papildomi 500 tūkst. litų

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 11 04 | Rubrika: Miestas

Palangos Kurhauzo restauracijos ir vidaus pritaikymo darbams Kultūros ministerija papildomai skyrė pusę milijono litų – tokią  žinią kultūros ministras Šarūnas Birutis telefonu pranešė Palangos merui Šarūnui Vaitkui. „Tai – puiki žinia Palangai ir palangiškiams“, – sakė kurorto vadovas.


Kunigo būstas apkarto

„Klaipėda“, 2011 05 31 | Rubrika: Miestas

Palangos centre esančio namo bendrasavininkiai jau antri metai kaunasi teisme. Už atjungtą kanalizaciją iš kaimynų 10 tūkst. litų neturtinės žalos reikalauja buvęs Palangos klebonas, buto savininku tapęs po vienišos tikinčiosios mirties.


Namo kurorto centre bendrasavininkystė apkarto

Linas JEGELEVIČIUS, 2010 11 10 | Rubrika: Miestas

Namas, esantis pačiame kurorto centre, Piktuižio gatvėje 4, priklauso dviems savininkams – Vytautui Petrauskui ir, nusipirkus dalį namo, jo bendrasavininke tapusiai Valerijai Lekstutienei ir jos vyrui Viktorui Lekstučiui. Kaimynai „per sieną“ jau seniai vienas su kitu nesilabina, o matosi tik teisme.


Šiemet Savivaldybės biudžete miestelėnų sveikatinimo programai finansuoti numatyta skirti 857,8 tūkst. litų. Svarstant biudžeto projektą, programą pristačiusi Savivaldybės gydytoja Lina Riaubaitė teigė, kad numatomi finansavimo šaltiniai bus Savivaldybės biudžeto lėšos – 258 tūkst. litų,  Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios lėšos – 69,9 tūkst. litų, Visuomenės sveikatos rėmimo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas