Lygių galimybių kontrolierė: agresija prieš rusakalbius yra nepateisinama

Palangos tiltas, 2022-03-04
Peržiūrėta
1189
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė

„Karas verčia daugelį iš mūsų nerimauti. Nerimaujame dėl savo draugų, giminaičių Ukrainoje, bendrai dėl Ukrainos ir Europos likimo. Tokiu metu kai kurie išlieja savo pyktį ant rusų kalba kalbančių žmonių. Šis kelias veda į akligatvį, o galime judėti į savo įvairovės puoselėjimą“, – sako Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Grėsmingos tendencijos

Pastarosiomis dienomis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukė nemažai skambučių ir pasiteiravimų socialiniuose tinkluose iš rusakalbių Lietuvos gyventojų ar jų artimųjų. „Tėvai skambina, kad papasakotų, su kokiais užgauliojimais jų vaikai susidūria mokykloje. Skambinantieji klausia, kaip galima užkirsti kelią tokiam elgesiui. Įvairiose darbovietėse rusakalbiai darbuotojai išgirsta užgauliojimų, patyčių. Visuomeniniame transporte, parduotuvėse rusiškai kalbantys asmenys sulaukia raginimų „nešdintis iš šalies“ ar net grasinimų fiziškai susidoroti, pasirodo iniciatyvų neva neaptarnauti asmenų, kurie yra Rusijos piliečiai. Šiauliuose jau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plakato ant parduotuvės lango, kuriame buvo teigiama, kad nebus aptarnaujami Rusijos piliečiai. Dėl vieno gauto skundo mūsų tarnyba taip pat pradėjo tyrimą. Nemažai įtampų galima pastebėti ir socialiniuose tinkluose. Ši tendencija kelia nerimą, bet ir tuo pačiu verčia pamąstyti, kad galime elgtis kitaip. Pastarųjų dienų reakcijos iš skirtingų mokyklų, organizacijų, valdžios institucijų rodo, kad tikrai galime“, – pasakoja B. Sabatauskaitė.

Jos manymu, jei nesusivoksime, jeigu leisime tokiai neapykantai būti mūsų visuomenėje, tai gali virsti į diskriminacijos ar net smurto atvejus, į didelį visuomenės supriešinimą: „Labai svarbu suprasti, kad piktindamiesi gatvėse skambančia rusų kalba, rusiškai kalbančiais žmonėmis, gyvenančiais tarp mūsų, mes siejame Rusijos agresiją su tais žmonėmis, kaltiname nekaltus, o neretai ir nukentėjusius nuo autoritarinio režimo.“

Jie gyvena šalia mūsų

Lygių galimybių kontrolierė primena, kad Lietuvoje gyvena daug rusiškai kalbančių žmonių. Rusiškai kalbantys asmenys – tai žmonės, gimę ir užaugę čia, jie yra Lietuvos gyventojai – rusai, ukrainiečiai, baltarusiai ar kiti. Taip pat ir tie, kurie į Lietuvą atvyko dirbti arba dėl to, jog savo gimtosiose šalyse nebuvo saugūs, buvo persekiojami.

„Per pastaruosius keletą metų apsigyveno nemažai politinių pabėgėlių, žurnalistų, dėstytojų iš Rusijos ar Baltarusijos, kurie dėl savo įsitikinimų, veiklos negalėjo likti savo gimtinėse. Jie gyvena šalia mūsų jau ne vienerius metus, čia dirba, vaikšto į parduotuves ir dabar jiems tenka susidurti su atvejais, kai dėl pilietybės atsisakoma juos aptarnauti. Daugybė rusiškai kalbančių žmonių surado mūsų šalyje saugumą, o dabar mes iš jų tą saugumą atimame. Turime užtikrinti, kad nei jie, nei kiti gyventojai nesusidurtų su diskriminacija dėl kilmės, tautybės ar vartojamos kalbos“, – sako kontrolierė.

Demokratija, laisvė būti, pagarba įvairovei – tai nepriklausomų valstybių konstantos. „Mūsų visuomenėje daug metų kartu daugybę metų gyvena rusai, ukrainiečiai, baltarusiai. Net ir reikšdami nepritarimą Rusijos agresijai prieš Ukrainą, palaikydami visą pilietinę visuomenę, mes galime nerašyti neapykantą skatinančių komentarų, susilaikyti nuo diskriminacinių veiksmų darbe, švietimo įstaigose, parduotuvėse, visuomeniniame transporte ir sureaguoti tuos, kurie taip elgiasi“, – ragina B. Sabatauskaitė. Taip pat ji kviečia ugdymo įstaigas, tėvus inicijuoti pokalbius su vaikais, aptarti, kad Rusijos agresiją prieš Ukrainą nesusijusi su rusakalbiais Lietuvos gyventojais, tuo labiau vaikais.

Kurkime saugią aplinką

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba reaguos į visus diskriminacijos kilmės, tautiniu ir kalbiniu pagrindu pasireiškimus. Tarnybos vadovė sako, kad norėtųsi, jog tokių apraiškų būtų kuo mažiau, nes artimiausioje ateityje mūsų šalyje apsigyvens daug ukrainietiškai, rusiškai ar kitomis kalbomis kalbančių žmonių.

„Į Lietuvą šiuo metu atvyksta nemažai ukrainiečių, mes turime suprasti, kad atvykstantys iš Ukrainos asmenys yra įvairių tapatybių, tautybių, skirtingos odos spalvos, lytinės orientacijos, gali turėti negalią, ir į jų skirtingus poreikius turėsime atsižvelgti. Negalime vertinti jų tik pagal jų vartojamą kalbą. Mūsų pareiga yra užtikrinti jiems saugią aplinką“, – sako B. Sabatauskaitė. 

Kontrolierės nuomone, tikėtina, jog artimiausiu metu sulauksime nemažai prieglobsčio prašytojų ir iš Rusijos ar Baltarusijos: „Prieš karą protestuojantys žmonės yra persekiojami, žurnalistai baudžiami už straipsnius ir publikacijas apie tai, kas vyksta Ukrainoje, įvardijus Rusiją agresore. Vien už tai jiems gali grėsti įkalinimas. Neabejotinai bus iš Rusijos bėgančių ir politinio prieglobsčio prašančių žmonių. Todėl jiems ir joms bus reikalinga saugi erdvė tęsti savo darbus iš mūsų šalies. Lietuvoje taip pat gyvena prieglobstį gavę asmenys iš ne taip geografiškai artimų valstybių, kuriems priešiškumas išaugo dar praėjusiais metais.“

Ji ragina nesieti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinių veiksmų su kiekvienu rusiškai kalbančiu žmogumi, gyvenančiu mūsų šalyje ar čia atvykusiu. „Mes galime ir turime išlikti europietiška, demokratijos ir laisvės vertybes ginančia šalimi, kurioje gerbiama įvairovė ir nė vienas žmogus nėra engiamas dėl savo tautybės, kalbos, odos spalvos, kilmės, religijos, seksualinės orientacijos ar kitų tapatybių“, – sako Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

„Karas verčia daugelį iš mūsų nerimauti. Nerimaujame dėl savo draugų, giminaičių Ukrainoje, bendrai dėl Ukrainos ir Europos likimo. Tokiu metu kai kurie išlieja savo pyktį ant rusų kalba kalbančių žmonių. Šis kelias veda į akligatvį, o galime judėti į savo įvairovės puoselėjimą“, – sako Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.


Šiomis dienomis viešojoje erdvėje girdisi vis daugiau nerimo dėl rusakalbių vaikų žeminimo, įžeidinėjimų, prieš juos nukreiptos agresijos ir kaltinimų, susijusių su įvykiais Ukrainoje. Labai svarbu, kad nei vienas suaugęs neliktų abejingas tokioms patyčioms ir nedelsdamas jas stabdytų. Paramos vaikams centro psichologai rekomenduoja, kaip derėtų elgtis suaugusiems. 


Nuo 2021 m. rugsėjo vidurio einant į kai kurias parduotuves, prekybos centrus, pramogų vietas, viešojo maitinimo įstaigas ir t. t., reikalingas galimybių pasas. Tokia tvarka ir kitais ribojimais siekiama suvaldyti situaciją dėl COVID-19 ligos – mažinti naujų užsikrėtimų skaičių.


Palangos miesto Savivaldybė kviečia palangiškius dalyvauti susitikime su energetikos ekspertais ir sužinoti daugiau apie saulės energijos teikiamą naudą, šilumos siurblius bei dujinius katilus ir jų efektyvumą.


Palangos miesto savivaldybės Taryba posėdyje šią savaitę savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierės Aušros Kedienės veiklos ataskaitą patvirtino vienbalsiai, jos nekamantinėdama, o iš kai kurių opozicijos politikų kontrolierė net sulaukė komplimentų. Tiesa, kai kurie politikai po posėdžio „Palangos tiltui“ sakė, kad tik „Elenos Kuznecovos...


Tris dienas Palangos universalioje sporto arenoje virė krepšinio aistros. Čia dėl nugalėtojų vardo varžėsi keturios Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) Jaunių merginų krepšinio čempionato 2 diviziono stipriausios komandos.  


Klubo „Palanga“ organizuotose politinių partijų Palangos skyrių krepšinio varžybose praėjusį sekmadienį visus nurungė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos skyriaus komanda. Kurorto konservatoriai finale aštuonių taškų skirtumu įveikė socialdemokratus.


Vakar ir šiandien Palangoje, „Gabijos“ viešbutyje, teisėjų, prokurorų ir policijos pareigūnų mokymus kaip kovoti prieš vyrų smurtą prieš moteris šeimose surengė šios srities specialistė, JAV teisininkė Cheryl Tomas. Ji šių metų kovo mėnesį žurnalo „Newsweek“ buvo tituluota nominacija „Moterys, kurios sukrėtė pasaulį“.


Parengta Šventosios jūrų uosto galimybių studija

„Palangos tilto“ informacija, 2010 05 27 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę miesto meras Vytautas Stalmokas, Administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas ir vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dalyvavo techninės tarybos posėdyje, kur UAB „Ardanuy Baltic“, Ispanijos kompanija „Ardanuy Ingeneria“ atstovė Lietuvoje pristatė Šventosios jūrų uosto galimybių studiją.


Praėjusią savaitę Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu likviduota beveik du dešimtmečius gyvavusi Janinos ir Liudo Siručių šeimyna. Palangos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Emilija Lapėnienė teigė, jog taip pasielgta todėl, kad sumažėjo vaikų skaičius ir kad šeimynos globėjai sulaukę daugiau nei  65 metų. Tarybai to pakako, kad būtų likviduota šeimyna. Nors posėdžio...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius