Miestui brangiai kainuojanti audra stiklinėje

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2011-08-18
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin

Miestui brangiai kainuojanti audra stiklinėje

Pasibaigus daug metų trukusioms Palangos švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo batalijoms, miesto švietimo sistemoje pagaliau įsivyravusi ramybė truko neilgai.  Po trumpo atokvėpio vėl žvanga kardai, laužomos ietys, į kovą prieš savivaldybę keliami penktokų tėvai.

 

Reikalaujama, kad V.Jurgučio pagrindinėje mokykloje būtų suformuotas papildomas trečiasis penktų klasių komplektas. Šiai dienai į V.Jurgučio mokyklą leisti savo vaikus veržiasi 15 mokinių tėvai. Tačiau šioje mokykloje yra patvirtintos tik dvi penktos klasės, kuriose nebėra nė vienos laisvos vietos.

Ar pagrįsti ir įmanomi tėvų bei juos kurstančių politikų norai?

Artėjančiais mokslo metais Palangoje iš viso bus 149 penktokai, kurie paskirstyti į penkis klasių komplektus po 30 mokinių. Trys komplektai buvo patvirtinti „Baltijos“ mokykloje, du – V.Jurgučio. Taip klasės buvo padalintos pagal mokinių gyvenamąją vietą. Pasikliauti vien tik norimą mokyklą pasirenkančių tėvų simpatijomis ir norais būtų neprotinga, nes gali atsitikti ir taip, kad visi, pavyzdžiui, penktokų tėvai užsimanys savo atžalas leisti į vieną mokyklą. Ką tuomet daryti su be darbo liekančiais kitos mokyklos mokytojais? Atleisti iš darbo? O jei kitais metais prasidėtų priešingas vajus? Tada vienai mokyklai reiktų ieškoti papildomų pedagogų, o kitai – atleisti savus.

Todėl visiškai suprantamas savivaldybės tarybos sprendimas miesto mokykloms priskirti miesto teritorijas, kuriose gyvenantys vaikai privalėtų eiti į savo mokyklą. Taip užtikrinamos darbo vietos mokytojams ir stabilus mokyklų darbas.

Taryba tokį sprendimą patvirtino kovo 31 dieną.  Nebuvo jokių protestų ir niekas nereiškė nepasitenkinimo. Kol pradėjus dirbti naujai kadencijai į tarybą nesugrįžo buvusi V.Jurgučio mokyklos direktorė ir iki birželio pradžios toje mokykloje mokytoja dirbusi Genoveita Krasauskienė.

Sutapimas ar ne, bet būtent tuomet atsirado grupė tėvų, kurie, gyvendami ne tai mokyklai priskirtoje teritorijoje, staiga panoro savo vaikus leisti būtent į V.Jurgučio mokyklą. Tokią viltį jiems suteikė ir pati šios mokyklos direktorė, priiminėjusi jų prašymus žinant, kad čia tebus tik dvi penktosios klasės, o pagal gyvenamąją vietą tų mokinių tėvai turi rinktis „Baltijos“ mokyklą. Kad vaikų gyvenamoji vieta atitiktų mokyklai priskirtą miesto teritoriją, dalis tėvų nepatingėjo pakeisti net deklaruojamą savo vaikų gyvenamąją vietą.

Kai spaudimui atsilaikiusi savivaldybė atsisakė tai daryti, pasipylė tėvų peticijos savivaldybei, Seimo kontrolieriui, Švietimo ir mokslo ministerijai su reikalavimais V.Jurgučio mokykloje leisti komplektuoti papildomą penktokų klasę. Tačiau iš Vilniaus atėjo užsispyrusius tėvus nuliūdinęs atsakymas: klasių komplektavimas yra mokyklų steigėjos – Palangos savivaldybės reikalas.

Kodėl šiems tėvams V.Jurgučio mokykla yra tokia miela, kad likus vos kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios jie mojuoja kardais, o jų vaikai iki šiol palikti nežinioje?

Vieni tėvai nurodo, kad V.Jurgučio mokykloje mokosi būsimų penktokų broliai, seserys ar giminaičiai.  Kiti teigia, kad ten nuėjusi dauguma buvusių pradinukų klasės draugų. Net aiškinama, kad šią mokyklą yra patogiau pasiekti, nors V.Jurgučio ir „Baltijos“ mokymo įstaigas skiria vos keli šimtai metrų.

Susitikime su abiejų mokyklų pedagogais šie tėvai teigė, kad V.Jurgučio mokykla jiems esanti patrauklesnė dėl to, kad tai – renovuota mokymo įstaiga. Tačiau renovacija vyksta ir „Baltijos“ mokykloje. Aiškinama, kad V.Jurgutyje yra geresnis mokinių paruošimas. Tačiau olimpiadų ir mokinių pažangumo rezultatai teigia ką kitą. Senosios gimnazijos pedagogai atvirai pasisako, kad iš „Baltijos“ mokyklos sulaukia geriau paruoštų mokinių, o kai reikia pavaduoti laikinai negalinčius dirbti pedagogus, į gimnaziją kviečiami būtent „Baltijos“ mokyklos mokytojai.

Tačiau tikroji priežastis slypi kitur. Kibti valdžiai į atlapus skatinami būrelio penktokų tėvai naudojami lyg korta politiniame žaidime. Į tarybą atėjusi ir opozicijoje likusi G.Krasauskienė iš karto ėmėsi oponuoti valdančiosios daugumos veiksmams. Įvertinti naujosios valdžios žingsnius tvarkant gatves, kuriant naujas pramogas, skatinant valstybės investicijas pedagogei kompetencijos aiškiai trūksta. Tačiau regzti intrigas miesto švietimo sistemoje buvusi mokyklos vadovė yra neprilygstama meistrė.

Po Naujosios sąjungos vėliava į politiką G.Krasauskienė atėjo kaip dešimtmete ugdymo įstaiga verčiamos V.Jurgučio vidurinės mokyklos vaduotoja. Tuomet mokyklą bandžiusių apginti mokinių tėvų balsų dėka į tarybą patekusi pedagogė nieko doro nenuveikė, tik virė sprangią miesto švietimo sistemos pertvarkos košę. Politikos kulinarė G.Krasauskienė pasirodė esanti ne kokia. Košė prisvilo, V.Jurgučio vidurinė, kaip ir „Baltijos“, vis vien virto pagrindine mokykla.

Dabar į tarybą sugrįžusi G.Krasauskienė vėl užkaitė atvėsusį puodą. Vėl kurstomi tėvai, vėl keliama jau nurimusi „Baltijos“ ir V.Jurgučio mokyklų bendruomenių priešprieša. Nors savivaldybė aiškiai atsakė, kad papildomos klasės steigimas miesto biudžetui bus nuostolingas, G.Krasauskienė organizuoja naują cirką. Iki mokslo metų pradžios likus vos mėnesiui ji parengė tarybos sprendimo projektą, kuris V.Jurgučio mokykloje numato papildomą klasę. Ateinantį ketvirtadienį prie savivaldybės vėl bus tėvų piketai su stropiai išpaišytais plakatais.

Tačiau ar savo tikslų siekiančių politikų valiai paklusę žmonės supranta, kad dabar vieną penktą klasę atėmus iš vienos mokyklos ir ją pridėjus kitai, dėl mažų krūvių iš „Baltijos“ mokyklos teks atleisti apie 10 mokytojų, kurių išeitinėms kompensacijoms prireiks apie 150 tūkst. litų. Jei V.Jurgutyje būtų steigiamas papildomas klasės komplektas, Palangos savivaldybei biudžeto lėšomis tektų išlaikyti 21 mokinį. Visiems mokslo metams tai kainuotų per pusantro milijono litų.

Ar tai rūpi ateinančius ketverius metus visiems Palangos žmonėms pasišovusiai dirbti pedagogei?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

apkričio 28 d., ketvirtadienį, „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje vyko 15 Vakarų Lietuvos savivaldybių regioninis forumas „Šiuolaikinis ugdymas: patirtinio mokymosi galimybės ir iššūkiai“ . Forumo organizatoriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Nacionalinė švietimo agentūra, VšĮ Mokyklų tobulinimo centras ir ISM...


Tvarkomos Palangos švietimo įstaigos – bus šilčiau  1

Palangos m. savivaldybės informacija, 2017 10 13 | Rubrika: Miestas

Palangos švietimo įstaigos keičiasi. Šiuo metu darbai vyksta Pradinėje mokykloje, kur apšiltinamas cokolis, rengiamasi renovuoti lopšelį-darželį „Žilvinas“, o ir Šventosios pagrindinės mokyklos kieme verda darbai – ten atnaujinamas stadionas.


Birželio 8 dieną Kurhauzo salėje dvidešimt septyniems Palangos sporto centro ugdytiniams iškilmingai įteikti Lietuvos Respublikos Neformaliojo vaikų švietimo baigimo pažymėjimai.


Pirmoji šių metų audra Palangos smarkiai neskriaudė

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 01 05 | Rubrika: Miestas

Po itin ramios ir bevėjės Naujųjų metų nakties gamta, regis, nusprendė atsigriebti: nuo penktadienio visą savaitgalį pajūryje siautė stiprus vėjas, kurio gūsiai vietomis siekė iki 30 metrų per sekundę. Tačiau, kaip tikino Palangos specialiųjų tarnybų atstovai, kaip ir gruodį, audra kurorto smarkiai neskriaudė.


Nuo antradienio palangiškė Genoveita Krasauskienė pradeda dirbti naujose pareigose. Ji paskirta švietimo ir mokslo viceministre.


Praėjusią savaitę miesto Taryba pritarė miesto Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinko pertvarkos 2012-2015 metų bendrajam planui. Progimnazija norėjusiai tapti Vlado Jurgučio pagrindinei mokyklai, vietos šiame plane neliko. „Nesijaučiame nei nusivylę, nei liūdni. Yra kaip yra. V. Jurgučio mokykla iki 2015 metų bus pagrindinė mokykla“, – laikraščiui sakė V....


Miestui brangiai kainuojanti audra stiklinėje

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2011 08 18 | Rubrika: Savaitės komentaras

Pasibaigus daug metų trukusioms Palangos švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo batalijoms, miesto švietimo sistemoje pagaliau įsivyravusi ramybė truko neilgai.   Po trumpo atokvėpio vėl žvanga kardai, laužomos ietys, į kovą prieš savivaldybę keliami penktokų tėvai.


Ketvirtadienį Palangoje apsilankęs švietimo ir mokslo ministras, Liberalų Sąjūdžio pirmasis pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius spėjo ne tik apsilankyti Senojoje gimnazijoje, Baltijos pagrindinėje mokykloje, lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, susitikti su kurorto miesto švietimo įstaigų vadovais, bet ir susitiko su visuomene, Liberalų Sąjūdžio Palangos skyriaus nariais S....


Nors mokslo metai prasidėjo rugsėjį, tačiau miesto savivaldybės taryba buvo priversta tikslinti  klasių komplektų skaičių miesto švietimo įstaigose. Nepaisant to, jog rugpjūtį valdžia patvirtino mokinių priėmimo į Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas tvarką, tačiau pastarąją tiek Švietimo skyriaus tarnautojai, tiek bendrojo lavinimo mokyklų vadovai ignoruoja.


Artimiausiame miesto Tarybos posėdyje bus svarstomas sprendimo projektas dėl miesto mokyklų pedagoginių pareigybių, dėl bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijos, mokyklos-darželio, ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų darbuotojų etatų normatyvų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas