Kurorto naujakuriai Ernesta ir Saulius bei jų dvynukės Saulė ir Smiltė

Ernestą ir Saulių Nemanius pelnytai būtų galima vadinti Lietuvos keliauninkais. Paklajoję po įvairias šalies savivaldybes, jauna šeima su dvynukėmis dukrytėmis Saule ir Smilte atsidūrė Palangoje ir kol kas yra patenkinti: čia – sveikas oras, geras susisiekimas su Klaipėda ir pasauliu, o ir žmonės – geri. „Palanga 2016“ kalbėjosi su jauna šeima aplink krykštaujant mažylėms.
– Iš kur esate kilę, ką gyvenime veikiate?
Saulius: – Esame atvažiavę iš Šiaulių, abu esame šiauliečiai. Gyvenome daug kur – yra tekę gyventi ir užsienyje, ir Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje… Šiame krašte gyvename jau ketvirti metai. Prieš tai gyvenome Klaipėdoje, o Palangoje esame naujakuriai – gyvename nuo rugsėjo mėnesio, tai net metų dar nėra… Žinia, jog turėsime dvynukus, pakoregavo visus mūsų planus, supratome, jog reikia apsistoti sėsliau ir nutarėme įsikurti Palangoje. Esame nemaža šeimyna – mes, dvynukės ir mūsų šuo!
– Suprantu, jog dabar didysis jūsų darbas – mergaičių auginimas...
Saulius: – Šį darbą dirbame drauge, dalinamės. Žmona Šiauliuose darbuojasi savaitgaliais, o aš dirbu Klaipėdoje. Taip susiklostė aplinkybės, jog persikraustymui į pajūrį įtakos turėjo ir mano darbovietės pasiūlymas man čia užimti aukštesnes vadovaujančias pareigas. Pasitarę su žmona, pasiryžome keltis čia.
Ernesta: – Dirbu ir Šiauliuose, ir Palangoje – darau permanentinius makiažus. Kuomet turiu klienčių, susideriname su Sauliumi ar mano mama, kad aš galėčiau išeiti į darbą. Taigi, esu viena koja dar Šiauliuose, kita – čia. Juokaudama sakau, jog esu kaip ta sraigė keliauninkė su savo sraigiukėmis ant kupros…
– Ką jums reiškia vasara?
Ernesta: – Man vasarą – tikras darbų įkarštis. Grožio srityje taip yra – nori tu to ar nenori, bet pats didžiausias darbymetis visada būna vasarą ir prieš šventes. Net nežinau, ką reiškia vasaros metu nieko neveikti! Daug metų nėra buvę, jog aš vasarą skirčiau poilsiui. Tokių kaip atostogų aš neįsivaizduoju, su vyru šiuo klausimu neretai pašnekame – jam sunkiai suprantama, kodėl visus savaitgalius aš dirbu. Bet jam atsakau: „Sauliau, toks gyvenimas!“
Saulius: – Kol gyvename pajūryje, atostogų vasarą dar neteko turėti. Keletą dienų joms skiriame pavasarį ar rudenį. Mūsų vasaros čia yra darbingos, nors su pačia Palanga ir kurortu mūsų darbai nelabai susiję. Šiemet jūroje dar nesimaudėme, sezono neatidarėme, bijau, jog tas sezonas taip ir prabėgs, o mes jūroje net nebūsim išsimaudę!
– Ar nors nukeliaujate prie jūros?
Ernesta: – Aš – kiekvieną dieną. Iš trečio aukšto nusinešu savo dvynukes su lopšiais ir visada tuo pačiu maršrutu – per J. Basanavičiaus gatvę, per Meilės alėją – keliaujame visos. Tokiais ratais vaikštinėjame beveik kiekvieną dieną prie jūros.
Saulius: – Jei savaitgalį „paleidžiu“ Ernestą ir lieku vienas su vaikais, tai taip pat namie nesėdžiu, važiuojame link tilto, žvalgomės, kas ką žvejoja… Tarp kitko, pats kartais ištrūkstu pažvejoti! Vienas iš pliusų, jog čia daug ką galima žvejoti, jūs turite ir grundalus, pas mus Šiauliuose tokios žuvies tikriausiai niekas nėra matęs!
– Ar esate atostogavę užsienyje? Kokį poilsį mėgstate?
Ernesta: – Savo atostogoms, kol neturėjome dukryčių, labiau rinkdavomės vietos ežerus. Žinoma, pakeliaudavome šiek tiek – Anglija, Turkija… Saulius labiau mėgsta aktyvų poilsį, aš labiau ramaus poilsio mėgėja.
Saulius: – Stengiamės rasti vidurkį, jog būtų galima atostogauti ir taip, ir taip. Man reikia veiklos, o žmona mėgsta pagulėti.
– Ar jau spėjote pastebėti gyvenimo Palangoje pranašumus?
Saulius: – Miestas pranašesnis už kitus tuo, jog čia yra sukurta kaip didelio miesto infrastruktūra. Ne sezono metu čia yra labai ramu, tačiau miestas nelieka užmirštas: yra dideli prekybos centrai, geras susisiekimas, transportas, paslaugų sektorius – viskas ko reikia! Labai patogus yra susisiekimas su Klaipėda, ten taip pat yra visokios veiklos. Labai džiaugiamės dėl Palangos oro uosto – Ernestos mama daug skraido, tad dabar lengviau ir patogiau gali atvažiuoti ir apsilankyti pas mus.
Ernesta: – Aš visada norėjau gyventi ne mieste, o kažkokiame mažesniame vienete. Man gyvenimas Palangoje labai patrauklus – čia yra visko, niekur nereikia važiuoti, viską galima rasti. Palanga nėra didelė, ją galima pėsčiomis apeiti pasivaikštant.
Saulius: – Gyvename ramiame rajone, tad, manau, jog bus ramu, kai visi čia suvažiuos, o kai norėsis mums triukšmo, visada rasime kur nueiti!
– O kokie Palangos trūkumai?
Ernesta: – Jei reikia batelių, tenka važiuoti į Klaipėdą! Juokiuosi, jog tai – tik moteriški reikalai, bet jie – svarbūs (juokiasi)…
Saulius: – Visos Lietuvos problema – euro įtaka. Gal Palangos verslininkai nori uždirbti milijoną per vieną vasarą, kad kainos čia tokios aukštos? Alaus bokalas kainuoja tris eurus. Kai paskaičiuoji, tai imi galvoti, kad gal geriau tada niekur neiti, o pasėdėti namie...
– Kaip prasideda kiekviena jūsų diena?
Ernesta: – Ji niekada nesibaigia pas mus! Auginant mažyles, diena kitokia ir būti negali. Kai buvo mažesnės, jos tik pavalgydavo, paverkdavo ir miegodavo, o dabar dvynukės pradeda darytis labai įdomios – pradeda bendrauti. Pastebiu, jog mūsų Smiltė yra aktyvesnė. Sakiau, jog kažkada mums tikrai teks kviesti gaisrinę, kad ją iškeltų iš medžio, ji tokia berniukiška labiau. Spėju, jog drauge su Sauliumi jie abu kieme žais netrukus futbolą, o Saulė – mūsų damutė. Jei kas nors nepatinka, ji tuoj pat tą parodo, ji labai mergaitiška.
– Jūsų atžalų vardai – Saulė ir Smiltė – labai artimi mūsų smiltimis apgaubtam pajūriui bei saulėtai Palangai. Kodėl išrinkote tokius vardus?
Ernesta: – Smiltė yra vyresnė viena minute už savo sesę. Iš pradžių buvom nutarę, jog viena mergaitė tikrai bus Saulė, nes tėtis Saulius. Paskui labai ilgai delsėm, galvojom, iki gimdymo buvo likusios vos ne minutės, o vardo dar neturėjome! Tuo metu pas mus atvažiavo paviešėti draugas iš Vilniaus, jis iškart ėmėsi iniciatyvos – iš vardynų skaitė vardus, o mes rinkomės! Gražiausiai mums skambėjo Saulė ir Smiltė. Natūraliai taip gavosi, jog visi susiderinome su ta Palanga – Saulius, Saulė, Smiltė, dabar tik aš „ne į temą“ (juokiasi)!
– Auginti dvynukus – nelengva užduotis. Kaip susitvarkote?
Ernesta: – Iš tikrųjų, tai mes labai gerai susitvarkome, ir po vieną. Galiu pagirti savo vyrą, jog be jokio rūpesčio ir visiškai ramia širdimi jam palieku vaikus – jis susitvarko puikiai! Žinoma, kai būname dviese yra lengviau. Turime auklę, tačiau šiuo metu ji yra išvykusi. Labai laukiu jos grįžimo, bus galima šiek tiek lengviau atsikvėpti.
– Kokos yra jūsų mėgstamiausios vietos Palangoje?
Saulius: – Tiltas į jūrą – vienareikšmiškai. Netoliese tilto turime mėgstamą kavinukę, tad ten visuomet užsukame. Dar net nebuvome vedę, gyvenome abu Šiauliuose, jau tada atvažiuodavome į tą kavinę prie tilto ramiai pasėdėti, pasidžiaugti jūra. Tiesa, labai patinka naujasis muzikinis fontanas, parkas – ten puiki vieta pasivaikščioti su šuniuku, tačiau dabar mums iki ten gan toloka nukakti...
Ernesta: – O man labai patinka J. Basanavičiaus gatvė! Ji tokia ryški, graži, grojanti muzika, gatvės muzikantai… Nesuprantu, iš kur ta kritika tai gatvei, ten nėra ką kritikuoti. Žinote, mes turime vieną didelę ir mėgstamą vietą – Palangą!
– Ar turite laiko mėgstamai veiklai?
Saulius: – Mažai, labai mažai... Daugiausiai visos jos yra susijusios su sportu – krepšinis, futbolas, žvejyba…
Ernesta: – Jam patinka aktyvus laisvalaikis – ir važinėjimasis dviračiais, tinklinio žaidimas, stalo tenisas. Mano mėgiamos veiklos visiškai kitokios – pagulėti, paskaityti, pasideginti. Taip pat labai mėgstu šokti!
– Ar Palanga – šeimų kurortas?
Ernesta: – Vasaros metu – tikrai ne. Čia viskas labiau koncentruota į jaunimą – naktiniai klubai, linksmybės ir panašiai. Yra tik viena kita kavinė, kur galima nueiti su vaikais. Turint dvynukus ir važiuojant su dvigubu vežimuku, sunku rasti mums vietą kavinėje…
– Ar savo ir dukryčių ateitį siejate su Palanga?
Ernesta: – Manau, kad taip. Gyvenime išmokome nieko neplanuoti į priekį, nes pats gyvenimas mums viską pakoreguoja.
Saulius: – Kai galvojome, kur persikelti gyventi, Palanga pasirodė mums patogiausias ir priimtiniausias kurortas.