Nors paaiškėjo, kas rekonstruos Palangos oro uosto kilimo-tūpimo taką, tačiau finansavimo dar nėra

Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos rangos viešą pirkimą laimėjo Latvijos įmonė „A.C.B.“, kuri rekonstravo Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo taką 2017 metais. Šio projekto metu planuojama atnaujinti taip pat ir vieną orlaivių riedėjimo taką, kai kurias perono dalis, o oro uosto darbas rudenį, tikėtina, bus stabdomas pačiam trumpiausiam reikalingam laikotarpiui – 45 dienoms. Konkurse dalyvavo šešios Lietuvos ir užsienio įmonės. Visus numatytus darbus pirkimą laimėjusi įmonė įsipareigojo atlikti už 13,6 mln. eurų (be PVM), mažiau nei planuota prieš skelbiant pirkimą. Lietuvos oro uostai su bendrove „A.C.B.“ tikisi pasirašyti rangos darbų sutartį po visų reikiamų procedūrų, įskaitant ir įmonės tikrinimą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių projektų komisijoje.
Numatoma, kad sutartį būtų galima pasirašyti iki šių metų balandžio. Anot Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, Palangos oro uosto esminės infrastruktūros atnaujinimas yra būtina priemonė, kuri buvo planuota siekiant užtikrinti saugą ir gerinti aplinkosaugos sprendimus.
„Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo takas pastarąjį kartą rekonstruotas 2007 metais, o tai reiškia, kad jo naudojimo ciklas jau juda pabaigos link ir reikia investicijų į atnaujinimą. Esame įsitikinę, kad strategiškai svarbus Lietuvos pajūrio regiono oro uostas atsigaunant aviacijos rinkai bus populiarus, paklausa keliauti per jį tikrai liks – tai įrodo prieš pandemiją fiksuotas dviženklis keleivių skaičiaus augimas šiame oro uoste. O mūsų pagrindinė užduotis šio projekto kontekste yra užtikrinti, kad aviacijos atsigavimas vyktų saugioje infrastruktūroje bei generuotų pridėtinę vertę visam regionui“, – pranešime cituojamas D.Čiuplys.
Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos rangos viešą pirkimą laimėjo Latvijos įmonė „A.C.B.“, kuri rekonstravo Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo taką 2017 metais. Rekonstrukcijos metu uosto darbą planuojama stabdyti minimaliam 45 dienų laikotarpiui. Numatoma, kad darbų data apims šių metų rugsėjo-spalio mėnesius. Finansavimas dar nesurastas Lietuvos oro uostai rangos darbus planavo finansuoti tik įmonės lėšomis, tačiau 2020 metais užklupusi pandemija neleido projektą įgyvendinti tik savo jėgomis.
Šiuo metu kartu su Susisiekimo ministerija ieškoma galimybių šią būtiną rekonstrukciją finansuoti alternatyviais būdais. Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento vadovė Zita Dubickienė kiek anksčiau Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje teigė, kad lėšų būtų galima numatyti nebent iš valstybės biudžeto.
„Susisiekimo ministerija iš savų finansavimo šaltinių tokių galimybių neturi, nes tokiais ištekliais nedisponuoja. Įvertinant tą poreikį, būtų prašymas numatyti valstybės biudžete“, – sakė Z. Dubickienė.
Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos rangos viešą pirkimą laimėjo Latvijos įmonė „A.C.B.“, kuri rekonstravo Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo taką 2017 metais. Finansų ministerija tuo tarpu atkirto, kad tokios galimybės dėl pablogėjusios ekonominės situacijos nėra.
„Tikrai buvo nagrinėjamas klausimas dėl Palangos oro uosto rekonstravimo, tačiau pagal 2021-2027 metų investicijų programą, tiek iš Ekonomikos gaivinimo priemonės nėra galimybės finansuoti, todėl galėtų būti finansuojama tik valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau dėl pasikeitusios ir neapibrėžtos finansinės ekonominės situacijos didinti valstybės biudžeto asignavimus artimiausiu metu nėra galimybės“, – sakė ministerijos Trumpalaikio investicijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Alicija Penkovskaja.
„Kaip ir buvo nagrinėjama skirti lėšų iš DNR plano, tačiau jis netinkamas finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad planuojama peržiūrėti DNR planą, tai gali būti, kad nagrinėsime šį klausimą dar kartą“, – pridūrė ji. Seimo Ekonomikos komitete nuskambėjo siūlymas ateityje peržiūrėti virtualių oro linijų kūrimui skiriamas lėšas ir skirti dalį jų Palangos oro uosto pakilimo tako rekonstrukcijai.

lrytas.lt