Ligoninės priestatą pastatė per vienerius metus

Užbaigta pernai gruodį pradėta Kretingos ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriaus priestato statyba, ji kainavo 1 mln. 674 tūkst. eurų. Šiomis dienomis ekspertai vertina priestato statybos darbų, kuriuos vykdė UAB „Ivro“, kokybę. Naujų 500 kv. m patalpų durys pacientams bus atvertos gavus Valstybinės komisijos leidimą priestatą eksploatuoti.

Grėsė likti ligonine slaugai

Naujasis priestatas sujungtas su senosiomis, kurios šiandieną jau irgi renovuotos, Priėmimo skubios pagalbos skyriaus patalpomis, ir bendras patalpų plotas viršija 1 tūkst. kv. m.

„Ultragarsinė aparatūra, procedūriniai, operaciniai stalai, stebėjimo konsolės, deguonies sistemos, monitoravimo sistema ir kitos Priėmimo skubios pagalbos skyriuje diegiamos priemonės sumažins diagnozavimo klaidų galimybes, palengvins personalo darbą“, – Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas pasidžiaugė ir įsigyta modernia medicinine įranga. Įrangą, baldus naujoms patalpoms ligoninė įsigijo už savo lėšas, sumokėjusi 111 tūkst. Eur.

Jei Priėmimo skubios pagalbos skyrius būtų likęs rūsiuose, kur dirba dešimtmečius, nepastačius šiam skyriui priestato, nuo 2026 m. sausio Kretingos ligoninė būtų netekusi nemažos dalies paslaugų, apmokamų Valstybinės ligonių kasos (VLK). Nes skyriaus sąlygos nebetenkino keliamų reikalavimų.

„Kretingos ligoninė būtų tapusi slaugos ligonine, kaip Palangos“, – buvus liūdną svarbiausios rajono gydymo įstaigos perspektyvą patvirtino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

„Pastatę priestatą išsprendėme ir ne vieną ligoninės vidaus struktūros problemą. Vaistinę, esančią prie Vidaus ligų skyriaus, Sterilizacijos skyrių iš buvusio Terapinio skyriaus perkeliame šalia Priėmimo skubios pagalbos skyriaus, taip, kaip yra visose normaliose ligoninėse“, – sakė R. Sakalauskas.

Ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriuje kasmet apsilanko apie 15 tūkst. pacientų. Apie 100 lovų turinčioje Kretingos ligoninėje kasmet gydosi maždaug 4,5 tūkst. žmonių. Dalis į Kretingos ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyrių patekusių ligonių siunčiami gydymui į atskirų ligų gydymo klasteriams priklausančias didžiąsias šalies ligonines, dažniausiai į arčiausias Klaipėdoje – ištikti insulto, infarkto, susirgę onkologinėmis, infekcinėmis ligomis. Kretingos ligoninėje 2022 m. uždarius Gimdymo skyrių, moterys gimdyti vyksta į Klaipėdos universiteto ligoninę.

Ligoninės neapleidžia Savivaldybė

Kretingos ligoninės steigėja yra Kretingos rajono savivaldybė. A. Kalniaus teigimu, nuo 2020 m. iki šiol Savivaldybė iš savo biudžeto į ligoninę investavo apie 1,7 mln. eurų. Šiemet nupirktas 47,79 tūkst. eurų kainavęs kaulų tankio matavimo aparatas, modernizuotas ligoninės šilumos punktas, tam išleisti 32 tūkst. eurų. „Nuo šio šildymo sezono ligoninė apsirūpinti šiluma gali dviem būdais: gaudama ją iš centralizuotai šilumą tiekiančios Kretingos šilumos tinklų įmonės arba autonomiškai, naudodama dujas“, – aiškino meras.

Siekiant, kad į ligoninę dirbti ateitų jaunų medikų, Savivaldybė yra pasirašiusi sutartis su gydytojais rezidentais, jų paskatinimui atvykti į Kretingą iš Savivaldybės biudžeto skirta 20,7 tūkst. eurų.

Priestato Priėmimo skubios pagalbos skyriui statyti didžioji lėšų dalis – 1,5 mln. eurų buvo gauta iš ES paramos fondų, Savivaldybė prisidėjo 560 tūkst. eurų. A. Kalnius pripažino, kad įkurtuvių gali tekti lukterėti savaitę kitą, dargi keletą mėnesių – tiek, kiek užsitęs padarytų darbų vertinimo procesas, jis priklauso ir nuo ekspertų užimtumo.

VLK Kretingos ligoninei nesumoka 255 tūkst. eurų už šiais metais ligoninės atliktas viršplanines paslaugas. Meras patikino, kad Savivaldybė šiai skolai padengti lėšų neturi. Ligoninei laikinai sustabdytas tų paslaugų teikimas, dėl to nukenčia tiek pati įstaiga, tiek pacientai. Panašioje keblioje situacijoje yra ir daugiau šalies ligoninių, A. Kalniaus įsitikinimu – dėl šalies sveikatos apsaugos sistemos finansavimo ydų, kurias būtina taisyti.

„Sveikatos priežiūros įstaigoms lėšos iš VLK planuojamos tik vieneriems metams, sieksime, kad šis terminas būtų pratęstas nors iki 3 metų, tą aptarėme ir su Kretingoje viešėjusiu Prezidentu Gitanu Nausėda“, – kalbėjo meras. Pasitelkdamas Savivaldybių asociaciją A. Kalnius žada inicijuoti, kad valstybės kontrolieriai patikrintų VLK lėšų naudojimą šalies gydymo įstaigose.

Mintį pakišo kolegos švedai

Buvęs ilgametis Klaipėdos Respublikinės ligoninės vadovas R. Sakalauskas vadovauti Kretingos ligoninei pradėjo 2021 m. lapkritį. Atnaujinti Priėmimo skubios pagalbos skyrių pastūmėjo ir vienas įvykis jo darbo pradžioje. Skubios pagalbos prireikė rankos traumą patyrusiam gydytojui su kolegomis iš Stokholmo dviračiais keliavusiam po Lietuvą. „Suteikta pagalba jie liko patenkinti, tačiau varganas skubios pagalbos skyrius, mačiau, juos nustebino, paliko jiems slogų įspūdį. Žmonės mandagūs, to neišsakė žodžiais, bet jų ir nereikėjo“, – prisiminė R. Sakalauskas.

Projektuoti priestatą Priėmimo skubios pagalbos skyriui pradėjo neturėdami tam lėšų iš šalies, nusiteikę, kad statys jį iš ligoninės uždirbtų pinigų.

„Įvertinę savo ribotas finansines galimybes „susispaudėme“ kiek buvo įmanoma“, – sakė ligoninės vadovas, akcentavęs, kad žinodami, jog priestatui statyti gaus ES paramą, jį būtų projektavę ir statę ne vieno, o dviejų aukštų. „Antras aukštas būtų tikęs administracijai, jos šiandieną užimamų patalpų reikia to paties pastato pirmame aukšte susispaudusiam Ambulatoriniam konsultaciniam skyriui“, – teigė R. Sakalauskas. Vadovo matymu, ligoninei būtinas priestatas virtuvei, maistui ruošti. Užmačiose yra dviejų aukštų slaugos pastato statyba. „Galėtume ten europinio lygio paslaugas teikti“, – planais dalijosi vyriausiasis gydytojas, akcentavęs, kad slaugos paslaugų poreikis rajone didės. R. Sakalausko pastebėjimu, svarbu būti padarius namų darbus: neturėdama parengto priestato Priėmimo skubios pagalbos skyriui projekto Kretingos ligoninė nebūtų gavusi 1,5 mln. eurų ES paramos. Kai projektas buvo stalčiuje, teliko jį ištraukti atsiradus ES paramos galimybei.

Dirbdamas Kretingos ligoninėje R. Sakalauskas vadovaujasi nuostata, kad gydymo sąlygos turi būti vienodos Vilniaus, Klaipėdos ar Kretingos ligoninėse. „Ir mažam rajono mieste, kaimuose gyvenantys žmonės turi gauti ne prastesnes gydymo paslaugas kaip Lietuvos didmiesčių, išvysčiusių, pažangių Vakarų šalių gydymo įstaigose. Tada žmonės tikės savo valstybe, jų nereikės raginti ją mylėti, ginti“, – kalbėjo ligoninei vadovaujantis gydytojas.

Vitalija VITKAUSKIENĖ

pajurionaujienos.lt