Pajūrio medikai apie eiles priimamajame: pacientai nesuvokia, kaip gerai Lietuvoje gyvena

Dvigubai išaugę darbo krūviai, trijų parų budėjimai per savaitę ir pacientų paieškos paplūdimyje – realybė, su kuria susiduria pajūrio skubiosios medicinos pagalbos medikai ir paramedikai. „Medikai dažniau nei kiti jaučiasi emociškai išsekę ir atbukę“, – sako skubiosios medicinos gydytojas iš Klaipėdos. 

Vasaros sezonui artėjant prie pabaigos, LRT.lt portalas nuvyko į Klaipėdą pabendrauti su medikais ir paramedikais, dirbančiais pajūrio regione. Vasaromis čia išties intensyvu – smarkiai išauga turistų ir poilsiautojų kiekis, bet medikų skaičius lieka nepakitęs. Kaip jie patys sako, vasaromis tenka dirbti dvigubai daugiau.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Skubiosios medicinos klinikos vadovas Marius Ellikas LRT.lt portalui sako, kad vasaros sezonas ligoninei išties intensyvus. Pacientai čia atvežami iš viso Klaipėdos regiono, taip pat iš Palangos bei Kuršių nerijos.

Kadangi vasaromis padidėja Vakarų Lietuvos regiono populiacija, padaugėja pacientų ligoninėje.

„Vasaros mėnesiais pacientų srautas padidėja 15–20 procentų. Dažniausiai tai lengvos traumos. <…> Gydytojams tenka dirbti ir po tris paras per savaitę. Stengiamės išvengti tokios realybės, bet visko nutinka. Su tokiomis situacijomis susiduria ne viena Lietuvos ligoninė“, – sako jis.

Gydytojo teigimu, darbuotojai priversti dirbti daugiau, nei nori.

„Mūsų situacija labai įtempta. Dirbame visi gerokai daugiau, negu norime. Vasarą dirbame sunkiau. Palyginti, Vilniuje, traumų poste, tokį patį pacientų skaičių apžiūri trys gydytojai, o čia – vienas. Problema abipusė: padidėja ir pacientų srautas, ir mes stokojame žmogiškųjų resursų. Tai ne tik Skubiosios pagalbos skyriaus problema – visų skyrių apkrova padidėja“, – teigia medikas.

Jis atviras – ištverti tokius krūvius nelengva, ne kiekvienam darbuotojui toks tempas.

„Reikia ieškoti pozityvios pusės, kurią ne visada lengva atrasti. Sunku yra visiems, ne tik skubiosios medicinos atstovams. Skubiosios medicinos medikai beveik kasmet patenka į labiausiai perdegusių specialybių viršūnę – jie dažniau nei kiti jaučiasi emociškai išsekę ir atbukę“, – dalinasi pašnekovas.

Melagingi pranešimai ir nejuokingi „pajuokavimai“

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Klaipėdos filialo paramedikai pritaria – darbo krūviai vasaromis išauga kone dvigubai.

„Darbo krūviai vasaromis padidėja. Tai priklauso ir nuo savaitės dienų, švenčių, prie įprastų iškvietimų skaičiaus prisideda ir poilsiautojų kvietimai. Brigados dirba labai intensyviai – dažnai tenka, vos baigus vieną kvietimą, iškart vykti pagal kitą“, – teigia paramedikas, brigados vadovas Zigfridas Raudonis.

Greitosios pagalbos medikai sako, kad krūvį didina ir melagingi iškvietimai. Vis dėlto akcentuoja, kad tai – ne vien vasaros problema. Klaidingų iškvietimų būna visus metus.

„Dažniausiai sulaukiama neblaivių asmenų melagingų pranešimų – tokie „pajuokavimai“, pavadinkime“, – sako skubiosios pagalbos paramedikas, brigados vadovas Mantas Vibrys.

Tokie „pajuokavimai“ padažnėja per šventes, savaitgaliais, taip pat gavus pašalpas, pastebi paramedikai.

Paramedikai sako, kad dažna situacija, kai greitąją iškvietę praeiviai, jos nesulaukę, nueina. Tuomet paramedikams tenka ieškoti žmogaus, kuriam buvo iškviesta pagalba.

„Praeiviai iškviečia ir išvažiuoja, nueina. Mes tada nerandame žmonių, kuriems kviesta pagalba, laiko užima ieškoti, arba atvažiavus paaiškėja, kad žmogus tiesiog buvo prigulęs. Prieš kviečiant greitąją vis dėlto reikėtų pabandyti paklausti žmogaus, ar viskas gerai, – dalinasi patarimu paramedikė, skubiosios pagalbos slaugos specialistė Evelina Anužytė. – Yra iškvietimų, kurie pradžioje skamba labai baisiai, bet nuvažiavus paaiškėja, kad tai – lėtinės ligos paūmėjimas, pavyzdžiui, hipertenzija. Žmonės kartais neįvertina, ar tikrai būtina skubi pagalba.“

„Tokie iškvietimai atima žmogiškuosius resursus, laiką. Galėtume tuo metu padėti žmogui, kuriam tikrai reikia skubios pagalbos“, – įsiterpia brigados vadas Z. Raudonis.

30 proc. pacientų Skubiosios pagalbos skyrių galėtų aplenkti

Su klaidingai ligos simptomus interpretavusiais pacientais susiduria ir ligoninės darbuotojai. LRT.lt kalbintas Skubios medicinos klinikos vadovas M. Ellikas sako dažnai susiduriantis su situacijomis, kai į ligoninę atvykstama, nors to net nereikia.

„30–40 proc. pacientų galėtų aplenkti Skubiosios pagalbos skyrių. Pacientai elgiasi neatsakingai: ėjau pro šalį – užeisiu į Skubiosios pagalbos skyrių, pasitikrinsiu, išsikviečia greitąją ir atvyksta į ligoninę dėl to, kad sloguoja. Tai yra mūsų kasdienybė. Pacientai labai gerai žino savo teises, bet žodžio „atsakomybė“ savo žodyne jie dažnai net nėra įsirašę. Sistema leidžia pacientui piktnaudžiauti – pacientas, atėjęs į Skubiosios pagalbos skyrių, privalomai pagal įstatymus turi būti apžiūrėtas gydytojo. Taip formuojasi eilės, ir laukimas užsitęsia iki šešių ar aštuonių valandų“, – sako kalbintas medikas.

Tiesa, šiai problemai Sveikatos apsaugos ministerija žada sprendimą – nuo lapkričio kai kuriuos Skubiosios pagalbos skyriaus pacientus galės savarankiškai apžiūrėti išplėstinės praktikos slaugytojai. Taip tikimasi sumažinti darbo krūvius medikams.

Vis dėlto kalbintas gydytojas pabrėžia: nesvarbu, kiek pacientų ateina, prioritetas teikiamas tiems, kurie serga sunkiausiai. Medicinos personalas įvertina laukiančiųjų būklę ir pirmenybę teikia tiems, kieno sveikatos būklė sunkiausia.

„Net jeigu pacientas atvyko pirmas, gali būti, kad jis bus apžiūrėtas paskutinis dėl to, kad pagal kreipimosi priežastį jis gali laukti. <...> Pagrindinė problema, lemianti ilgą laukimo trukmę, – kad mes gauname ne tuos pacientus, kuriems iš tikrųjų reikia skubios pagalbos, o tuos, kurie tiesiog nori greičiau gauti paslaugas. Kai pacientai klausia, kokia čia skubi pagalba, jei reikia tiek laukti, tai jei jis gali tiek laukti, tikėtina, kad tos skubios pagalbos ir nereikėjo. Baisiausia tai, kad pacientai, kuriems iš tiesų reikalinga skubi pagalba, dėl to nukenčia, nes jiems laukimo trukmė taip pat pailgėja“, – dėsto gydytojas.

Pokalbio metu gydytojas prisimena ir kuriozines situacijas: pralaukęs keturias valandas priimamajame, pacientas nusprendė vykti namo, nes išalko. Tai, specialisto teigimu, taip pat ženklas, kad vykti į Skubiosios pagalbos skyrių greičiausiai nereikėjo.

Gydytojas negaili kritikos ir visai sveikatos sistemai: bereikalinga medikų apkrova prasideda dar prie šeimos gydytojų kabinetų.

„Lietuvoje pacientai nesuvokia, kaip gerai gyvena. Palaukti konsultacijos mėnesį yra normalu. Klausimas, ar tos specialistų konsultacijos yra reikalingos. Taip pat klausimas, ar šeimos gydytojo teisės atlikti tyrimus nėra per siauros, dėl to vėliau yra apkraunami specialistai, kad būtų išrašytas siuntimas kokiam nors tyrimui. Specialistas, užuot sprendęs sudėtingus klausimus, tampa siuntimų išrašynėtoju“, – teigia jis.

Iškvietimai į Kuršių neriją ir pacientų paieška kopose

LRT.lt kalbinti medikai ir paramedikai sako, kad dirbti tenka visame pajūrio regione. Štai, pavyzdžiui, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Klaipėdos filialo paramedikai pagalbą teikia ir Kuršių nerijoje. Klaipėdos paramedikų brigados siunčiamos budėti į Nidą ar Juodkrantę.

„Nidoje bei Juodkrantėje budi paramedikų brigados, esant reikalui, vyksta artimiausia laisva brigada, o joms išvykus, kviečiama pagalba iš Klaipėdos“, – sako Z. Raudonis.

Pašnekovai paaiškina, kad, vienai brigadai išvykus pagal iškvietimą, iš Klaipėdos siunčiama nauja, kad visą laiką būtų užtikrinamas prieinamos brigados buvimas Neringoje.

Greitosios medicinos pagalbos tarnyba bendradarbiauja su kelto dispečeriu: atvykus su kritinės būklės pacientu, perkeliama skubos tvarka.

„Jau atvažiuojant būna susitariama su keltu, jie laukia atvykstančių paramedikų ir perkelia skubos tvarka. Naktį taip pat vyksta užsakomieji reisai – jau vykstant link perkėlos yra suderinama, kad keltas lauktų. Kartais, jei iškvietimai nebūna ilgi, keltas palaukia, kol paramedikai atlieka darbus Neringoje ir perkelia paramedikus atgal, į Klaipėdą“, – pasakoja paramedikas Evaldas Giržutas.

Medikai sako, kad pas pacientus Kuršių nerijoje sunkiau nuvykti ir dėl per kelią lakstančių laukinių žvėrių.

Kalbėdami apie iššūkius, susijusius su Kuršių nerija, paramedikai įvardija žmonių netiksliai nurodomą vietą, kur yra pagalbos laukiantysis.

Pasiekti pacientus kur kas sunkiau paplūdimyje. Dėl smėlio ir kopų privažiuoti neįmanoma, tad iki pacientų paramedikams tenka eiti pėsčiomis.

„Būna, iškviečia, kai nelaimė nutinka paplūdimyje. Maždaug nusako vietą, bet neapibūdina vietovės, kokiu takeliu atėjo iki vietos. Panika prisideda prie to – žmonės supanikuoja ir negali įvardyti, kur tiksliai yra. Būna, paklausiame, ką matote aplink, ir gauname atsakymą: „Jūrą“, – sako pašnekovai. Tokiu atveju svarbu pabandyti rasti orientyrą, pavyzdžiui, gelbėtojų bokštelį ar kitus objektus, esančius netoliese.

Paramedikai sako, kad labai padeda bendradarbiavimas su gelbėtojais. Taip pacientai randami daug greičiau.

„Kur privažiuoti neįmanoma, dažnai vykstame su gelbėtojų keturračiais“, – pasakoja paramedikas E. Vibrys.

Į Klaipėdą – poilsiautojai iš Palangos

Klaipėdos universiteto ligoninė dažnai priima pacientus iš Palangos miesto.

„Lengvas traumas sutvarko Palangoje esantis mūsų poskyris. Sunkios traumos ar apskritai sunkios būklės yra iš karto nukreipiamos į Klaipėdą, nes Palangoje yra ribotos diagnostikos galimybės. Sezono metu kolegos Palangoje labai intensyviai dirba: jei ne sezono metu pacientų skaičiaus vidurkis būna iki dešimt per parą, tai vasaros metu vidurkis yra 40, o tai reiškia, kad per parą gali būti ir 60 žmonių, kuriems reikės pagalbos“, – pasakoja gydytojas.

Ne visos traumos reikalauja ypatingo gydymo, o tam, kad įvertintų traumos rimtumą, gydytojams pakanka rentgeno, tad paprastesni sužalojimai, pašnekovo teigimu, gydomi Palangoje.

„Jei reikia operacinio gydymo ar kompiuterinės tomografijos, tokie pacientai siunčiami į Klaipėdos poskyrį“, – sako Klaipėdoje dirbantis medikas.

Beveik kasmet diskusijas kelia tai, kad Palangoje nėra Vaikų skubios pagalbos skyriaus. Štai ir šiemet viešojoje erdvėje nuskambėjo poilsiautojos pasipiktinimas, kad vaiką, patyrusį alerginę reakciją, teko gabenti į Klaipėdą.

Gydytojas teigia, kad tai normali praktika – važiuoti 20–30 kilometrų iki tam pritaikytos ligoninės neturėtų būti problema. Kelionės iš kito Klaipėdos miesto galo ar Palangos iki ligoninės trukmė beveik ta pati.

„Aš apskritai nemanau, kad tai yra problema, jog su vaikais dirbantys specialistai yra už 20–30 kilometrų nuo Palangos. Jeigu kažkam tai atrodo toli, tai yra mūsų, kaip visuomenės, lepumo klausimas. Noriu pabrėžti, kad, nepaisant amžiaus ar kreipimosi priežasties, pagalba teikiama visada esant neatidėliotinoms ar gyvybei grėsmingoms situacijoms. Tada būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Įprastai Palangoje lengvos vaikų traumos yra gydomos vietoje. Jei kalbame apie netrauminės kilmės susirgimus, tai yra gana jautru – tam reikia ypatingų žinių ir yra gana griežtai reglamentuojama, kas ir kada gali teikti paslaugas. O sakyti „teikite paslaugas“... Dėl iracionalaus gydymo įstaigų tinklo ir strateginio teiktinų sveikatos paslaugų spektro neapibrėžtumo turime didžiulę gydytojų stoką Lietuvoje ir užtikrinti visavertę, saugią ir kompetentingą komandą yra sudėtinga“, – atvirauja medikas.

Vasaromis ligoninę aplanko ir daugiau turistų. Paklaustas, iš kur toliausiai vasaromis tenka priimti pacientus, gydytojas juokiasi: „Iš Japonijos.“

„Atplaukia kruiziniai laivai, ir kiekvieną sezoną mes turime įvairių tautybių pacientų. Kai atplaukia kruizai, turime gana daug įvairiai negaluojančių užsieniečių. Na, ir jie visada labai rūpinasi, kad spėtų grįžti į laivą“, – atvirauja medikas.

Ligoninė atsakinga ir už pagalbą laivuose, kursuojančiuose Baltijos jūroje.

„Jei laive nustatoma liga, kuri reikalauja detalesnių tyrimų, vyksta komunikacija su laivais, pacientui organizuojamas sraigtasparnis, ir jį priima mūsų ligoninė“, – pasakoja gydytojas apie tai, kaip suteikiama medicininė pagalba Baltijos jūroje kursuojančių laivų keleiviams ar įgulai.

Dažnas vasaros traumų kaltininkas – alkoholis

Skubiosios medicinos gydytojas sako, kad dažniausios vasaros traumos – kojų patempimai ir kritimai. Tokias traumas dažnai lemia alkoholio ar kitokių psichoaktyvių medžiagų vartojimas.

„Neseniai atvyko jaunas vyrukas, pavartojus alkoholio, įvyko konfliktas ir apatinis žandikaulis yra sumaltas. Tai reiškia, kad jaunas, dar bręstantis vyras turės rimtų problemų, galbūt su pasekmėmis visam gyvenimui“, – sako M. Ellikas.

Jis taip pat priduria, kad tai – gydytojų kasdienybė, su kuria susiduriama tiek vasaromis, tiek bet kuriuo kitu metų laiku.

„Vasara daro įtaką traumų kiekiui ir įvairovei. Jeigu ne sezono metu traumų poste vidutiniškai turime apie 40 pacientų, tai vasarą nėra neįprasta turėti 90 pacientų per parą“, – skaičiuoja pašnekovas.

Turbūt didžiausią įtaką traumuotų pacientų skaičiui turi geras oras.

„Žmonės daugiau važinėja dviračiais, riedlentėmis, riedučiais, užsiima kitu sportu ir tai taip pat didina traumų skaičių. Kai geri orai būna ilgesnį laiką, labai pajaučiame – iškart traumų turime daugiau. Per koronaviruso pandemiją traumų buvo labai mažai, nes žmonės buvo uždaryti.

Kitos traumos – buitinės. Žmonės dažniau tvarkosi namuose, sode su plaktukais kala ką nors ir patiria pirštų ar dėl lekiančių skiedrų akių traumas “, – pasakoja medikas.

Paramedikai sako, kad vykstant ilsėtis svarbu pasitikrinti adresą, kur apsistojote, pasirūpinti kasdien vartojamais vaistais, nepamiršti gerti vandens ir vengti ilgai būti saulėje.

Ugnė Blekaitytė, LRT.lt