Nedidelių kurortinių statinių architektūros pavyzdys – pastatas J. Basanavičiaus g. 21

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-02-27
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin

Vertingas ir atviras pastato J. Basanavičiaus g. 21 priebutis rytų fasade.

Vertingas ir atviras pastato J. Basanavičiaus g. 21 priebutis rytų fasade.

(Pabaiga. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 16)

Šių metų pradžioje Kultūros vertybių registras pasipildė trimis objektais, esančiais Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje. Vienas jų – pastatas, pažymėtas 21 numeriu, kuris, anot istorinės pažymos, istoriniu požiūriu vertingas kaip XIX a. antrosios pusės nutiestos J. Basanavičiaus gatvės pietų pusės senojo apstatymo fragmentas, XX a. ketvirtojo dešimtmečio nedidelio tūrio kurortinių statinių architektūros tradicijų pavyzdys.

 

Buvusi vila „Vaidilutė“

Pastatas J. Basanavičiaus g. 21 į Kultūros vertybių registrą įrašytas šių metų sausio 7 dieną. Jam suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo ir pripažinta, jog vertingųjų savybių, lemiančių objekto reikšmingumą, pobūdis yra architektūrinis.

Registre užfiksuota, jog po I Pasaulinio karo dvaro tarnų gyvenamojo namo sklypą iš Tiškevičių seseriai Bronislavai Kasperavičiūtei-Zabulionienei nupirko kunigas Liudvikas Kasperavičius. Sklype stovėjo vila „Dievaitis“ bei vila „Vaidilutė“, kuri dėl mažumo dar vadinta Liliputu, ir dar vienas ūkinis pastatas. Būtent buvusiajai vilai „Vaidilutė“ ir buvo suteiktas dabartinis adresas – J. Basanavičiaus g. 21.

Kalbant apie pačias vertingąsias objekto savybes, Kultūros vertybių registre visų pirma minimas jo aukštingumas: vieno aukšto pastatas su mansarda. Vertingas pastato tūris: stačiakampio plano su priebučiu ir tūriniu stoglangiu rytiniame fasade, šlaitinė stogo forma bei jo dangos tipas – molio čerpės.

Saugotinos ir kapitalinės sienos: medinės karkasinės kapitalinių sienų konstrukcijos tipas; sienų angos: autentiškos stačiakampės durų ir langų angos bei medinių profiliuotų langų, durų apvadų tipas. Beje, yra išlikęs autentiškas medinio apvado profilis apie stoglangio langą, o visi pirmo aukšto apvadai pakeisti į paprastas lentas.

 

XX a. pradžios stilistika

Prie vertingųjų pastato savybių priskiriamas fasadų architektūrinis sprendimas, atspindintis XX a. pradžios medinių kurorto vilų stilistiką. Vertinga fasadų kompozicija: asimetriški vakarinis ir rytinis fasadai bei simetriški galiniai šiaurinis ir pietinis fasadai; fasadų architektūros tūrinės detalės: J. Basanavičiaus gatvės fasado medinės konstrukcijos balkonas, prilaikomas medinių pjaustinėtų gembių. Saugotinas turėklų medžiagiškumas, pjaustinėtų medinių lentelių piešinys, balkono konstrukcija su pjaustinėtais sijų ir statramsčių elementais, pjaustinėtos gembės ir balkono medžiagiškumas. Vertingas ir atviras priebutis rytų fasade: saugotinas medinių priebučio turėklų medžiagiškumas, pjaustinėtų medinių lentelių piešinys, pjaustinėti sijų ir statramsčių elementai, pjaustinėti arkinių angų apvadai, priebučio konstruktyvinė schema ir medžiagiškumas. Taip pat vertingi tūrinis stoglangis rytų fasade: saugotini pjaustinėti konstrukcijų elementai, stoglangio konstruktyvinė schema ir medžiagiškumas, – bei fasadų apdaila ir puošyba: fasadų, priebučio ir stoglangio apkalimo lentomis tipas. Pažymėtina, jog fasadai, stoglangis ir priebučio skydas apkalti lentomis horizontaliai, priebučio dalis prie arkų – vertikaliai. Saugotinos profiliuotos šiaurinio fasado ir tūrinio stoglangio frontonų smailės – beje, šiaurinio fasado smailės viršutinė dalis sunykusi, tikslinga ją atkurti pagal stoglangio smailę, – bei pjaustinėtos medinės gembės J. Basanavičiaus g. fasade, prilaikančios prakištas sijas.

Privalu saugoti pastato konstrukcijas: medinių perdangų, medinės gegninės stogo konstrukcijos bei stalių gaminių tipus – autentiškų medinių langų tipą, skaidymo ir varstymo būdą, medinių durų tipą. Beje, langų autentiškumui nustatyti reikalingi tyrimai – galimai autentiško piešinio langas išlikęs mansardoje įrengtame stoglangyje. Saugotinas pačių konstrukcijų dekoras, t.y., profiliuotų – pjaustinėtų medinių sijų ir gegnių galų tipas. Pažymima, jog profiliuoti gegnių ir sijų galai išlikę priebučio ir tūrinio stoglangio konstrukcijoje, o rekonstruojant pastatą 1974 metais galimai buvo pakeistos stogo gegnės.

 

Buvusioje „Vaidilutėje“ – tautos kančios muziejus

Buvusioje viloje „Vaidilutė“, kurios pirminė ir istoriškai susiklosčiusi paskirtis buvo gyvenamoji bei poilsinė, jau trečią dešimtmetį veikia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriaus iniciatyva įkurtas Palangos tremties ir rezistencijos muziejus. Čia galima rasti informacijos ir apžiūrėti ekspoziciją apie istoriškai tragišką, bet taip pat itin svarbų Lietuvos laikotarpį. Muziejuje gyvai pasakojama apie sunkų, bet atkaklų siekį bet kokia kaina iškovoti Lietuvos – kaip nepriklausomos valstybės – vardą ir vidumi visad išlikti lietuviu.

Benjaminas Žulys straipsnyje „Palanga mini didvyrius“, publikuotame leidinio „XXI amžius“ 2005 m. Nr. 66 rašo: „Muziejaus stenduose ir ant sienų – gausybė nuotraukų, kitų eksponatų, pasakojančių apie tremtinių išgyventus metus įvairiose Rusijos platybėse, tų žmonių kančias, dvasinius išgyvenimus, tėvynės ilgesį, viltį kada nors sugrįžti į laisvą gimtinę. Tie eksponatai buvo politinių kalinių išsaugoti ir įvairiais būdais pargabenti į Lietuvą, Palangą, jos apylinkes, iš kurių diduma tų žmonių buvo išvežti. Ne visi jie grįžo, nemažai jų pasiliko gulėti svetimoje žemėje kaip tūkstančiai kitų lietuvių. Apie tai byloja ant sienos kabantis tremtyje padirbdintas juodas medinis kryžius su Nukryžiuotoju. Su šiuo kryžiumi tremtyje buvo į kapines palydėti ten mirusieji lietuviai. Daug tų palydų buvo, kryželis regėjo daug liūdesio, skausmo ir ašarų. Dabar jis yra čia, šalia kankinio vyskupo Vincento Borisevičiaus nuotraukos“.

 

Rožinis iš duonos

Muziejuje apsilankęs ir su tądien ten dirbusia buvusia tremtine Irena Stonkiene bendravęs B. Žulys itin jautriai pristato, kas eksponuojama muziejuje: „Ant muziejaus sienos kabo išskleista trispalvė. Ją dar 1930 metais pasiuvo tautos patriotas Milašius. Okupavus sovietams, jis vėliavą sukarpė pagal spalvas į tris dalis ir išsaugojo per visą sovietmetį iki nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje, vėliavą susiuvo ir dabar ji puošia šio muziejaus ekspoziciją.

Štai kryželis, kurį tremtyje padirbdino Jonas Ožeraitis.

Ypač vertingas eksponatas – Chabarovsko krašte kalėjusio Seirijų klebono kun. J. Liutkevičiaus iš duonos padarytas rožinis, kuris padėjo pakelti sunkią tremties naštą. Rožinis išsaugotas iki šių dienų ir dabar ramiai ilsisi stende po stiklu. Tiesa, per tiek metų iš rožinio likę tik trupiniai, bet tai nė kiek nesumenkina jo šventos vertės. Kitame stende padėtas spygliuotos vielos, kokiomis buvo aptverti lageriai, dabar jau aprūdijęs gabalėlis – tai vėl atmintis. Reikia stebėtis, kaip tremtiniams pavykdavo iš tolimų Rusijos vietovių atgabenti į Lietuvą šiuos bei kitus daiktus, matyt, tikėtasi kada nors juos parodyti savo šalies žmonėms, priminti, kiek jiems ir kitiems tautiečiams teko patirti, išgyventi anais laikais.

Ant sienos – ir žemėlapis su tremties vietomis įvairiose Rusijos vietovėse“.

Prieš porą metų muziejų kuruojantis Algirdas Pečiukonis yra sakęs, jog nemažą eksponatų kolekciją sunešė patys tremtį išgyvenę žmonės. Tikimasi, kad įsteigus Palangos kurorto muziejų, rezistencijos ir tremties eksponatai jame taip pat atras sau deramą vietą: juk tai yra gyva istorija, primenanti kraupius, bet, deja, realius įvykius. Žinoma, norėtųsi, kad muziejuje būtų galima įsteigti nors vieną etatą, kad atsirastų nuolat muziejumi besirūpinantis ir projektus rašantis žmogus. Tačiau, nepaisant savo neapibrėžtumo, bendradarbiaujama su užsienio šalimis, sulaukiama svečių iš svetur. Ir – iš Lietuvos bei pačios Palangos.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tarp į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašytų Palangoje esančių vertybių išties yra daug medinės architektūros perlų ir perliukų, pradedant tokiais išskirtiniais pastatais, kaip vilos „Anapilis“, „Jūros akis“, „Mahorta“ ir baigiant, regis, niekuo itin ypatingu neišsiskiriančiais, tačiau atspindinčiais savo laikmečiui...


Tarp į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašytų Palangoje esančių vertybių – išties daug medinės architektūros perlų ir perliukų, pradedant tokiais išskirtiniais pastatais, kaip vilos „Anapilis“, „Jūros akis“, „Mahorta“ ir baigiant, regis, niekuo itin ypatingu neišsiskiriančiais, tačiau atspindinčiais savo laikmečiui...


Šių metų balandį duris atvėrusi universalioji Palangos sporto arena tapo ne tik svarbiu objektu, pritraukiančiu sporto varžybų ir net kultūros renginių organizatorius: čia ir šalia esančiame stadione treniravosi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, Lietuvos vyrų futbolo bei Lietuvos jaunimo U-19 futbolo rinktinės, vyko festivalis „Sportas visiems“ bei Turistų...


Šių metų pradžioje Kultūros vertybių registras pasipildė trimis objektais, esančiais Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje. Vienas jų – pastatas, pažymėtas 21 numeriu, kuris, anot istorinės pažymos, istoriniu požiūriu vertingas kaip XIX a. antrosios pusės nutiestos J. Basanavičiaus gatvės pietų pusės senojo apstatymo fragmentas, XX a. ketvirtojo dešimtmečio nedidelio tūrio kurortinių statinių...


Šių metų pradžioje Kultūros vertybių registras pasipildė keturiais objektais, esančiais Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje. Vienas jų – pastatas, pažymėtas 21 numeriu, kuris, anot istorinės pažymos, istoriniu požiūriu vertingas kaip XIX a. antrosios pusės nutiestos J. Basanavičiaus gatvės pietų pusės senojo apstatymo fragmentas, XX a. ketvirtojo dešimtmečio nedidelio...


Šių metų pradžioje, vasario 7 dieną, į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtrauktas dar vienas Palangoje esantis objektas – pastatas J. Basanavičiaus g. 35. Registre nurodoma, jog jo vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis: XX a. ketvirtajame dešimtmetyje iškilęs pastatas atspindi to laikmečio medinės kurortų architektūros stilių.


Dėl buvusių miesto valdžių klūpinėjimų prieš kurhauzo bendrasavininką Gediminą Jacką buvo pažeisti miesto interesai. Prieš dešimtmetį Palangos apylinkės teismui nusprendus, kad G. Jackos žmonos Virginijos dalies kurhauzo kiemo statinių pardavimo-pirkimo sutartis su Alfredu Tiškevičiumi yra negaliojanti, savivaldybės tuometiniai klerkai snaudė, kai 2004-aisiais V....


Nors nauja savivaldybės valdžia trimituoja, kad paskelbs žūtbūtinį karą visiems apsileidėliams, nelegalios reklamos ir su valdžia nesuderintų statinių statytojams, bet pastariesiems tokie valdžios grasinantys šūksniai – nė motais. Kaip įsitikino „Palangos tiltas“, pačioje kurorto šerdyje, J. Basanavičiaus gatvėje, šią savaitę kyla mažiausiai trys statiniai, kurių statybos nėra palaiminęs...


Savivaldybės pirkinys - pastatas su nuomininkais

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 11 17 | Rubrika: Miestas

Praėjusią savaitę posėdžiavusi miesto valdžia nusprendė pirkti UAB „Palangos vaistinė“ pastatą – vaistinę ir jai priklausančius kiemo statinius. Už 170 tūkst. litų miesto savivaldybė įsigis 33,61 kv. m patalpas, trečdalį kiemo statinių, tiek pat  tvoros ir tiek pat... kamino. Pastatas su priklausiniais bus įsigytas dar ir su nuomininku – UAB „Gintarinė vaistinė“.


Medinės architektūros šedevras „Anapilis“ – atiduotas

„Palangos tilto“ informacija, 2009 07 11 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos balsais kurorto medinės architektūros šedevras – vila „Anapilis“ bei vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“ be jokių įsipareigojimų atiduotos į kauniškių rankas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas