Meras Š. Vaitkus: „Bandant desperatiškai išgelbėti Vijūnėlės dvarą pirštu rodant į Palangą, siekiama paveikti Aukščiausiąjį teismą“

Šios savaitės „Lietuvos ryto“ straipsnis „Ar Druskininkai yra kurortas? Paskelbta Vijūnėlės dvaro gelbėjimo operacija“, kurį „Palangos tiltas“ šiandien perspausdina, sukėlė daug šurmulio ne tik didžiausiuose šalies kurortuose, Palangoje ir Druskininkuose, bet ir visoje Lietuvoje. Ar gali būti, kad, kaip rašo dienraštis, nugriovus vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose teks griauti ir profesoriaus Vytauto Landsbergio namą Palangoje? Atsakyti į šį klausimą prašoma Generalinės prokuratūros. Nugriauti Vijūnėlės dvarą praėjusių metų pabaigoje nusprendęs Vilniaus apygardos teismas gali skaudžiau smogti daugybei Palangoje namus įsigijusių žmonių. Iš teismo išdėstytų argumentų matyti, kad būtina nugriauti dar mažiausiai 20 pastatų, esančių Druskininkuose, ir beveik 200 – Palangoje. Mat visi šie pastatai yra pastatyti antrojoje kurortų apsaugos zonos juostoje, o pagal teismo išaiškinimą, ten jokia gyvenamoji statyba negalima. Galutinį žodį ginče tars Aukščiausiasis teismas. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus įsitikinęs: „Desperatiški bandymai gelbėti Vijūnėlės dvarą, pirštu nevykusiai rodant į Palangą, galimai tėra bandymas paveikti Aukščiausiąjį teismą. Situacija Druskininkuose ir Palangoje – visiškai skirtinga“.
– Mere, ar palangiškiams verta būgštauti, kad Palangoje bus nugriauta apie 200 namų, taip pat ir profesoriaus Vytauto Landsbergio namas, kurie visi yra pastatyti antrojoje kurorto apsaugos zonos juostoje?
– Viešojoje erdvėje eskaluojama neva Palangos griovimo tema kelia šypseną – vadinčiau tai desperatišku bandymu griebtis nesamo šiaudo, siekiant nuo buldozerių apsaugoti Druskininkų Vijūnėlės dvarą.
Tai, kas teismo pasakyta vadinamojoje Vijūnėlės dvaro byloje, taikoma Druskininkams, bet negali būti taikoma Palangai, nes situacija Palangoje yra visiškai kitokia: skirtingai nei Druskininkuose, Palangos miesto bendrajame plane yra nustatytos konkrečios kurorto apsaugos zonos juostos bei yra reglamentuota, ką jose galima statyti. Norminiame teisės akte – Palangos miesto bendrajame plane¬ – yra nurodyta, kokiose teritorijose ir kiek procentų Palangos antrojoje kurorto apsaugos juostoje yra galima gyvenamosios paskirties statyba. O štai Druskininkų miesto bendrajame plane apskritai nėra nustatytos kurorto apsaugos juostų ribos, todėl lyginti šių dviejų kurortų situacijos negalima.
– Paaiškinkite, kokią teritoriją Palangoje apima antroji kurorto apsaugos zona. Kas ją nustatė?
– Vadovaujantis 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Palangoje yra nustatytos kurortų apsaugos zonos juostos. Į pirmąją juostą patenka paplūdimiai, kopos, teritorija nuo jūros iki dviračių tako. Į antrąją juostą patenka visa likusi Palangos miesto dalis – nuo dviračių tako iki pat Vydmantų.
Minėtame Vyriausybės nutarime nurodoma, jog pirmojoje juostoje draudžiama „nuolat ar laikinai gyventi žmonėms“. Antrojoje juostoje tokio draudimo nėra. Čia leidžiama statyti (be Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nurodytų išimčių) viską, kas yra susiję su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu.
– Palanga jau turi neigiamą patirtį, kai prokurorai, gindami viešąjį interesą valstybinių institucijų reikalavimu, stabdė Palangoje investicijas, kurios po išvažiuojamojo A. Kubiliaus vyriausybės posėdžio Palangoje 2011 metais buvo atnaujintos, valstybės institucijoms radus racionalius sprendimus. Ar nėra pavojaus, kad prokurorai gali vėl sukelti sumaištį dėl namų, pastatytų antrojoje kurorto zonoje? Ar Palanga viską padarė teisinėje reguliacijoje, kad niekas neturėtų net teorinės galimybė kvestionuoti statybas antrojoje ir kitose kurorto zonose?
– Palangos miesto bendrasis planas neprieštarauja Specialiosioms žemės ir miško naudojimo sąlygoms, kurortų apsaugos zonų apribojimų reikalavimams, tad nerimauti palangiškiai tikrai neturi pagrindo. Gyvenamoji statyba visada buvo, yra ir visada bus neatsiejama nuo kurorto paskirties.
Vietos gyventojai aptarnauja kurortą – dirba viešbučiuose, visuomeninio maitinimo įstaigose, teikia kitas paslaugas poilsiautojams. Tai kur vietiniai gyventojai turėtų gyventi? Viešbučiuose?
Ar galima lyginti parke, prie vandens telkinio pastatytą Vijūnėlės dvarą Druskininkuose ir Palangos daugiabučius gyvenamuosius namus, pastatytus nuo 1993 m., tai yra, jau po minėtojo Vyriausybės nutarimo? Vadovaujantis Druskininkų mero logika, visus gyvenamuosius namus, esančius Medvalakio rajone, dalyje Druskininkų rajono, dabar reikėtų nugriauti. Tačiau, laimei, teisingumą Lietuvoje vykdo ne Druskininkų meras, o Lietuvos Respublikos teismai.
2008 metais Palangą jau bandyta griauti. Ir kokią naudą atnešė šie galimai politiški kažkieno sprendimai Vilniuje? Iš esmės niekas nepasikeitė, tik Palanga šiandien neturi planuoto vandens pramogų parko, Jūratės bei Kastyčio gatvėse vis dar nėra planuotų sveikatinimo objektų. O juk per šiuos aštuonerius metus, kurie jau prabėgo nuo minėtų bandymų griauti Palangą, galėjo būti mokami mokesčiai valstybei, galėjo būti sukurta nemažai naujų darbo vietų, kurorte galėjo būti daugiau pramogų, sveikatinimo objektų.
Šiandieninė situacija tokia – teismo sprendimais visi objektai, kurių statyba tąkart buvo sustabdyta, jau turi statybos leidimus, ir nė vienas objektas nebuvo nugriautas. Pavyzdžiui, dėl „Elijos“ komplekso Šventojoje neskundžiama nutartimi yra laimėta byla prieš Valstybę. Laimei, investuotojai tada, prieš aštuonerius metus, nepabėgo, ir jau netrukus prasidės didelių sveikatinimo objektų, tarptautinio tinklo viešbučių, sanatorijų statybos Palangoje.
Tad pasikartosiu, kad mūsų kurorto zonavimas yra tinkamai teisiškai sureguliuotas. Kitas klausimas – ar visi šalies kurortai atsižvelgė į galiojantį Vyriausybės nutarimą bei kurorto apsaugos zonos juostas numatė savo miesto bendrajame plane. Man tikrai keista, kad Druskininkų savivaldybė, rengdama savo miesto Bendrąjį planą, nesivadovavo teisės aktais ir nenumatė miesto Bendrajame plane kurorto apsaugos zonos juostų.
– Ne vienam palangiškiui, perskaičius „Lietuvos ryto“ straipsnį, sunku suvokti, kodėl Druskininkų Vijūnėlės dvaro istorija yra siejama su kurortų, ir Palangos, zonavimu. Ar nemanote, kad kažkas taip bando pasinaudoti jau užmarštin nugrimzdusiomis istorijomis stabdyti Palangos plėtrą ir parodyti Palangą kaip netinkama vieta investicijoms?
– Ne tik daugeliui palangiškių, bet ir architektūros specialistams, Lietuvos teisininkams, skaitant minėtą straipsnį, buvo sunku suvokti Druskininkų mero R. Malinausko logiką bei argumentus. Man susidarė įspūdis, jog desperatiški bandymai gelbėti Vijūnėlės dvarą, pirštu nevykusiai rodant į Palangą, galimai tėra bandymas paveikti Aukščiausiąjį teismą paduodant kasacinį skundą dėl Vijūnėlės dvaro.
– Kodėl, jūsų manymu, prokurorė akcentavo antrąją kurortų apsaugos zonos juostą? Kokie galėtų būti motyvai?
– Nenoriu spėlioti sprendimo motyvų. Bet reikia pripažinti, kad teismas, nagrinėdamas Vijūnėlės dvaro atvejį, neturėjo kuo remtis ¬– Druskininkų miesto bendrajame plane apskritai nėra numatyta kurorto apsaugos zonos juostų, nors tai padaryti buvo privalu.