Valdžioje buvusiai Nijolei Steponavičiūtei įsiminė buvusio Palangos mero Vytauto Stelmoko „begalinis" noras išspręsti Kurhauzo klausimą

Linas JEGELEVIČIUS, 2021-01-08
Peržiūrėta
1471
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Valdžioje buvusiai Nijolei Steponavičiūtei įsiminė buvusio Palangos mero Vytauto Stelmoko „begalinis" noras išspręsti Kurhauzo klausimą

Lietuvai pagražinti draugijos Palangos skyriaus pirmininkė, Palangos TAU (Trečiojo amžiaus universiteto) Tarybos pirmininkė Nijolė Steponavičiūtė dabar, per „kovidą“, kaip ir kiti miesto aktyvūs visuomenininkai, yra priversta stabtelėti, tačiau energinga palangiškė nesėdi namuose koja ant kojos uždėjusi – TAU užsiėmimai vyksta nuotoliniu būdu. „Palangos tilto“ skaitytoja atsakė į „Palangos tilto“ klausimus. 

–Mano darbo Palangoje, laikrašty „Palangos tiltas“, pradžia 2010 metų birželį sutapo su jūsų aktyvia veikla miesto savivaldybėje – buvote tuometinio mero Vytauto Stalmoko patarėja. Kokie yra jūsų ryškiausi prisiminimai iš to meto?

–Prisiminimų labai daug, nes tai buvo pirmas mano darbas valstybinėje tarnyboje. Įsiminė buvusio mero V. Stalmoko begalinis noras išspręsti Kurhauzo klausimą, bet reikėjo tada visiems pamatyti susitikimus jo kabinete su tuo metu visomis prasmėmis dar galingu Kurhauzo bendrasavininku Gediminu Jacka ir jo žmona.
Įsiminė įspūdingos grafo Alfredo Tiškevičiaus laidotuvės ir vėliau vykusi gyventojų apklausa dėl Tiškevičių vardo įprasminimo Palangoje. Pamenu, kaip ponas Vitalius Bernardas Litvaitis pirmas pasiūlė tuo metu neišvaizdų taką palei koncertų salę ateityje pavadinti Grafų Tiškevičių vardu. Tuomet tai buvo sunku įsivaizduoti, o dabar puiki alėja žavi visus.
Įsiminė visus apėmęs džiugesys Savivaldybei iš Lietuvos nacionalinės filharmonijos perėmus Vasaros koncertų salę, prasidėję salės projektinių pasiūlymų svarstymai, pašaipos, kad pastatas gali priminti „keksą”, o dabar jis labai gražiai įsiliejo į visą aplinką ir yra didžiulis traukos taškas.
Man, buvusiai mero patarėjai 2010 metais, įsminė tuometinio mero V. Stalmoko vizitai į Susisiekimo ministeriją, joje svarstant naujo išplatinto įvažiavimo į Palangą rekonstrukcijos galimybes. Taip pat jau tuo metu kurortui gyvybiškai reikalingo kempingo klausimo sprendimai. Įsiminė velionio Bronislavo Lubio vizitas pas merą ir sprendžiami Vytauto 170, buvusio Jūrininkų ligoninės reabilitacijos centro, reikalai daug kitų dalykų, visko ir neišvardinsiu.

–Apie ką pasikalbate dabar sutikusi Vytautą Stalmoką ir buvusį savivaldybės administracijos direktorių Valerijų Kuznecovą?

–Deja, tenka matyti labai retai.

–Ar galite išvardinti penkis jums labiausiai į akis krintančius pokyčius Palangoje per paskutinį dešimtmetį?

–Gražių pokyčių būtų galima išvardinti ir daugiau negu penkis, nes mūsų kurortas, kaip ir visa Lietuva, europietiškėja, gražėja ir darosi vis labiau funkcionaliai aktyvesnis. Tai – nuostabu.

–Kaip pasikeitė kurorto žmonės per šį dešimtmetį?

–Sakyčiau žmonės ženkliai sueuropėjo, didžioji jų dalis gerokai „išmaišė“ Europą, pasaulį. Parveža naujovių ir dabar jau daug lengviau pritaiko jas pas mus. Ir svarbiausia – pasikeitė požiūris į įvairiataučius bei visus atvykstančius poilsiautojus į Palangą. Mandagiai ir su pagarba priimame juos – ne kaip įsibrovėlius, bet kaip kurorto gerovės garantą.

–Kas jus labiausiai džiugina Palangoje?

–Mane labiausiai džiugina atsiradusi kultūrinių erdvių gausa. Pažiūrėkime kiek dabar turime puikių salių ir erdvių, kuriose vasarą ir net žiemą vyksta galybė kultūrinių renginių tik spėk juos visus aplankyti. Ir čia jau nebe pirmą kartą dėkojame miesto merui Šarūnui Vaitkui, tarybai ir administracijos vadovams, kad gyvenimas Palangoje tapo tikrai turiningesnis ir džiaugsmingesnis.

–O, pasakykite atvirai, ko jūs joje pasigendate?

–Reikėtų pamąstyti... Norėčiau, kad Basanavičiaus gatvė ir toliau „valytusi” nuo kioskelių, „balagano“, kad ir vietos gyventojui su svečiais vasaros metu būtų vis maloniau į ją išeiti pasivaikščioti.
Esu girdėjusi, kad poilsiautojai Palangoje pasigenda mokamų pliažų ruožų su ypač gerai sutvarkyta infrastruktūra, patogiais krėslais ar gultais, dušinėmis ir t. t., nes ne visi nori sėdėti ant drėgno smėlio ir kvėpuoti gaiviu jūros oru. Pasaulyje tokie mokami pliažai seniai egzistuoja. Vasarą pasigendama daugiau nuo Palangos tilto į atvirą jūrą ar iki Šventosios bei Liepojos kursuojančių kruizinių laivelių. Bet suprantu, kad mūsų pliažas yra prie atviros jūros, ne įlankoje. Tai yra pliusas sveikatai, bet minusas verslui ta prasme. Kad pajustumėme kurorto pajūrį grafo Tiškevičiaus laikais, palangiškiams vertėtų paskaityti miesto Garbės pilietės Malgožatos Omilanowskos knygą „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tiškevičių laikais”.

–Esate Lietuvai pagražinti draugijos Palangos skyriaus pirmininkė, Palangos TAU (Trečiojo amžiaus universiteto) Tarybos pirmininkė? Kaip viską spėjate?

–Atrodo, kad spėdavau. Jaučiu pasitenkinimą ką nors organizuodama – ne tik dėl savęs ar savo draugų, bet ir platesniam kolegų ratui, nes mums visiems reikia bendravimo, dėmesio, naujų išvykų, naujų kultūrinių potyrių, o gražiai tvarkomų sodybų šeimininkams – pastebėjimo ir įvertinimo. Nežinau, kaip man po šio „kovidu“ pažymėto periodo pavyks atgauti buvusį aktyvumą ir entuziazmą.

–Kaip „kovidas“ pakeitė jūsų, jūsų artimųjų, TAU lankytojų gyvenimą? Pasidalinkite konkrečiomis istorijomis, prašau..

–Taip, „kovidas” labai pakeitė mūsų visų gyvenimus. Tik reikia dėkoti Dievui, kad juo iš mano artimųjų rato mažai kas juo kol kas užsikrėtė. Stebiuosi, kad kai kurie mūsų draugai, senjorai ir su lėtinėmis ligomis, „išsisuko“ nuo jo lengvai – persirgdami juo namuose ir net įgydami antikūnių ir apsaugą nuo COVID-19 pusmečiui į ateitį. Kai kas pateko ir į ligoninę Klaipėdoje, bet tikimės sveiki ir gyvi grįš į namus. To jiems ir linkime.

–Ar jūsų aplinkos žmonės turi daugiau vilties ar nerimo bei baimių dėl koronaviruso suvaldymo vakcinuojantis kitais metais?

–Baimių, manau, turi visi, o perteklinė informacija per įvairias žiniasklaidos priemones gal būt dar labiau jas skatina. Keletas mano amžiaus grupės pažįstamų net skeptiškai žiūri į skiepus. O kai kurie, neslėpsiu, galvoja, kad vakciną Lietuvoje mes, eiliniai žmonės, matysime dar negreit.

–Kokie buvo svarbiausi Lietuvai pagražinti draugijos Palangos skyriaus, TAU renginiai, įvykiai praėjusiais metais?

–Džiugu, kad šių metų kovo pradžioje, nors jau ir šiek tiek baimindamiesi, gausiu būriu apsilankėme Rygos operos ir baleto teatre ir žiūrėjome nuostabų baletą „Bachčisarajaus fontanas”. Visus sužavėjo dekoracijos, išskirtinė scenografija, tarp kitko, verta „oskaro”, puošnūs rūbai, šokėjų ir solistų gausybė, gyvai atliekama muzika.
Jau saugodamiesi „kovido“ su rygiečiais kartu, lydimi Rygos TIC gido, savo autobusu vykome į apžvalginę ekskursiją po Rygą. Autobuso vairuotojas stebėjosi, kad tokiomis tuštokomis Rygos gatvėmis jam dar neteko važinėti. Vasario mėnesį gausus draugijos Palangai pagražinti narių būrys apsilankė I. Simonaitytės bibliotekoje Klaipėdoje, o vakare žiūrėjome nuotaikingą, nuostabios muzikos lydymą Muzikinio teatro šokio spektaklį „Graikas Zorba”.
Džiaugiuosi, kad praėjusią vasarą su keletu draugijos narių esu apsilankiusi beveik visuose prof. A. Žvirblytės jau daug metų Palangoje organizuojamo tarptautinio M.K. Čiurlionio muzikos festivalio koncertuose.
Palangos TAU klausytojams patiko rugsėjį pirmą kartą neįprastoje erdvėje – bažnyčioje – organizuotas mokslo metų atidarymas ir operos solisto Tado Girininko koncertas. Spalio mėnesį Koncertų salės parteryje turėjome charizmatiškos lektorės Lidijos Laurinčiukienės ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Paveldo programų vadovės R. Kepežinskienės įdomias ir vertingas paskaitas.
Švietimo pagalbos tarnybos direktorės Vilmos Želvienės ir metodininkės Ingos Vaitkienės organizuotumo dėka, per ZOOM programėlę jau antras mėnuo klausome paskaitų nuotoliniu būdu. Iš pradžių kai kurie TAU klausytojai į jas žiūrėjo skeptiškai, tikėdami, kad apie 50 procentų malonumo mūsų paskaitose sudaro gyvas susitikimas su kolegomis ir lektoriumi, bendravimas.
Dabar labai džiaugiamės matydami pažįstamus veidus nors ir kompiuterio ekrane. Kaip ne keista būtų, bet namuose paskaitos medžiaga yra įsisavinama dar geriau, nes tokiudn būdu išvengiama pašalinių trugdžių, pavyzdžiui, kosčiojimų, kalbų, mobilių telefonų skambučių. Viena iš paskutinių daug kam aktualių paskaitų – „Kaip prisijaukinti miegą” – sulaukė net 65 TAU narių prisijungimų. Nors tai ir nedidelis procentas lyginant su bendru klausytojų skaičiumi mūsų universitete, bet tikimės po Naujųjų metų norinčiųjų prisijungti prie paskaitų nuotoliniu būdu tik didės.

–O ko tikitės iš Naujųjų Metų?

–Tikiuosi COVID-19 pandemijos stabilizavimo ir grįžimo prie mums įprasto, nors jau ir, ko gero, negrįžtamai pasikeitusio gyvenimo.Tikiuosi, kad būsime gerokai „kovido“ „pamokyti“ ir kaukes ateityje nešiosime ir įprastų viruso ar gripo epidemijų atvejais. Taip pat nebelaikysime didvyriškumu, kai į darbą ar kitas vietas eina karščiuojantis, kosintis žmogus.

 

Jūsų komentaras:

Juokinga Nijole 2021-01-10 11:20 (IP: 172.69.190.57)
Begalinis noras :) jūs juokaujat :) liberalai 6 metus buvo valdžioje nuo 2006 iki 2011 ir nieko nič nieko nebuvo padaryta dėl Kurhauzo. Vaitkui užteko 2 metų, kad išspręstų šią problemą. Po dviejų metų jo vadovavimo jau mūrinė dalis stovėjo or vyko renginiai, o dabar turime visą atgimusį Kurhauzą.

Taip pat skaitykite

Ar Palanga netrukus turės dar vieną miestą partnerį? Prancūzijoje! „Apie galimą dviejų miestų draugystę šiandien (sausio 18 d.) nuotoliniu būdu bendravau su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Prancūzijos Respublikoje Nerijum Aleksiejūnu ir Prancūzijos miesto Saint Gilles Croix de Vie meru Francois Blanchet,“ – tokį įrašą savo Facebook paskyroje pirmadienio...


Interviu "Palangos tiltui" prieš pat karantino įvedimą miesto meras Šarūnas Vaitkus kalbėjo apie ankstesnę vasaros sezono pradžią kurorte šiemet, tačiau jis nė juodžiausiame sapne negalėjo sapnuoti, kaip vienas virusas ilgam pakeis pasaulį, Lietuvą ir mūsų Palangą.


Vaikų klegėjimas, krykštavimas kelia džiaugsmą daugeliui žmonių, tačiau tuomet, kai tenka prisiimti atsakomybę už visą būrį mažųjų – toks darbas tampa sunkiai įveikiama užduotimi. Bet ne visiems. Su „Palangos tiltu“ apie savo profesiją pasakojusios lopšelio-darželio „Nykštukas“ auklėtojos Violeta Petravičienė ir Snieguolė Kairienė bei...


„Dauguma palangiškių jau mane pažįsta“, – prisipažino nuolat besišypsanti, energinga gydytoja reabilitologė Dalia Lapkauskienė, pastaruosius ketverius metus dirbanti sanatorijoje „Gradiali“. O kaip gi šios palangiškės gyventojai nepažinos, jeigu ji prieš tai daug metų dirbo šeimos gydytoja. Kaip pati sakė, regėjo kaip kita...


Klaipėdos teritorinė darbo birža įgyvendina ESF projektą „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“, skirtą padėti 55 metų ir vyresniems darbo ieškantiems asmenims kelti kvalifikaciją, įgyti naujų profesinių gebėjimų ar patobulinti jau turimus.


Nuo 2014 metų sausio 2 dienos Lietuvos darbo biržos įgyvendinamame ESF projekte „Išlik darbo rinkoje“ dalyvavo 118 asmenų, registruotų Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje.


Vakar popietę Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje buvo atidarytas papildomas Jaunimo darbo centras (JDC), aptarnausiantis darbo ieškančius ir profesinę karjerą planuojančius jaunus asmenis iki 29 metų amžiaus bei darbdavius, siekiančius įdarbinti jaunimą. Į naujomis spalvomis suspindusią Palangos darbo biržos pirmojo aukšto erdvę, kur įsikūrė JDC...


Kažkuomet Jono vardas buvo pats populiariausias, juo pakrikštydavo daugelį berniukų, palaipsniui populiarumas blėso, vėl kilo. Tačiau viena aišku, Jonai visuomet išliks, o kaip gi kitaip, juk jiems netgi skirta šventė, kurią švenčia visa Lietuva. Artėjantį penktadienį šia proga vėl deginsim laužus, palydėsim ilgiausią dieną, džiaugsimės trumpiausia naktimi. Palangiškiai Jonai sutartinai...


Per 2008 metus gauti 135 pranešimai apie grupės darbuotojų atleidimus, iš viso įspėti 6922 darbuotojai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, tai didžiausias pranešimų skaičius per pastaruosius keletą metų: 2007 metais gauta 60, 2006 metais - 42, 2007 metais - 70 pranešimų. Dažniausia atleidimo priežastis - įmonėms iškeltos bankroto bylos (50 proc.). Kitos atleidimų priežastys - įmonių...


Paskutiniajame praėjusių metų miesto Tarybos posėdyje patvirtintas kurorto Savivaldybės trejų metų strateginis veiklos planas. Tai detalus institucijos darbo planavimo dokumentas, kuriame, išanalizavus situaciją, suformuluoti Savivaldybės strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės bei numatyti vykdomų programų finansavimo šaltiniai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius