Palanga mini atsiskyrimo nuo Latvijos 90-metį

Rasa GEDVILAITĖ, 2011-03-30
Peržiūrėta
777
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palanga mini atsiskyrimo nuo Latvijos 90-metį

Šiandienos data Palangai – itin svarbi. Kovo 30 dieną sukanka 90 metų, kuomet Lietuva atgavo iš Latvijos Palangą ir Šventąją. Palangiškiai jau gali džiaugtis savo lietuvybe bemaž šimtmetį, nors kaip užsiminė šventojiškis kraštotyrininkas Mikelis Balčius, galbūt kai kam būtų tikusi ir kitokia istorijos tėkmė – būti Latvijos, o ne Lietuvos dalimi.

 

Buvo netekę prieigos prie jūros

Palanga ir Šventoji – senos kuršių, vėliau – žemaičių gyvenvietės, nuo XIII a. priklausančios Lietuvai. Po Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimų šis pajūrio ruožas priklausė Vilniaus gubernijai, tačiau 1819 metais Palanga ir kitos pakrantės gyvenvietės nuo Šventosios upės iki Prūsijos sienos (Nemirseta jau priklausė vokiečiams) buvo prijungtos prie Kuršo gubernijos.

1918 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, netrukus prasidėjo ginčai su Latvija dėl Palangos, Mažeikių, Alūkstos ir kitų teritorijų. Kitų metų lapkritį į Palangą iš Kretingos atvyko būrys lietuvių kareivių ir milicininkų, tačiau po keturių dienų įžengęs latvių dalinys, išstūmė lietuvių įgulą. Lietuva vėl neteko vienintelės prieigos prie Baltijos jūros.  

 

Sienos klausimas

Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui Lietuvai ir Latvijai susidarė sąlygos kurti valstybingumą, nė viena iš jų visai nesiėmė organizuoti bendros respublikos, o iš karto steigė atskiras, savarankiškas valstybes. Šiame politiniame procese natūraliai iškilo abiejų valstybių bendros sienos klausimas, kurį abi valdžios derino daugiau kaip du metus. Santykiai tarp šių dviejų broliškų tautų nebuvo itin draugiški. 1920 m. rugsėjo 25 d. pokalbyje su žurnalistais Latvijos užsienio reikalų ministras Z. Mejerovicas pareiškė: „90 proc. visų nesutarimų tarp Latvijos ir Lietuvos kyla dėl nenustatytos sienos“.

 

Lietuvių ir latvių sprendimas

„Palangoje ši diena minima, ne visada, bet minima. Prie Birutės kalno šiai progai skirta atminimo lenta“, - pasakojo M.Balčius, pripažinęs, jog galbūt išties ne visi įžvelgia šių dalybų gerąją pusę. „Vieniems atrodo, jog gerai, kitiems, jog ne“, - istorijos atgarsius atspindėjo ir dabar M.Balčius. Kaip papasakojo kraštotyrininkas, yra tekę klausytis mokslinių konferencijų apie šį dalijimąsi, kaip reagavo lietuviai ir latviai.

Lietuvos ir Latvijos delegacijos nesugebėjo susitarti per 1919 m. balandžio 14–17 d. Paryžiuje įvykusias pirmąsias derybas dėl sienos. Per šias derybas Lietuvos delegacija, A. Voldemaro paraginta, net pareiškė pretenzijas į Liepoją, Daugpilį bei visą Latgalą. Tokias pretenzijas Latvijos atstovai griežtai atmetė. Jie ir patys pretendavo į Mažeikius, taip pat atsisakė be jokių išlygų tuoj pat perduoti Lietuvai Palangą, kurį, kaip buvusi Kuršo gubernijos dalis, tuomet priklausė Latvijai. Šitaip išsiskyrus nuomonėms, derybos nutrūko. Lietuvos delegacija savo pretenzijas pirmiausia grindė istorine praeitimi, nes Lietuvos–Lenkijos unijos laikais dalis Kuršo ir Latgala priklausė Lietuvai. Be to, ir pats A.Voldemaras, pirmasis Lietuvos premjeras, abejojo dėl Latvijos nepriklausomybės perspektyvos. Lietuvių politikų teritorines pretenzijas apsprendė ir ekonominis faktorius. 1919 m. gegužės 7 d. M.Sleževičiaus vyriausybė konstatavo, kad per Liepojos uostą eina „90 proc. Lietuvos prekybos“.

 

Po sunkių derybų – rezultatas

1921 metais po sunkių derybų Lietuva pasikeitė kai kuriomis teritorijomis su Latvija. Mūsų šalis mainais už žemes Šiaurės Lietuvoje atsiėmė Palangą ir Šventąją bei gavo latvišką Būtingės kaimą, iki tol niekuomet nepriklausiusį Lietuvai. Gyvenvietėje iki šiol gyvenama latvių tautybės žmonių. Kovo 30 dieną pagal arbitražo komisijos nutarimą Latvijos civilinė ir karinė valdžia pasitraukė iš Palangos.

Jūsų komentaras:

Artūras 2018-05-01 22:09 (IP: 78.57.162.252)
Tikras pavyzdys, kaip giminingos tautos ir kaimynai gali susitarti be karinių veiksmų.

Taip pat skaitykite

Šis savaitgalis Palangoje išskirtinis – didžiausias šalies kurortas mini grąžinimo Lietuvai šimtmetį. Įvairiose miesti kertelėse šurmuliuoja šventiniai renginiai, jo dalyvius nukeliantys į visai Lietuvai svarbius šimto metų senumo įvykius.


Palanga dabinasi miesto vėliavomis ir lygiai po savaitės visus metus minėti ne tik kurortui, bet ir šaliai labai svarbią sukaktį – kovo 30 d. sukaks lygiai šimtas metų nuo dienos, kuomet Palanga Tarptautinės arbitražo komisijos sprendimu buvo grąžinta Lietuvai. Kurorto gyventojai taip pat kviečiami pažymėti šią visai šaliai svarbią sukaktį –...


Palangos miesto savivaldybė purtosi minties leisti jūroje ar Botanikos parke barstyti mirusio žmogaus kremuotų palaikų pelenus, tačiau Valdas Pakusas sakė „Palangos tiltui“: „„O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“ Skaitykite visą straipsnį penktadienį „Palangos tilte“.


Kas tau yra laisvė? To teiravomės aktyvių, įdomių Palangoje gyvenančių jaunuolių bei vaikų. Parodoje – instaliacijoje „Laisvės šviesa: Palangos jaunimo pulsas“ norime prisiliesti prie šiandieninio Palangos jaunimo pulso – veiklos, minčių ir jausmų. Visi šio projekto dalyviai gimė nepriklausomoje Lietuvoje, jau po 1990 metų kovo 11 dienos. Jie...


Ne, 90 metų per Velykas sulaukęs palangiškis tremtinys Jurgis Poška gegužę mirė ne nuo koronaviruso pandemijos. Tačiau jo dukra, Irena Poškaitė, įsitikinusi, kad jeigu nebūtų buvę „kovido“ ir jo sukeltos panikos, jos guvus, darbštus ir blaivaus proto tėtis galbūt ir šimto metų būtų sulaukęs.


Ne, 90 metų per Velykas sulaukęs palangiškis tremtinys Jurgis Poška gegužę mirė ne nuo koronaviruso pandemijos. Tačiau jo dukra, Irena Poškaitė, įsitikinusi, kad jeigu nebūtų buvę „kovido“ ir jo sukeltos panikos, jos guvus, darbštus ir blaivaus proto tėtis galbūt ir šimto metų būtų sulaukęs.


Rugsėjo 28 dieną Palangoje buvo minima Tarptautinė diena be automobilio. Centrinėje miesto aikštėje praeiviams buvo dalinami atšvaitai, jog tamsiu paros metu pėstieji visuomet būtų saugūs. Pirmą kartą tokios dienos minėjimas buvo surengtas 1998 m. Prancūzijoje. Vėliau, išplitęs po įvairias Europos šalis, pasiekė ir Lietuvą. Akcijos misija – kilni....


Palanga mini Europos jaunimo informavimo dieną

"Palangos tilto" informacija, 2014 04 18 | Rubrika: O man ne dzin

Šiandien visos Europos Sąjungos šalys mini Europos jaunimo informavimo dieną, tad „Palangos tiltas“ nusprendė pasiteirauti, kuo ši diena yra svarbi Palangos jaunimui ir ką apie ją mano Palangos Jaunimo darbo centras. Palangos Jaunimo darbo centro vyr. specialistė Lina Šleiniūtė mielai sutiko atsakyti į užduodamus klausimus.


Palangiškiai ir kurorto svečiai kviečiami prasmingai ir jaunatviškai paminėti artėjančią svarbią istorinę datą – Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos 1921 m. kovo 30 d. metines. Šia proga kovo 29 d. kurorte jau trečius metus iš eilės organizuojamas pėsčiųjų žygis „Gintaro kelias Palanga – Šventoji 2014“.


Šiandienos data Palangai – itin svarbi. Kovo 30 dieną sukanka 90 metų, kuomet Lietuva atgavo iš Latvijos Palangą ir Šventąją. Palangiškiai jau gali džiaugtis savo lietuvybe bemaž šimtmetį, nors kaip užsiminė šventojiškis kraštotyrininkas Mikelis Balčius, galbūt kai kam būtų tikusi ir kitokia istorijos tėkmė – būti Latvijos, o ne Lietuvos dalimi.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius