Liūdnos žinios Lietuvos pajūrio gerbėjams: Palangos pliažuose – poilsiautojams mažiau vietos

Kasmetinį krantų pokyčių monitoringą atlikę specialistai konstatavo liūdną faktą: per metus nemaža dalis Palangos paplūdimių susiaurėjo trečdaliu, o kai kur – net per pusę.

Pasak specialistų, gali būti, kad tai dar ne riba. Jei nebus vykdomos aktyvios krantotvarkos priemonės, smėlėto paplūdimio ruožas gali nykti ir toliau. 

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, nors šiemet ir nebuvo stiprių audrų, situacija ties Palanga yra sudėtinga. Vienoje vietoje iš pernai buvusio 80 metrų pločio šiemet liko tik 40 metrų pločio paplūdimys. 

„Stebime, kad kai kuriuose ruožuose situacija blogėja kasmet. Paplūdimiai siaurėja dėl gamtinių sąlygų. Kada audros stipresnės - labiau suniokojami ir paplūdimiai, ir kopagūbriai. Kadangi šiemet audros nebuvo tokios intensyvios kaip pernai, matome, kad kopagūbris nebuvo ypač nuniokotas, bet susiaurėjo paplūdimiai, nes gamta pasiėmė iš jų dalį smėlio“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistas Donatas Bagočius.

Pasak jo, pakanka atsistojus ant Palangos tilto pasisukti į šiaurę ir situacijos rimtumas atsiveria kaip ant delno. 

„Pamatysite, kad prie pat tilto esanti kavinė jau apsitvėrė smėlio maišais, kad apsisaugotų nuo vandens, o pernai nuo kavinės iki vandens ruožo dar buvo likę 30-40 metrų“, - pasakojo specialistas.

Jis priminė, kad praėjusiais metais ypač buvo nuniokotas apsauginis kopagūbris Nidoje. Šiemet tokio vaizdo jau neteko matyti. 

Specialistas priminė, kad Aplinkos apsaugos agentūra tik vykdo stebėseną. Sprendimus, kaip gelbėti paplūdimius nuo siaurėjimo, priima Aplinkos ministerija. Krantotvarkos priemones įgyvendina ir pačios savivaldybės. 

„Išmatuojame kaip galime tiksliau, pateikiame duomenis sprendimų priėmėjams, ir tuo mūsų kompetencija baigiasi. Rengiant rekomendacijas paprastai dar būna atliekami atskiri vertinimai, pasitelkiami ir Savivaldybės specialistai, ir mokslininkai. Reikia aiškiai apskaičiuoti, kur tikslinga paplūdimius “maitinti„ smėliu, kur įrengti žabtvores ir pan.“, - minėjo D. Bagočius. 

Palangos paplūdimių infrastruktūrą prižiūrinčios bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ vadovas Gediminas Valinevičius situacijos nedramatizuoja. Komunalininkai jau pripratę prisitaikyti prie gamtos diktuojamų sąlygų. 

„Nepaisant to, kad šiemet vietomis paplūdimiai bus siauresni, tikrai rasime kur pastatyti ir persirengimo būdeles, ir suolelius. Gal tik patiems poilsiautojams teks labiau pasispausti“, - sakė G. Valinevičius.

Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai, atlikę kasmetinį krantų pokyčių monitoringą, įvertino krantų atkarpą nuo Melnragės iki Palangos. Pastebėta ir gerų tendencijų. Pavyzdžiui, palyginti su 2022 m., nežymiai atsikūrė Melnragės ir Girulių paplūdimiai. 

Krantų stebėsenai specialistai naudojo naujai įsigytą įrangą - bepilotį orlaivį su aukštos raiškos fotogrametriniu davikliu. Nauja technologija sukuria 3D reljefo modelį ir ortomozaiką (nepilotuojamo orlaivio padarytų nuotraukų derinį), o tai leidžia stebėti ne tik epizodinius išplovimus, bet ir detalų pajūrio bei Kuršių marių krantų reljefą - paplūdimį, apsauginį kopagūbrį, jo šlaitus.

“Vakarų ekspresas”