Naujųjų metų naujovės palies ir šeimas, ir senjorus, ir verslininkus – visus

Naujųjų metų naujovės palies ir šeimas, ir senjorus, ir verslininkus – visus
2018-uosius Lietuvos gyventojai pasitinka didėsiančiomis pajamomis, įvairiomis išmokomis, pensijomis, vadinamieji „vaiko pinigai“ bus mokami visiems Lietuvos vaikams, šeimoms bus patogiau slaugyti sergančius vaikus. Numatytas ir teisinis pagrindas savivaldybėms skirti ne tik vienkartinę pašalpą, bet ir tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpas. Nuo naujųjų metų įsigaliojantys Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimai numato palankesnę savivaldybėms GPM procentinės dalies skyrimo savivaldybėms tvarką. Nuo šių metų sausio 1 dienos alkoholį įsigyti galima tik asmenims nuo 20 metų, t. y. jaunesniems asmenims bus draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti. „Palangos tiltas“ apžvelgia naujoves šiais metais.

Didėja minimalioji mėnesinė alga
Nuo 2018 m. sausio 1 dienos minimalųjį atlyginimą gaunantys darbuotojai uždirbs daugiau. Rudenį Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas vienijančiai Trišalei tarybai rekomendavus ir Vyriausybei priėmus nutarimą, nuo sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo 380 Eur didėja iki 400 Eur (20 Eur arba 5,3 proc.). Minimalusis valandinis atlygis didėja iki 2,45 euro (0,13 Eur arba 5,5 proc.).
Šalyje 400 eurų MMA gaus apie 264 tūkst. darbuotojų. Ministerija taip pat primena, kad naujosios redakcijos Darbo kodeksas nustato, kad MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.

Išmoka vaikui – visiems Lietuvos vaikams
Naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymu įtvirtintas išmokos vaikui mokėjimas visiems vaikams. Universali 30 Eur išmoka vaikui bus mokama visiems vaikams nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Vaiko pinigus gaus ne tik šeimoje auginami ar globojami vaikai, bet ir šeimynose bei vaikų globos institucijose augantys vaikai.
Papildomai išmoka vaikui (nuo gimimo dienos iki 2 metų – 28,5 Eur, nuo 2 iki 18 metų ir vyresniems, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai – 15,2 Eur) bus skiriama šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms 1 ar 2 vaikus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 VRP (t. y. 183 Eur). Taip pat – šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms 3 ar daugiau vaikų, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Prašymus dėl išmokos vaikui skyrimo bus galima teikti nuo 2018 m. sausio mėnesio. Svarbu tai, kad išmoka vaikui, kaip ir kitos socialinės išmokos, mokama nuo teisės atsiradimo dienos už praėjusį mėnesį ir grąžinama ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių. Tai reiškia, kad net jeigu tėvai kreiptųsi ir 2018 m. lapkričio mėn., išmoka bus išmokėta nuo 2018 m. sausio 1 d. Vadinasi, nėra būtinybės kreiptis jau 2018 metų pradžioje.
Kreipimosi dėl išmokos vaikui tvarka nesikeičia. Pateikti prašymą išmokai vaikui gauti bus galima elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt – prisijungimas galimas trimis būdais, gyventojai galės pasirinkti jam patogiausią, elektroninis parašas nėra būtinas. Taip pat prašymą bus galima pateikti raštu savivaldybės administracijai pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba savivaldybės administracijai, kurioje asmuo faktiškai gyvena (įprastai prašymai priimami seniūnijoje). Kreipiantis dėl universalios 30 Eur išmokos vaikui papildomų dokumentų teikti nereikia. (Plačiau apie naująją tvarką Palangos miesto savivaldybėje skaitykite straipsnyje „Dėl vadinamųjų vaiko pinigų – elektroniniai prašymai arba išankstinė registracija“)

Palankesnės sąlygos gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams
Atsižvelgiant į tai, kad išmoka vaikui bus mokama visiems vaikams, pakeistas ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, kuriame nustatyta, kad skiriant socialinę pašalpą ir (ar) būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas į šeimų, auginančių vaikus, pajamas išmoka vaikui nebus įskaitoma.
Minėto įstatymo pakeitimais papildomai bus skatinami dirbantys asmenys. Skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, į šeimos (asmens) gaunamas pajamas nebus įskaitoma dalis darbinių pajamų: 15 proc. darbo užmokesčio – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui; 20 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius); 25 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių); 30 proc. – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius); 35 proc. – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).
Taip pat į nenuolatinio (vienkartinio) pobūdžio gaunamas pajams bus įskaitoma tik ta lėšų dalis, kuri viršys 1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį. Ministerija primena, kad nuo 2018 m. VRP dydis padidėja nuo 102 iki 122 eurų.
Minėti pasikeitimai ypač palies dirbančias ir vaikus auginančias šeimas – padidės piniginės socialinės paramos dydis bei išaugs realios nepasiturinčių šeimų pajamos.

Keičiamas vaikų išlaikymo išmokų administratorius, didėja išmoka
Nuo 2018 m. sausio 1 d. vaikų išlaikymo išmokų skyrimo, mokėjimo ir išieškojimo funkcijas, kurias vykdė Vaikų išlaikymo fondo administracija, pradės vykdyti „Sodra“.
Prašymus ir visus būtinus dokumentus vaiko išlaikymo išmokų skyrimui ir mokėjimui, pažymų išdavimui bus galima pateikti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui (EGAS, gyventojai.sodra.lt), atvykus į bet kurį „Sodros“ skyrių arba paštu. Dėl vaikų, kuriems bus tęsiamas išmokų mokėjimas, prašymų „Sodrai“ rašyti nereiks. Juos reikės teikti tiems pareiškėjams, kurie kreipsis po 2018-ųjų sausio 1-osios dėl naujai skiriamų išmokų. Visa asmeninė informacija, susijusi su vaikų išlaikymo išmokomis (dėl dokumentų, reikalingų išmokų skyrimui ar mokėjimui trūkumo, sprendimai dėl išmokų skyrimo (neskyrimo), nutraukimo ar išieškojimo ir pan.) bus teikiama asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui (EGAS).
Šiek tiek didėja šios išmokos suma. Vienam vaikui per mėnesį išmoka negalės būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį išmoka mokama, ir tai sudarys 68,4 Eur (dabar išmoka yra 1,5 BSI dydžio ir tai sudaro 57 Eur).

Sergančius vaikus slaugyti bei išmokas gauti galės ir seneliai, ilgėja slaugos laikotarpis
Slaugyti susirgusius anūkus ir už tai gauti atitinkamą ligos išmoką nuo 2018 metų galės ir teisę į šią išmoką turintys seneliai. Kad gautų išmoką, jie turi mokėti ligos socialinio draudimo įmokas, kitaip tariant – būti dirbantys ir draudžiami ligos socialiniu draudimu bei turėti reikalingą ligos draudimo stažą. Vienu metu išmoką sergančio vaiko slaugai galės gauti vienas iš jį slaugančių ir teisę į išmoką turinčių šeimos narių.
Taip pat ilgėja sunkiomis ligomis sergančių vaikų slaugos laikotarpis. Ypač sunkių ligų atveju išmoka už vaiko iki 18 metų slaugą jį slaugančiam tėčiui, mamai, seneliui, senelei, globėjui ar rūpintojui galės būti mokama iki 364 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos, o už sunkiomis ligomis sergančio vaiko iki 18 metų slaugą – iki 180 kalendorinių dienų.

Didėja minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka
Nuo 2018 m. minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 6 bazinės socialinės išmokos. Bazinę socialinę išmoką tvirtina Vyriausybė ir jos dydis šiuo metu – 38 eurai. Vadinasi, minimali mėnesinė motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 228 eurai. 2017 m. gruodį minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka buvo 166 eurai.

Dar didesnės socialinio draudimo pensijos
Nuo 2018 m. sausio 1 d. socialinio draudimo pensijos bus perskaičiuojamos pagal naujas pensijų apskaičiavimo taisykles ir indeksuojamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo pokyčius. Numatoma, kad jos bus indeksuojamos apie 7 proc. Dėl indeksavimo ir dėl perskaičiavimo, kuris bus atliekamas iki rugsėjo mėn., vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu, skaičiuojama, turėtų didėti apie 29 eurus. Be to, nuo 2018 m. bus pradėtas indeksuoti ir našlių pensijų bazinis dydis, todėl bazinio dydžio našlių pensijos taip pat didės jau nuo 2018 m. sausio 1 d.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad visais atvejais pensijos didės individualiai: daugiau socialinio draudimo stažo įgijusiems asmenims didėjimas bus ryškesnis, mažiau – mažesnis.
Apie 7 proc. bus indeksuojamos ir netekto darbingumo (invalidumo), našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas.

Naujovės valstybinių pensijų srityje
Nuo sausio 1 d. 7 procentais didėja visos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Šios pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, todėl padidėjusios pensijos gavėjus pasieks vasario mėn.
Nauja ir tai, kad nuo sausio 1 d. teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją įgis daugiavaikiai tėčiai (įtėviai), išauginę 5 ir daugiau vaikų, kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės) arba kai daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų. Taip pat nustatyta sąlyga, kad antrojo laipsnio valstybinė pensija daugiavaikiam tėvui gali būti skiriama tik tuo atveju, jeigu daugiavaikei motinai nebuvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija.

Didesnės šalpos išmokos
Nuo 2018 metų sausio 1 dienos įsigalioja naujas – 130 Eur – bazinis šalpos pensijos dydis. Dėl to šalpos išmokos (priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos) padidės nuo 9 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 40,5 eurų (šalpos neįgalumo pensija netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 metų). Šalpos senatvės pensija padidės nuo 100,8 eurų iki 117 eurų.
Šalpos išmokas gauna daugiau nei 60 tūkst. asmenų. Tai – našlaičiai, neįgalūs vaikai, nuo vaikystės neįgalūs suaugę asmenys, kiti neįgalieji ir senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

Didės biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai
2018-iems metams nustatytas naujas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis – ji didinama 2 eurais arba 1,5 proc. iki 132,5 euro.
Šis dydis taikomas 180 tūkst. darbuotojų, kurių didžiausią dalį sudaro biudžetinių įstaigų darbuotojai (pavyzdžiui, mokytojai, kultūros darbuotojai, socialiniai darbuotojai), dirbantys pagal darbo sutartis, dėl to šių žmonių atlyginimai didės.
Atsižvelgiant į MMA ir pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio didėjimą, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, taikomi biudžetinių įstaigų darbuotojams, kad minimalieji dydžiai nebūtų mažesni už MMA dydžius ir atitiktų Darbo kodekso nuostatas, kad minimalusis darbo užmokestis – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą.
Dėl šių pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio ir minimaliųjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų, taikomų biudžetinių įstaigų darbuotojams, pakeitimų mažiausiai uždirbančiųjų atlyginimai turėtų didėti apie 20 Eur.
Savarankiškai dirbančių gyventojų nuo sausio laukia „Sodros“ pokyčiai. Svarbiausi jų – vienodinamos sąlygos skirtingomis veiklos formomis užsiimantiems žmonėms.

Suvienodinamos sąlygos
Žmonėms, planuojantiems 2018 metais įsigyti verslo liudijimą bei individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams svarbu žinoti, kad nuo šiol jie turės susimokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas net ir tuo atveju, jeigu tuo pat metu dirba samdomą darbą. Įmoka apskaičiuojama atsižvelgus į liudijimo galiojimo dienų skaičių ar individualios žemės ūkio veiklos vykdymo laikotarpį.
Anksčiau jiems VSD įmokų mokėti nereikėdavo, jeigu darbdavys sumokėdavo įmokas bent nuo pajamų, siekiančių MMA.
Ketinantiems artimiausiu metu įsigyti verslo liudijimus trumpesniam nei 3 mėnesių kitų metų laikotarpiui, svarbu žinoti, kad jie, prieš įsigydami verslo liudijimą, turi sumokėti VSD įmokas – tokio dydžio, kokios yra apskaičiuojamos nuo MMA proporcingai liudijimo galiojamų dienų skaičiui.
Individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir užsiimantiems individualia veikla pagal individualios veiklos pažymą ši išimtis ir iki šiol nebuvo taikoma. Taigi, nuo šiol sąlygos suvienodinamos.
Be to, nuo 2018 metų verslo liudijimų turėtojams grąžinama galimybė savanoriškai primokėti socialinio draudimo įmokų už visą kalendorinį mėnesį, kad sukauptų visų metų stažą pensijai tais atvejais, kai pagal verslo liudijimą jie dirba ne visą mėnesį.
Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių, komanditinių ūkinių bendrijų nariai ir individualią žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, anksčiau mokėję įmokas nuo visų gaunamų pajamų, nuo 2018-ųjų socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas mokės nuo pusės pajamų.
Vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą tokia tvarka galiojo ir iki šiol – ji nesikeis.

Skatins pradėti savarankišką veiklą
Didžiausia ateinančių metų naujiena – vadinamosios socialinio draudimo įmokų „atostogos“ savo pirmąjį verslą pradedantiems žmonėms.
Tai galimybė pirmą kartą savarankiškai dirbti pradedantiems gyventojams vienus metus nuo veiklos pradžios nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų. Teisė į tokias „atostogas“ bus suteikiama automatiškai.
Dirbantiems su verslo liudijimais teisė į „atostogas“ bus suteikiama vienus metus nuo pirmo verslo liudijimo įsigaliojimo dienos, nesvarbu, kiek dienų per tuos metus verslo liudijimas galiojo.
Pirmaisiais savarankiškos veiklos metais prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas išlieka, taip pat reikės mokėti visas socialinio draudimo įmokas už naujame versle įdarbintus samdomus darbuotojus.

Senjorams – daugiau lengvatų
Lengvatos taikomos ne tik pradedantiems savarankišką veiklą, bet ir senjorams. Anksčiau VSD įmokų nereikėjo mokėti tik senjorams, kurie užsiėmė individualia žemės ūkio veikla ar dirbo su verslo liudijimu.
Nuo 2018 m. lengvatos (teisė nemokėti socialinio draudimo įmokų) taikomos ir tiems pensininkams, kurie turi individualią įmonę, yra mažųjų bendrijų nariai, taip pat užsiima individualia veikla pagal pažymą.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos
Kaip iki šiol, bus toliau taikomi du lengvatiniai PVM tarifai – 9 ir 5 proc. Bazinis PVM tarifas išlieka 21 proc.
Neribotam laikui pratęstas 9 proc. lengvatinio PVM tarifo taikymas centralizuotai tiekiamam šildymui.
Terminuotai – iki 2022 m. gruodžio 31 d. – pratęsiamas 9 proc. PVM tarifo taikymas turistinėms apgyvendinimo paslaugoms.
Išlaikytos ir visos kitos PVM lengvatos – keleivių vežimui, spaudai, receptiniams kompensuojamiesiems vaistams. Be to, įvedamas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas ir visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams.

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio progresyvumas
Įvedamas NT mokesčio progresyvumas. Gyventojų nekomercinis NT, vertas iki 220.000 Eur, apmokestinamas nebus. 0,5 proc. tarifas bus taikomas 220.000–300.000 Eur vertės NT, 1 proc. – 300.000–500.000 Eur, 2 proc. – daugiau nei 0,5 mln. Eur. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 m. ar neįgalius vaikus iki 18 m. ar vyresnius, kuriems reikia specialios nuolatinės slaugos, bus taikomi 30 proc. didesni intervalai.

Pelno mokesčio pakeitimai
Į technologinį atsinaujinimą investuojantis verslas apmokestinamąjį pelną galės susimažinti 100 proc. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus – iki 50 proc.
Iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas bus apmokestintas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą vietoj dabar tokiam pelnui taikomo standartinio 15 proc. tarifo.
Be to, visos pradedančiosios smulkiosios įmonės vieniems metams bus atleistos nuo pelno mokesčio.

Kitoks savivaldybių finansavimas
Priimti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimai, numatantys kitokią GPM procentinės dalies skyrimo savivaldybėms tvarką. Teigiama, kad ji bus gerokai lankstesnė ir net iki dešimtadalio padidins prastesnę finansinę padėtį turinčių savivaldybių pajamas. Pagal priimtąjį projektą GPM dalis skiriama į pastoviąją ir kintamąją. Dėl naujos, lankstesnės, GPM procentinės dalies skyrimo tvarkos jau kitais metais padidės beveik penkių dešimčių vadinamųjų kaimiškųjų savivaldybių pajamos. Kartu pakoreguotas įstatymas, numatantis savivaldybių ir biudžetinių įstaigų galimybes skolintis. Pvz., numatyta, kad savivaldybėms bus leidžiama prisiimti įsipareigojimus pagal finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. Teigiama, kad tai išplės savivaldybių skolinimosi teises.
Piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos galės būti naudojamos tik socialinės apsaugos sritims finansuoti. Nustatyta, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų gaunamas pajamas nebus įskaitoma naujoji išmoka vaikui, mokama pagal Išmokų vaikams įstatymą. O nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą – dėl piniginės socialinės paramos galės kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.
Numatytas ir teisinis pagrindas savivaldybėms skirti ne tik vienkartinę pašalpą, bet ir tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpas.

Prekybos alkoholiu naujovės
Nuo 2018 m. sausio 1 dienos alkoholį įsigyti galima tik asmenims nuo 20 metų, t. y. jaunesniems asmenims bus draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti. Draudimas turėti alkoholinių gėrimų nebus taikomas asmenims nuo 18 metų, jeigu alkoholinių gėrimų turėjimas bus tokių asmenų darbo veiklos ar pobūdžio dalis darbo vietoje ir darbo metu, išskyrus alkoholio vartojimo skatinimą. Už alkoholinių gėrimų pardavimą asmenims, jaunesniems nei 20 metų, nuo kitų metų grės 30-120 eurų bauda.

Parengta pagal Sodra, vz.lt pranešimus