Pajūrio jaunimui savanorystė – kaip narkotikas, kurio norisi vis daugiau ir daugiau

Ligita SINUŠIENĖ

Praėjusį mėnesį Verslo ir lyderystės akademijos „Invorpore“ organizuotoje dviejų dienų stovykloje „Visraktis“ susirinkę jaunieji pajūrio savanoriai dalijosi, ką jiems reiškia savanorystė, sėmėsi patirties iš kitų bei mokėsi pažinti save ir kitus. Savo įspūdžiais viešai sutiko pasidalinti Klaipėdos „Asmenybės ugdymo centro“ projektų vadovės Aurelija Urbonaitė (25 m.) ir Živilė Beniušytė (25 m.), aštuoniolikmetė Palangos senosios gimnazijos moksleivė Danielė Bistrubytėir septyniolikmetė Evelina Metrikaitė iš Vydmantų gimnazijos.
– Ar esi kur nors savanoriavusi iki „Visrakčio“ stovyklos? Jei taip, kur?
Aurelija: taip, nuo pat mokyklos laikų vis kur nors savanoriaudavau, dažniausiai– įvairiuose renginiuose. Kiek pamenu, gimtojo Šiaulių miesto šventėse, TAFISA pasaulio sporto žaidynėse. Išvažiavus studijuoti į Vilnių, savanoriškąveiklą pakeičiau į praktiką, bet vasaromis vis tiek savanoriaudavau vaikų stovyklose,muzikiniuose festivaliuose. Prieš metus persikėliau gyventi į Klaipėdą ir pradėjau savanoriauti„Kultūros fabrike“ bei „Asmenybės ugdymo kultūros centre“, kuriame ir toliau tęsiu darbus,bet jau kaip darbuotoja.
Danielė: iki „Visrakčio“ esu savanoriavusilabdaros ir paramos fonde „Algojimas“, „Jaunieji Maltiečiai“, savo dabartinės mokyklos (Palangos senosios gimnazijos) sporto komitete ir kitur.
Evelina: iki šiol dar neteko pačiai savanoriauti.
Živilė:„Verslo angelo“ stovyklose, Klaipėdos lėlių festivaliuose.
– Kuo tave traukia savanorystė? Kodėl nori savanoriauti?
Aurelija:savanoriškoje veikloje ir pačiojesavanorystėje yra labai daug teigiamų dalykų. Tai –ne tik pagalbakitiems, bet ir didžiulė mokykla sau pačiam. Savanoriška veikla ugdo asmenines ir socialineskompetencijas, neretai lavina profesinius įgūdžius. Savanorystė augina lyderius. Be to,tai terpė, kurioje gali augti ir tobulėti, apsuptas naujų draugų ar bendraminčių.Savanorystė ar savanoriška tarnyba –veiklos, kurių dėka gali įprasminti savo veikimą, savo laisvalaikį irsavo būtį. Tai galimybė priklausyti tam tikrai bendruomenei. Žmogus yrasociali būtybė ir priklausymas tam tikrai bendruomenei jam gali atnešti nemažosemociškai teigiamos patirties. Nors mano savanoriška veikla iki šiol labiausiai siejosi su renginiaisir vadinama„populiariąja“savanoryste, puikiai suprantu, kad gausu ir, sakykim, prasmingesniųsavanorystės formų. Pavyzdžiui, dirbant su socialinę atskirtįpatiriančiais žmonėmis, viešosios tvarkos priežiūroje, teikiant pirmąją pagalbą ar emocinę paramą. Tačiau labaisvarbu pačiam suprasti, ką iš vienos ar kitos savanoriškos veiklos nori pasiimti ir ką manai galįs duoti. Nėra geresnės ar blogesnės savanoriškos veiklos, kiekvienas esame skirtingi irieškome skirtingų patirčių.
Danielė:mane draugai vadina geraširde, neatsuku nugaros tam, kam reikia pagalbos. Pats pirmas kartas buvo su „Maltiečiais“,mane tai užkrėtė kaip koks narkotikas. Pamačiau žmonių šypsenas, nušvitusias akis, išgirdau juoką– tai mane sumotyvavo, paskatino daugiau kur dalyvauti ir to nepamiršti. Naudos iš savanoriavimo gavau daug: nebebijau bendrauti su kitais, tapau geresnė klausytoja, labiau pažįstu tai, kas vyksta aplinkui mane. Savanorystė jau tapo mano gyvenimo dalimi, mano hobiu, be kurio nebeįsivaizduoju savo tolesnio kelio.
Živilė:savanorystė – tai patirtis, pažintys, galimybė kažką sužinoti, ko iki šiol nežinojau.
– Ko tikėjaisi iš savanorių stovyklos?
Aurelija:mūsų organizacija rengia stovyklas irįvairius neformalaus švietimo užsiėmimus vaikams ir jaunimui, todėl neretai buriame savanoriųkomandas, galinčias prisidėti prie mūsų idėjų įgyvendinimo. Be to, planuose –nemažai kitų projektų,kuriems įgyvendinti mums taip pat reikalingi savanoriai. Norėjome pasisemti žinių, susipažinti su Klaipėdos apskrities jaunimu, sužinoti, kuo jie gyvena, kas juos domina, kokiejų poreikiai savanoriškos veiklos lauke ir panašiai. Dėl šių priežasčių nusprendėme sudalyvauti „Visraktyje“.
Evelina: dirbu Palangos koncertų salėje ir čia sutinku labai daug savanorių, iš jų ir sužinojau apie savanorystę, tai mane labai sudomino, norėjau daugiau sužinoti apie savanoriavimą.
Živilė: pati daug dirbu su jaunimu, įvairiomis edukacijomis. Noriu savo veikloje pritaikyti stovykloje įgytas žinias, kad jas galėčiau perduoti savo savanoriams „Asmenybės ugdymo centre“.
– Ką tau davė „Visraktis“? Kas labiausiai patiko stovykloje?
Aurelija: patiko bendravimo, konfliktų ir emocijų valdymo, minčių perteikimo metodai bei žaidimai. Manau, juos tikrai pritaikysiu ne tik profesinėje veikloje, ruošdamasi stovykloms arkitiems projektams, bet ir asmeniniame gyvenime.
Danielė:savanoriauju jau apie 5 metus. Patirties yra prisikaupę nemažai, bet žinių niekada nebūna per mažai. Sužinojau, kaip reaguoti į žmones,kurie nėra tolerantiški su manimi, kai noriu padėti, kurie staigiai pakelia balsą ar tampa nepatenkinti, kaip tokiose situacijose reaguoti, ką atsakyti ir pan. Labai patiko klausytis kitų žmonių savanoriavimo patirčių, susipažinti su naujomis asmenybėmis, žaisti žaidimus, pasiklausyti paskaitų iš atvykusių svečių, kaip Tautvydo Lubio ir kitų.
Evelina: visa stovykla buvo labai įdomi. Čia sutikau labai draugiškus žmones, kurie kiekvieną nuoširdžiai išklauso. Jeigu būtų galimybė, eičiau kur nors savanoriauti, nes ši sritis tikrai labai sudomino. Išmokau, kaip tinkamai spręsti problemas.
Živilė: labai daug gavau iš psichologinės pusės, saviugdai. Žaidėme daug saviugdos, savęs pažinimo žaidimų. Išsiaiškinau kai kurias kliūtis savyje, kurios man pačiai trukdė, dabar stengiuosi tų klaidų nebedaryti. Labiausiai patiko nuoširdumas, kuris tvyrojo visos stovyklos metu. Labai nuoširdžios vadovės – Inesa ir Gina. Sužavėjo jų jautrumas kiekvienam žmogui. Todėl į visas užduotis, kurias jos skyrė, ir norėjosi labai įsitraukti, ir buvo labai įdomu. Iš užduočių labiausiai patiko „Pointsofyou“ žaidimas kortelėmis, leidęs gilintis į save.
– Kur artimiausiu metu planuoji savanoriauti?
Aurelija: šiuo metu labiau orientuojuosi į savanoriškos veiklos organizavimą jaunimui, tačiau taip patnoriu prisidėti prie emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ veiklos. Tikiuosi, kad greitu metu galėsiu tai padaryti.
Živilė:savanoriškoje veikloje dalyvauju ir bendrauju su savanoriais visus metus. Kitą savaitę Klaipėdoje vyks dvi stovyklos moksleiviams, tad darbuosiuosi čia.
Projektą „Visraktis“ finansavo Palangos miesto savivaldybės Jaunimo iniciatyvų fondas.
Pajūrio savanoriai aktyviai talkina Verslo ir lyderystės akademijai „Incorpore“, vasarą visapusiškai prisidėjo prie akademijos organizuojamų dienos stovyklų bei Mindaugo karūnavimo dienai skirtos trispalvių pynimo akcijos. „Incorpore“ nuolat ieško ilgalaikių arba trumpalaikių savanorių.