Mindaugas Skritulskas: „Gailestingumas ir ištiesta pagalbos ranka suklupusiam ir yra tikrasis krikščioniškas požiūris“

Ketvirtadienį, lapkričio 11 d., Seimui balsuojant dėl Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir jo papildymo įstatymo projekto, tokiu būdu dekraminalizuojant nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą be tikslo jas platinti, neužteko daugumos balsų jį priimti. 

Palangiškis parlamentaras Mindaugas Skritulskas buvo tarp tų, kurie balsavo už narkotinių medžiagų dekriminalizavimą.

M. Skritulskas paskelbė tokį jautrų įrašą po balsavimo.

„Po vakarykščio balsavimo dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo sulaukiau priekaišto -  kaip aš, būdamas krikščionis, galėjau palaikyti tokį įstatymą?

Atsakant į tai, reikia pažymėti kelis dalykus, tiksliau paneigti gajus visuomenėje mitus. Deja, dažnai tenka girdėti painiojimą, o neretai ir sąmoningą visuomenės klaidinimą, jog tuo siekiama legalizuoti narkotikus. Priėmus šį įstatymą jokiu būdu net ir nedidelio kiekio turėjimas ar vartojimas toliau bus NELEGALUS, tik vietoj baudžiamosios atsakomybės būtų taikoma administracinė atsakomybė, ir iš esmės ta pati bauda. Tik esminis skirtumas - žmogus neįgytų teistumo. Mano įsitikinimu baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tuomet, kai neveikia kitos prevencinės priemonės. Reikia priminti, kad iki 2017 metų už šią veiką buvo taikoma ta pati administracinė atsakomybė, taigi šio įstatymo pataisa nėra jokia naujiena - visuomenė taip gyveno iki 2017 metų. Klausimas - ar per šiuos keturis metus taikant baudžiamąją atsakomybė išnyko problemos su narkotikais, ar bent jų tapo nors kiek mažiau? Atsakymas, deja, - ne. Abejoju ar pričiuptas su suktine jaunas žmogus su įgytu teistumu bus labiau motyvuotas, žinant tai, jog negalės užimti tam tikrų pareigų, visą likusį gyvenimą liks nemaloni žyma, apie kurią bus suku pasakoti ne tik savo vaikams, bet ir anūkams. 

Galiausiai tai yra požiūrio į dažnu atveju priklausomybes turintį žmogų. Ko gero, mums nekyla minčių sodinti alkoholikus ar lošėjus, kurie lygiai taip pat turi priklausomybes į cypę, bet žolės suktinę parūkiusį, deja, nemažai kam aistringai norisi. Bet ar tai yra kelias, kuriuo einant išnyks narkotikų problema? Kaip minėjau, 4 metai parodė, kad visgi - ne. Kovojant su šia problema matau visai kitas kovos kryptis. Pirmiausia, reikia žymiai didesnio dėmesio prevencijai ir šių žmonių gydymui, antra kryptis - turi būti negailestinga kova ne su priklausomybę turinčiais ligoniais, bet su tiekėjais ir platintojais - jie tai daro išimtinai dėl pelno žmonių sveikatos ir gyvybės sąskaita. Todėl kartu su kitais kolegomis registravau siūlymą dėl papildomų lėšų beveik 3 mln. eurų skyrimo narkotikų prevencijai ir šią priklausomybę turinčių asmenų gydymui. 

Man regis, kad ne sodinimas cypėn, bet gailestingumas ir ištiesta pagalbos ranka suklupusiam ir yra tikrasis krikščioniškas požiūris, ką atleisdamas nuodėmes Marijai Magdalenai parodė pats Jėzus Kristus,“ – sako M. Skritulskas.

Nuo 2017 m. nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo jas platinti buvo priskirtas baudžiamajai teisenai. Baudžiamojo kodekso 259 straipsnis „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti“ už tokias veikas numatė baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų, esant nedideliems kiekiams – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba baudą, arba areštą.

Jei šis nusikaltimas būtų dekriminalizuotas, kaip siūlė projekto rengėjai, tokia veika būtų priskirta administraciniams nusižengimams, už kuriuos grėstų bauda nuo 50 iki 350 eurų, o prasižengus pakartotinai – nuo 300 iki 500 eurų.

Įstatymo pataisos ypač siekė Laisvės partija, kuriai pritarti pasižadėjo ir konservatoriai.