„Nėra prasmės perimti valdžią dėl valdžios – svarbiausia išgirsti visuomenės balsą“

Palangos gyventojų pilietiškumo ir sąmoningumo būtų gerokai mažiau, o savivaldybės Tarybos priimami sprendimai taptų kur kas mažiau skaidresni, jei miesto savivaldybės Taryboje nebūtų susitelkusios, garsios ir dažniau nuodugniau nei valdantieji sprendimų projektus išanalizavusios opozicijos, kurios pagrindą Taryboje sudaro Tėvynės Sąjungos –Krikščionių Demokratų partijos nariai. Apie besibaigiančią Tarybos kadenciją ir metus, iššūkius miestui ir aktualijas kalbamės su Tarybos opozicijos lyderiu Šarūnu Vaitkumi.

Kiekvienos opozicijos siekis – turėti realius valdžios svertus ir formuoti valdžią. Tarybos opozicija buvo garsi, bet ne tiek, kad ją išgirstų Tarybos dauguma.  Ką pavyko per šią kadenciją ir per šiuos metus nuveikti opozicijai?

Bet kokia opozicija turi dvi pagrindines funkcijas: pirma, opozicija neleidžia įsigalėti vienai partijai – pažaboja valdžios savivalę ir padeda išlaikyti konstitucinį valdžios pobūdį ir, antra, opozicija nurodo valdžios klaidas ir trūkumus. Ko gero, yra klaidinga manyti, kad opozicijos tikslas yra tik perimti valdžią. Įsitikinęs, kad bandyti periminėti valdžią, pavyzdžiui, likus iki rinkimų metams, yra netikslinga ir neetiška. Nėra prasmės vien perimti valdžią dėl valdžios. Mes to niekada nesiekėme. Mes siekėme kitų dalykų: išgirsti visuomenės balsą ir jį perteikti valdančiajai daugumai ir merui.

Priminkite visiems, kokias pagrindines problemas šiemet opozicija kėlė?

Šiais metais mes kėlėme keturias pagrindines problemas, kurių sprendimas, be abejonės, susijęs su visuomenės norais ir siekiais. Kalbu apie šiuos keturis dalykus: šilumos ūkio, elektros naudojimo daugiabučiuose, rinkliavų ir butų ūkio problemas. Akivaizdu, kad visi šie dalykai stipriai palietė kiekvieno Palangos gyventojo kišenę – buvo sunku sumokėti mokesčius, todėl ir mūsų veikla daugiausia buvo nukreipta tam, kad šios problemos būtų sprendžiamos.

Opozicijos sprendimai dėl šilumos ūkio, turiu omenyje įvykusią apklausą dėl „Litesko“, mitingą, priimtus jo metu peticijos reikalavimus, buvo paskatinti pačių palangiškių – žmonės neįgali susimokėti mokesčių. Esu sakęs anksčiau: mes Palangoje už šilumą mokame dukart brangiau nei Kretingoje. Opozicija daug laiko skyrė tam, kad atsakytų visiems, kodėl taip yra Palangoje ir kokie sprendimai turėtų būti priimami, kad mokesčių našta vietos gyventojams palengvėtų.

Ko, kokių veiksmų pasigedote iš valdančiosios daugumos?

Pasigedome iš valdančiosios daugumos šilumos ūkio kontrolės, pasigedome paties miesto mero veiksmų ir noro sprendžiant šiuos klausimus. Vakar Tarybos posėdžio darbotvarkėje atsiradęs klausimas dėl mitingo prieš „Litesko“ priimtos peticijos reikalavimų – paties miesto gyventojų, pasisakiusių už nenaudingos sutarties su „Litesko“ nutraukimą, laimėjimas. Artėjant rinkimams, valdantieji neturi kitos išeities – tik svarstyti šį klausimą (išsamiau apie tarybos posėdį - 4-10 puslapiuose - aut.). Jau keli mėnesiai, kai iš Tarybos narių ir „Litesko“ yra suformuota derybinė grupė, bet akivaizdu, kad meras ir Taryba vilkina jos darbą. Įsitikinęs, kad šie mano paminėti klausimai jau bus sprendžiami naujos Tarybos kadencijos daugumos.

Ką laikytume didžiausiu opozicijos pasiekimu šiais metais?

Kaip ir minėjau, didžiausiu mūsų opozicijos pasiekimu laikyčiau nuveiktus darbus minėtais keturiais klausimais, ypač mūsų organizuotą apklausą, kuri, nepaisant daromų kliūčių, pareikalavo daug opozicijos darbo. Kaip žinote, apklausoje dalyvavo 2155 palangiškiai. Apklausa įvyko Palangos gyventojams patogiu metu. Jau vien tai, kad visuomenė plačiai ir viešai svarsto šilumos ūkio klausimus yra didelis opozicijos pasiekimas. Anksčiau to viešumo labai stigo. Pasiekimu laikyčiau nuolat keliamą klausimą dėl „Litesko“ pasisavinamų gyventojų pinigų už elektrą daugiabučiuose. Mūsų iniciatyva, dalyvaujant antstolei, Tarybos opozicijos nariams ir „Litesko“ atstovams buvo užfiksuotas toks juridinis pinigų pasisavinimo faktas. Mes per metus susilaukėme ne vieno palangiškio su prašymais pagal šį užfiksuotą faktą surašyti ieškinius prokuratūrai ir ištirti faktus. Laikau pasiekimu, kad prokuratūra tiria ieškiniuose nurodytus faktus. Jeigu bus priimtas gyventojams palankus sprendimas, gyventojams pinigai, kuriuos iš jų paėmė „Litesko“ už elektros tiekimą daugiabučių cirkuliaciniams siurbliams, turėtų būti sugrąžinti. Apmaudu, kad meras šiais ir kitais klausimais tyli.

Valdantieji dažnai jus, opozicijos narius, kaltina populizmu, tai yra, kad savo siūlymų dažnai nepagrindžiate realiais ekonominiais skaičiavimais. Kalbant apie jūsų siūlymą savivaldybei dotuoti miesto gyventojams šilumos kaštus, kiek savivaldybės biudžetui kainuotų toks pasiūlymas? Ar dėl to nenukentėtų kiti miesto poreikiai?

Opozicija niekada populizmu neužsiima – mes reaguojame į gyventojų nuomones. Aš noriu pakartoti tai, ką esu sakęs anksčiau: savivaldybė turi perimti šilumos ūkį  iš privačios bendrovės į savo rankas, nesiekti pelno – taip būtų  pelno sąskaita sumažinta gyventojams šilumos kaina. Turėdama šilumos įmonę savo rankose, savivaldybė galėtų organizuoti konkursus pirkti kurui, naudoti alternatyvų kurą, galėtume pasistatyti antrą biokuro katilinę, kuri nebūtų tokia brangi, kaip kas iš valdančiųjų bando visus įtikinti. Kretingos pavyzdys – antra biokuro katilinė kainuoja miestui pusę milijono litų, o šilumos kaina akivaizdžiai mažesnė.

Kaip opozicija siūlo spręsti rinkliavų už šiukšles klausimą? Neseniai įvykusiame Tarybos posėdyje opozicija siūlė šią rinkliavą mažinti gyventojams, nors Rinkliavų centras šiemet nesurinko šešių šimtų tūkstančių litų planuotų pajamų. Ar rinkliavos mažinimas būtų išeitis centrui?

Esmė tai, kad Rinkliavų centras tokios sumos nesurinko. Tai labiau yra administraciniai dalykai. Bet, kaip opozicijos lyderis, negaliu sutikti, kad centro etatai būtų dar labiau didinami, kai administracijos išlaikymo išlaidos jau siekia tūkstančius.  Kalbant apie gyventojams nustaytą rinkliavą už šiukšles, reikėtų pasakyti, kad mes, opozicija, tokiam Tarybos sprendimui  dėl jo dydžių ir taikytų principų nepritarėme – jis buvo priimtas skubotai, rinkliavų dydžiai akivaizdžiai nėra iki galo apsvarstyti. Yra visiškai nenormalu, kad pensininkas, gyvendamas vienas ar su sutuoktine ir turėdamas garažą, sodą ir butą, turi mokėti keturių šimtų litų rinkliavą per metus, nors tuo garažu ir sodu jis beveik nesinaudoja. Dėl to Tėvynės Sąjungos-Krikščionių Demokratų frakcijos nariai Taryboje ir paruošė alternatyvų projektą, kad tie klausimai būtų išspręsti.  Socialinis teisingumas, kai kalbama apie rinkliavas ir jų dydžius, turi būti įtvirtintas. Gaila, kad valdančioji koalicija net nesvarstė alternatyvaus projekto dėl rinkliavų – iškart jį atmetė.

Svarstant viešųjų vietų paplūdimyje išdėstymo schemą – net kai kuriems pozicijos atstovams nepritarus jai, klausimo sprendimas „užbuksavo“, nors valdantieji liberalcentristai siekė dar šią kadenciją priimti paplūdimio schemą ir surengti konkursus viešosioms vietoms paplūdimyje užimti. Ne paslaptis, kad buvo tikimasi, kad tokius konkursus penkeriems metams laimėtų saviškiai. Ar tai nerodo, kad baigiantis Tarybos kadencijai, ypač per paskutinįjį pusmetį, ir buldozerio principu dirbę valdantieji dažniau pradeda vadovautis ne „partine linija“,  užkulisiniais susitarimais, o pagal tai, kokie sprendimai būtų geriausi kurortui ir jo gyventojams?

Kalbant apie paplūdimio schemą, akivaizdu, kad ją ruošiant prasilenkiama su įstatymais – tą rodo ir teismo sprendimas (Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas gali gerokai pakeisti būsimą paplūdimio viešųjų vietų nustatymo ir rinkliavų už jas surinkimo tvarką, nes teismas patenkino Seimo nario Prano Žeimio ieškinį ir pagal keturis iš penkių ieškinio punktų pripažino, kad savivaldybės  naujos redakcijos sprendimas dėl „Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti viešas paslaugas Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose išdavimo nuostatų“, o taip pat kai kurie kiti teisės aktai, reglamentuojantys prekybą paplūdimyje, prieštarauja Lietuvos Rinkliavų įstatymui-aut.).

Akivaizdu, kad kai kurie valdančiosios daugumos nariai siekia, kad esama paplūdimio schema būtų įtvirtinta ne metams, o penkeriems metams. Natūralu, kad valdančioje daugumoje yra padorių žmonių, kurie mato ne visai sąžiningus dalykus priimant sprendimą šiuo klausimu ir priešinasi daugumos buldozerio principams. Žinia, kad už schemą nebalsavo nei daugumai priklausantis R. Mikalkėnas, nei D. Puodžius. Man akivaizdu, kad kol vyks teisminiai ginčai (savivaldybė apskundė minėto teismo sprendimą – aut.) valdančioji dauguma  nori, kalbant vaizdžiai, „prastumti“ senąją, iki šiol galiojusią paplūdimio viešųjų vietų išdėstymo schemą. Artėja kadencijos pabaiga, ir valdančiosios daugumos grupė supranta, kad klausimą reikia „prastumti“ dabar, nes daugiau tokios galimybės nebus (interviu su Š.Vaitkumi buvo daromas pirmadienį, prieš tarybos posėdį - aut.).

Ką jūs vadinate didžiausiu opozicijos nusivylimu per šią Tarybos kadenciją, šiais metais?

Mes, opozicija, dirbame labai daug miestui. Bet noriu pabrėžti, kad tiek valdančiųjų, tiek opozicijos siekis turi būti vienas – dirbti miesto ir miestelėnų labui. Deja, apgailestaudamas galiu pasakyti, kad per keturis metus racionalius opozicijos pasiūlymus meras V. Stalmokas nuolat ignoruodavo. Liūdna konstatuoti, kad per keturis metus nė vienas mūsų pasiūlymas taip ir nebuvo įtrauktas į jokią darbotvarkę. Tai kažin ar pamatytume Seime, kuriame racionalūs opozicijos siūlymai yra svarstomi. Pavyzdžiui, mes, opozcija, siūlėme skirti penkiasdešimt tūkstančių litų fizioterapijos paslaugai teikti poliklinikoje. Tai mes darėme reaguodami į pusantro tūkstančio miesto gyventojų (tiek buvo surinkta parašų) prašymus. Deja, savivaldybė nesugebėjo rasti tiek pinigų išlaikyti tokią paslaugą teikiančiam personalui. Esame siūlę ir daug kitų dalykų, kurie vienaip ar kitaip būtų pagerinę ugdymo sąlygas mokyklose ir darželiuose – prašę skirti kelis tūkstančius litų vienam ar kitam poreikiui, bet, deja, mūsų siūlymai niekada nesusilaukė Tarybos daugumos dėmesio.

Kokia jūsų nuomonė apie kitų metų savivadybės biudžeto metmenis? Kur būtų galima sutaupyti lėšas? O kur reikėtų skirti daugiau lėšų?

Pirmiausia reikėtų peržiūrėti savivaldybės įmonių biudžetus. Taupyti galima, regis, nuo mažų dalykų. Pavyzdžiui, nuo telefono pokalbių. Dabar kiekviena biudžetinė įstaiga naudoja skirtingus mobilaus ryšio operatorius. Kodėl savivaldybei nesurengus konkurso ryšio paslaugoms pirkti? Kodėl nesinaudojus vieno operatoriaus, pasiūlusio geriausią pasiūlymą, paslaugomis? Tokiu būdu būtų galima sutaupyti kelias dešimtis tūkstančių litų.

Akivaizdu, kad kalbant apie taupymą, reikėtų gerai peržiūrėti visas savivaldybės įmonių ir pačios savivaldybės administarcijos administravimo išlaidas. Nesakau, kad pradėjus vadovauti savivaldybei, reikėtų viską pradėti nuo etatų mažinimo, bet verta į viską racionaliai pasižiūrėti.

Žiniasklaidoje gausu straipsnių, rodančių Palangos konkurento, Druskininkų, sugebėjimą vystyti savo kurorto infrastruktūrą. Regis, Palanga vis labiau beviltiškai atsilieka nuo savo konkurento šalies pietuose. Ar jūs dėl Palangos nesugebėjimo imtis iniciatyvų ir vystyti kurorto infrastruktūrą neįžvelgiate lyderystės mūsų kurorte problemos?

Iš tiesų, kalbant atvirai, aš į Druskininkus žvelgiu su baltu pavydu. Šiais metais Druskininkai savo infrastruktūrai plėtoti yra gavę 191 milijoną litų. Palangos investcijos per visus keturis šios Tarybos kadencijos metus yra juokingos. Deja, Palangoje visi dideli projektai yra daromi tik kalbomis, bet nėra nieko realiai daroma. Visi darbai, kuriais valdančioji dauguma yra linkusi girtis, buvo pradėti dar praėjusią Tarybos kadenciją. Kad ir ta pati Meilės alėjos rekonstrukcija, kurios techninis projektas buvo padarytas 2005-ais metais. Tą patį pasakyčiau ir apie Botanikos parko renovaciją, kurio techniniai projektai taip pat buvo padaryti 2005-ais metais. Jei ne visuomenės kreipimasis į šalies Prezidentę, jei ne Kultūros paveldo departamento pagrasinimas atimti kurhauzą iš jo savininkų, jei nebus daroma konkrečių sprendimų, tai ir kurhauzo problema nebūtų pajudėjusi iš mirties taško.

Daug netvarkos savivaldybės viešųjų pirkimų komisijoje - dažnai nerodoma ūkiškumo, globalaus mąstymo.

Galbūt per keturis metus Tarybos opozicijos darbas ne visiems buvo pastebimas. Tačiau galiu pasakyti, kad mes, esantys opozicijoje Tarybos nariai, dirbome daug ir atsakingai. Aš kartais per dieną susilaukdavau po 30 gyventojų skambučių. Mano patirtis liudija, kad šešias iš dešimties problemų galima išspręsti telefonu – net nesusitikus su gyventoju. Aš visada, kiek galiu, padedu žmonėms, bet jeigu gyventojai dėl smulkmenų skambina opozicijos nariams, prašydami pagalbos, vadinasi, savivaldybės nemažas mechanizmas neveikia – žmogus bet kada turi gauti atsakymą iš mero, vicemero ar administracijos direktoriaus. Jei jis jų negauna, vadinasi, mano išvardinti asmenys jų nesiklauso.

Ačiū už pokalbį ir jūsų pastangas padėti palangiškiams.