Nauja analitinė studija: du galimi politinio „užgrobimo“ scenarijai Lietuvai

Europos Parlamento nario prof. Dainiaus Žalimo iniciatyva prof. Tomas Janeliūnas parengė naują analitinę studiją „Politinio Lietuvos „užgrobimo“ rizikos ir galimi scenarijai“. Joje nagrinėjama, kokioms politinėms, socialinėms aplinkybėms esant, antisisteminės jėgos galėtų perimti politinę galią Lietuvoje. Studijoje pateikiami konkretūs scenarijai, paremti kitų Europos šalių patirtimis ir Lietuvos konteksto analize, bei įvardijamos priemonės, galinčios padėti tokių scenarijų išvengti.

Studijos iniciatorius D. Žalimas pabrėžia, kad studija apima ne tik teorinę analizę, bet ir praktines rekomendacijas.

„Ši studija nėra vien apie grėsmes. Joje pateikiami konkretūs scenarijai ir kartu – aiškios rekomendacijos, ką galime daryti jau dabar, kad šie scenarijai netaptų realybe. Mūsų tikslas – kalbėti apie demokratijos apsaugą dar tada, kai sprendimus galime priimti patys“, – sako D. Žalimas.

Visą analitinę studiją galite rasti: https://dainiuszalimas.lt/politinio-lietuvos-uzvaldymo-scenarijai/

Demokratijos silpnėjimo pamokos Europoje

Studijoje pateikiama Europos politinių procesų analizė rodo, kad demokratinės sistemos pastaraisiais metais vis dažniau silpninamos palaipsniui, net ir formaliai laikantis rinkimų bei konstitucinių procedūrų. Vengrijos, Slovakijos ar Sakartvelo patirtys atskleidžia, kaip politinė kryptis gali būti keičiama per institucijų perėmimą, žiniasklaidos ribojimą ir nuoseklų informacinį spaudimą.

Didelė dalis šių procesų siejama su kryptinga Rusijos įtakos strategija. Nuo 2014 m. Kremliaus režimas nuosekliai investuoja į demokratinių sistemų silpninimą Europoje – remia antisistemines, prorusiškas ir radikalias politines jėgas, naudoja dezinformaciją, socialinių tinklų manipuliacijas, dirbtinio intelekto generuojamą turinį ir uždaras informacines bendruomenes.

Studijoje pateikiami pavyzdžiai rodo, kad antisisteminės ir populistinės jėgos reikšmingos paramos sulaukia net senų demokratijos tradicijų šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje ar Nyderlanduose.

Studijoje keliamas esminis klausimas: ar Lietuva iš tiesų yra pakankamai atspari šiems procesams, ar tik linkusi manyti, kad tokie scenarijai jai negresia?

Lietuvos pažeidžiamumo veiksniai

Studijoje pateikiama Lietuvos visuomenės ir politinės aplinkos analizė rodo, kad šalis turi savitų pažeidžiamumo veiksnių. Reikšminga visuomenės dalis išlieka linkusi tikėti sąmokslo teorijomis, yra pažeidžiama informacinėms manipuliacijoms ir skeptiškai vertina liberalios demokratijos principus.

Kaip rodo 2024 m. rinkimai, daugiau nei 400 tūkst. rinkėjų gali palaikyti antisisteminius kandidatus. Studijoje pažymima, kad jų konsolidacija, kartu su santykinai žemu rinkėjų aktyvumu, gali sudaryti prielaidas scenarijams, kai palyginti nedidelė, bet gerai mobilizuota visuomenės dalis ima lemti visos politinės sistemos kryptį.

Du galimi politinės raidos scenarijai

Pasak studijos autoriaus prof. T. Janeliūno, kitų Europos valstybių patirtys rodo, kaip greitai tam tikromis sąlygomis gali silpnėti demokratija.

„Analizuojant kitų Europos valstybių patirtis matyti, kad demokratijos silpnėjimas gali vykti labai greitai. Susiklosčius tam tikroms politinėms ir socialinėms sąlygoms, pakanka vieno ar dviejų rinkimų ciklų, kad būtų perimta politinė kontrolė ir pradėti sisteminiai demokratijos ardymo procesai“, – sako prof. T. Janeliūnas

Pagal pirmąjį studijoje modeliuojamą scenarijų, esant vienu metu sutampančioms aplinkybėms – ryškiam visuomenės nusivylimui demokratijos veikimu, antisisteminių jėgų konsolidacijai ir populistinio lyderio iškilimui – jau 2028 m. Lietuvos Seimo rinkimuose gali daugumą vietų parlamente įgyti antisisteminių jėgų koalicija.

Toliau studijoje modeliuojama, kad ši politinė dauguma galėtų susitelkti siekdama, jog jos kandidatas laimėtų 2029 m. prezidento rinkimus. Tokia politinė konfigūracija sudarytų sąlygas palaipsniui keisti demokratinių institucijų veikimo turinį – politizuoti nepriklausomas institucijas, silpninti žiniasklaidos laisvę, riboti valdžios kontrolės mechanizmus, formaliai išlaikant demokratines procedūras.

Kitas studijoje pateikiamas scenarijus siejamas su politinės krizės dinamika. Analizuojama situacija, kai 2026–2027 m. politinė krizė paralyžiuoja efektyvų valdžios institucijų darbą, veda į pirmalaikius rinkimus, galbūt net ne vienus, ir sukuria ilgalaikį politinį nestabilumą.

Studijoje pažymima, kad ryškus išorinių grėsmių sustiprėjimas tokioje situacijoje gali sudaryti prielaidas iškilti prorusiškam kandidatui ar politiniam judėjimui, kuris siūlytų „taiką“ mainais į susitarimus su Rusija, o po rinkimų palaipsniui priimtų vis naujas Kremliaus sąlygas, silpnindamas Lietuvos užsienio politikos kryptį ir demokratinius įsipareigojimus.

Kaip užkirsti kelią „juodiesiems scenarijams“

Studijoje pabrėžiama, kad šie scenarijai nėra neišvengiami, jei būtų imtasi atitinkamų veiksmų laiku.

Didelis dėmesys skiriamas piliečių sąmoningumo ir atsparumo informacinėms grėsmėms stiprinimui – siūloma plėtoti neformalias edukacines veiklas bendruomenėse ir regionuose, įtraukti jaunimą per žaidybinius metodus ir palaikyti vietines iniciatyvas, ugdančias kritinį mąstymą bei gebėjimą atpažinti dezinformaciją.

Ne mažiau svarbi kryptis – skaidrumo ir atsakomybės kultūros stiprinimas. Studijoje akcentuojama tiriamosios žurnalistikos svarba, gyventojų teisinio raštingumo didinimas ir bendruomeninių veiksmų skatinimas, padedantis identifikuoti politinį piktnaudžiavimą ir reikalauti atsakomybės iš išrinktų atstovų.

Taip pat pabrėžiama veiksmingos rinkimų proceso priežiūros būtinybė – siūloma stiprinti teisėsaugos ir rinkimų priežiūros institucijų aktyvų vaidmenį, vykdyti rizikų analizę dar iki oficialios kampanijos pradžios ir įtraukti nepriklausomas stebėsenos organizacijas.

Galiausiai studijoje išskiriama informacinės erdvės apsauga kaip strateginis demokratijos saugumo prioritetas – siūloma stiprinti nacionalines stebėsenos sistemas, bendradarbiavimą su socialinių tinklų platformomis ir taikyti sankcijas sistemingiems dezinformacijos skleidėjams, kad prieš demokratiją nukreipta veikla būtų laiku identifikuojama ir neutralizuojama.