„Palangai reikia ne tradicinės reklamos, o kad apie ją imtų kalbėti iš lūpų į lūpas“

Linas JEGELEVIČIUS, 2011-10-26
Peržiūrėta
2172
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Palangai reikia ne tradicinės reklamos, o kad apie ją imtų kalbėti iš lūpų į lūpas“

Kol Europos Sąjungos strategai laužo galvas, kaip priartinti Europą ir Europos Sąjungą (ES) prie kiekvieno jos miestelio, net tokio mažo kaip Palanga, europarlamentaras Algirdas Saudargas (taip, jis – pirmasis  nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, stovėjęs prie šalies užsienio politikos vairo 1990-1992, taip pat 1996-2000 metais) apie Lietuvos, tautiškumo ir, žinoma, Europos idėjas kalba dalinai savo lėšomis leidžiamame dešinės pakraipos žurnale „Apžvalga“, kurio naujausiąjį numerį jūs, mieli skaitytojai, pasiimate kartu su mūsų laikraščiu. Europarlamentaras, Nepriklausomybės akto signataras, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos veteranas mielai sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ redaktoriaus Lino Jegelevičiaus klausimus.

 

Dalyvavau Briuselyje Europos Parlamente konferencijoje „Komunikacija Europoje“. Ne vienas pašnekovas prasitarė, kad Europos Sąjungą ištiko komunikacijos sunkumai – ES institucijų sprendimai, politikos rengimo ypatumai ir „virtuvė“ nepasiekia eilinių žmonių, dėl to didėja bendros Europos skeptikų gretos. Ar Lietuvos žiniasklaida, politikai ir europarlamentarai pakankamai skiria dėmesio Europos Sąjungai?

Manau, kad tos temos, tie klausimai, kurie yra išties labai aktualūs Lietuvos gyventojams, jie pasiekia Lietuvos žiniasklaidą ir žmones. Pasižiūrėkite mūsų interneto svetaines, tradicinę spaudą – žinių apie tai, kas svarbiausia Lietuvai – Europos Sąjungos biudžetas, ES finansavimo po 2013-ųjų metų perspektyvos – yra pakankamai daug. Kai pastebėjo mūsų lietuviška žiniasklaida, Lietuva, kaip rodo finansavimo gairės, gali būti skriaudžiama, todėl mums, europarlamentarams, yra apie ką čia, Briuselyje, kalbėtis su kolegomis, tais, kurie formuoja ES finansus.

 

Ne paslaptis, kad kai kuriose ES šalyse senbuvėse, ypač Jungtinėje Karalystėje, didėja Europos Sąjungos skeptikų gretos. Ar to neįžvelgiate Lietuvoje? Ar nėra pavojaus, kad prieš kitus Seimo rinkimus kitų metų spalio mėnesį, dalis tradicinių partijų, ir ypač naujos, bandys patekti į Seimą skelbdamos antieuropines idėjas?

Ne, aš taip nemanau. Kaip rodo visuomenės apklausos, lietuvių palaikymas šalies narystės Europos Sąjungoje yra gan aukštas. Kitaip, ko gero, ir negali būti – juk Lietuva gauna labai didelę ES paramą, o mūsų indėlis į ES biudžetą, palyginus su kitų valstybių, yra santykinai labai mažas.

Atsimenu, regis, 2003 metais, ruošiantis referendumui dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, man teko, Tėvynės Sąjungos pavedimu, apsilankyti apie šimte šalies miestų ir miestelių aiškinant tokios narsytės naudą Lietuvai. Tai – jau istorija. Į ES duris beldžiasi kitos  šalys.

Bet, turiu pasakyti, kad diskusijos Lietuvoje apie Europos Sąjungą, jos plėtrą, politiką yra labai paviršutiniškos.

 

Kodėl taip yra?

Nežinau. Tegul tai aiškinasi Lietuvos politologai.

 

Kai daugelis ES valstybių, ir Lietuva, įgyvendina griežtas taupymo priemones, kitiems metams numatomas didesnis Europos Sąjungos biudžetas. Vadinasi, ir valstybių narių, taip pat ir Lietuvos, įnašas į jį bus didesnis. Ar tai nepaskatins Lietuvoje priešiškumo Europos Sąjungai? Juk Lietuvoje visi įprato gauti iš ES aruodo, o ne ką nors į jį įdėti.

Tikrai nemanau, kad taip atsitiks. Iš esmės kalbant, ES biudžetas didėja dėl didesnės infliacijos. Man dirbant keliuose ES komitetuose teko ir tenka prisidėti rengiant biudžetą, galiu labai atsakingai pasakyti – jis labai santūrus. Europos Komisija siekė, kad jis būtų kur kas didesnis, bet buvo sutarta dėl taupaus biudžeto varianto.

 

Žinia, Lietuvos biudžete trečdalis lėšų yra Europos Sąjungos. Lietuvai labai svarbu, kad Europos Sąjungos parama nesumažėtų ir po 2013-ųjų metų, kai prasidės naujas ES struktūrinės paramos laikotarpis. Kokios diskusijos vyksta Europos Parlamente dėl finansavimo po 2013-ųjų? Ar yra preliminarūs vertinimai dėl finansavimo apimties Lietuvai? Ar dar 9 valstybėms siekiant narystės ES (panašu, kad kai kurios Balkanų šalys bus priimtos į bendriją netrukus) nepasikeis ES finansavimo prioritetai? Ko tikėtis Lietuvai?

Taip, aktyvi diskusija dėl kito finansinio laikotarpio jau yra pradėta. Kol kas būgštavimai, kad Lietuvai bus skirtas kur kas mažesnis finansavimas nei 2007-2013 metais, nėra niekuo pagrįsti. Bendrasis Lietuvos vidaus produktas yra kur kas mažesnis nei ES senbuvių, ir mes santykinai gauname kur kas didesnę paramą nei kitos ES narės. Neabejoju, kad ir ateityje Lietuva gaus labai didelę Europos Sąjungos paramą.

Kita vertus, reikia pripažinti, kad vyksta kai kurios reformos, pakeitimai, arba yra labai rimti siūlymai, kuriais numatoma keisti iki šiol buvusius finansavimo kriterijus ir tvarką. Kai kurie jų Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos valstybėms, yra nepalankūs, ir mes, Lietuvos europarlamentarai, dėl to jau išsakėme savo nesutikimą. Žinoma, dar neaišku, ar tokie siūlymai bus priimti.

Galiu paminėti vieną pavyzdį – tiesiogines išmokas ūkininkams. Tik įstoję į ES mūsų ūkininkai jų negavo, vėliau jos buvo pradėtos mokėti žadant, kad po 2013-ųjų jos prilygs gaunamoms Vakarų Europos valstybių ūkininkų. Dabar, regis, pažadai nebus tęsiami – mūsų ūkininkai ir toliau gaus mažesnes išmokas. Vadinasi, ne visi pažadai, įsipareigojimai yra ir bus tęsiami. Baltijos šalių europarlamentarai, ir aš, neseniai pasirašėme bendrą laišką, kuriuo reiškiame  nesutikimą su tokiu požiūriu į mūsų ūkininkus.

 

Ar jau aišku, ar ES parama po 2013-ųjų bus labiau tikslinė, orientuota į atskirus projektus, savivaldos lygio projektus, ar bus teikiama pagal tuos pačius principus kaip ir 2007-2013 metais?

Paramos struktūra išliks tokia pati. Kai kurios detalės, žinoma, gali keistis. Pavyzdžiui, kitam laikotarpiui numatytas itin didelis dėmesys ir finansavimas moksliniams tyrimams. Tai – ES strategijos dalykas. Deja, Lietuvos mokslininkai, kaip rodo statistika, per mažai pasinaudoja tokia parama. Tai nėra lengva, nes Lietuvoje nėra didelių mokslinių tyrimų centrų, nėra pakankamos integracijos mokslo tyrimų srityje su kitų šalių mokslininkais.

Kai kurie ženklūs pakeitimai įvyks Regioninio fondo struktūroje. Atsiranda nauji regionai, pavyzdžiui, Rytų Vokietijoje ir Suomijoje, todėl atitinkamai keisis ir finansavimas kitiems regionams. Gaila, kad nustačius tam tikras „lubas“, atrodo nukentės trys mūsų Baltijos valstybės ir Vengrija.

Tad tikrai mums, europarlamentarams, yra dėl ko derėtis ir ginčytis.

 

Dabar norėčiau paklausti jūsų sunkiausio klausimo: kada paskutinį kartą lankėtės Palangoje?

Būnu Palangoje kiekvieną vasarą – mūsų šeima kurorte turi mažą butelį.

 

Žvelgiant iš europinės perspektyvos, ko reikia Palangai, kad ji taptų europiniu kurortu – su atitinkama infrastruktūra?

Žinoma, gerai, kad Palanga trokšta tokiu kurortu būti.

Reikia pripažinti, kad kol kas Palanga – tik sezoninis kurortas. Netgi, iš savo patyrimo ją pavadinčiau kitaip – vieno ilgojo savaitgalio kurortas. Palangos reikalus reikia spręsti kompleksiškai, žinoma, ir naudojantis Europos Sąjungos pagalba. Kad Palanga taptų, kaip koks nors Prancūzijos mažas pajūrio miestelis, „žydros jūros“ kurortu visus metus, matyt, neužtenka vien žmogiškų pastangų – reikia klimato kaitos (šypsosi). Bet Palangos žmonės – labai darbštūs. Man atrodo, kad Palangos reikalai yra pastaraisiais metais sprendžiami geriau. Palangai reikia ne tradicinės reklamos, o kad apie ją imtų kalbėti iš lūpų į lūpas.

 

Kiekvieną dieną bendraujate su savo kolegomis Europos Parlamente. Kokios žinios juos dažniausia pasiekia apie Lietuvą? Ar Lietuva pastebima Briuselyje, kur mūsų nacionalinė televizija neturi net savo korespondento?

Tiesą pasakius, krepšinio naujienos iš Lietuvos mažai pasiekia Briuselį. Pažįstu kelis kolegas ispanus, kurie domisi krepšiniu – jie stebėjo ir kovas Europos krepšinio čempionate Lietuvoje per televiziją. Dauguma kolegų europarlamente domisi futbolu. Deja, mes, lietuviai, negalime pasigirti savo futbolo pasiekimais. Dažniausiai, apie Lietuvą daugiau žino kolegos iš Rytų Europos. Nežinau daug kolegų iš Vakarų Europos, kurie būtų lankęsi ir Lietuvoje. Ačiū Dievui, kad blogos žinios iš Lietuvos nepasiekia Briuselio. Laimei, kad nevyksta itin baisių nelaimių Lietuvoje. Kita vertus, Lietuva neblogai tvarkosi, kad „neužkliūname“ Briuseliui.

 

Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų partijai (TS-LKD), žvelgiančiai į Seimo rinkimus, ko gero, dabartinis visuomenės pasitikėjimas partijai didelio optimizmo nekelia – tik 8 procentai rinkėjų, pagal įvairias apklausas, balsuotų už TS-LKD. Ką partija turėtų padaryti per mažiau kaip metus, kad šalies rinkėjų pasitikėjimas ja augtų? Ar nebūtų logiška prieš rinkimus pakeisti itin nepopuliarų jos pirmininką, šalies premjerą Andrių Kubilių?

Tikrai tokių minčių apie naujo partijos pirmininko paiešką partijos viduje nėra. Juolab likus metams iki Seimo rinkimų.

 

Jūs – buvęs užsienio reikalų ministras. Ar jums yra aiškios dabartinės Lietuvos užsienio politikos kryptys? Ar nebuvo blaškymosi tarp jų jau tapus ES nariais?

Tam būtų galima skirti visą interviu, jeigu pradėčiau gilintis. Atsakysiu paprastai: kai teko man vadovauti Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, tai buvo daryti ir lengviau, ir aiškiau. Aš dirbau 1990-1992 ir 1996-2000 metais. Tuomet buvo aiškiai suformuoti Lietuvos užsienio tikslai – tereikėjo jų siekti ieškant Lietuvai vietos tarptautinėje politikoje. Dabar mes joje užimame aiškią padėtį – tapome Europos dalimi. Bet tapę ja, mus ištiko šokas – pakliuvome į konceptualinį vakuumą. Dėl to per pastaruosius penkis metus buvo metamasi į regiono lyderystės paieškas ar į kitą geografinę pusę. Man atrodo, kad dabartinė užsienio politika yra optimali – vykdoma ne per atskirus klausimus, o per pagrindinę gairę – Europos Sąjungą. Kaip ESBO pirmininkas, jau įrodė, kad gali dirbti ir tokiame lygyje, kaip būsima ES prezidentavimo vykdytoja, Lietuva turės unikalią galimybę išbandyti savo vidaus ir užsienio politikos mechanizmą. Tikiu, kad jis bus sėkmingas.

 

Ačiū už pokalbį. Sėkmės.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nors Ingridos Šimonytės tapimas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nare leidžia spėti, kad varžytuvės dėl šios partijos pirmininko posto baigėsi net neprasidėjusios, tačiau jeigu partija laikysis savo demokratinio pirmininko rinkimų modelio – patys skyriai galės kelti jiems patinkančius kandidatus, „Palangos tilto“ kalbinti analitikai neabejoja, kad bus pasiūlyta...


Moterys nori ne tik auginti vaikus, o vyrai – ne tik „daryti karjerą“. 


Mokesčių nepriemoką, kuriai buvo taikoma mokestinė pagalba ir tik nuo lapkričio 1 d. pradėti skaičiuoti delspinigiai, turi per 70 Palangos m. savivaldybės įmonių (per 210 tūkst. eurų), taip pat apie 100 savarankiškai dirbančių (per 60 tūkst. eurų) ir apie 600 jokios veiklos nevykdančių (per 90 tūkst. eurų) savivaldybės gyventojų. Pastarųjų didžiausia dalis turi nepriemoką iki 20 eurų.


Išėjo dar vienas nemokamo žurnalo „Lietuvos pajūris“ numeris. Jis man, jo leidėjui ir redaktoriui – toks ypatingas. Pradėtas tik gegužės pradžioje, turėjo išeiti toks „kovidinis“, „iš idėjos“ – plonytis, iki 82 puslapių, nors vasarinis numeris nuo pat žurnalo leidybos pradžios 2016 metais visada „persiropščia“ 100 puslapių. Matyt, nesu labai geras verslininkas: šįkart žurnalą...


Buvęs Krikščionių sąjungos (KS) kandidatas į Seimą Mėguvos rinkimų apygardoje, Vaidievutis Ipolitas Geralavičius, sakė „Palangos tiltui“, kad jo atstovaujamos politinės jėgos rezultatas Seimo rinkimuose jį „aiškiai“ nuvylė. „Maniau, kad nors pusantro procento gausime visoje šalyje, o dabar – vos 0.75 procento nuo visų balsų. Palyginus su...


Visas būrys klaipėdiečių darbuojasi Palangoje, tačiau toli gražu ne visi čia pritampa, o juo labiau diriguoja kitiems. Tačiau klaipėdietei, buvusiai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Informacijos ir pardavimų skyriaus vedėjai, o dabar Palangos Kultūros ir Jaunimo centro (PKJC) direktorei Vitai Petrauskienei pasisekė – Palangoje ji nardo kaip žuvis vandenyje, nors prieš beveik...


Visai Lietuvai kalbant apie Saulių Skvernelį užklupusią sunkią ligą – premjeras serga pirmos stadijos limfoma, vėžiu, Palangos politikai, vaizdžiai tariant, noriai kalba apie gyvybę Marse ir gėjų teises, tik ne apie savo sveikatą. „Palangos tilto“ šaltiniai kurorto sveikatos įstaigose teigė, kad miesto politiką jose išvysti galima išvysti nebent su sloga....


Įveikęs ne vieną tūkstantį varžovų iš visos Europos Sąjungos, Palangos senosios gimnazijos abiturientas Vidmantas Mitkus pateko tarp dviejų laimingųjų lietuvių, kuriuos europarlamentaras, Liberalų sąjūdžio žvaigždė Antanas Guoga pakvietė lapkričio pradžioje, gruodžio pradžioje atvykti į Briuselį. Neslepiantis ambicijų kada nors imtis rimtos politinės veiklos, vaikinas atsakė į...


Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pareiškimas miesto tarybai  5

TS–LKD frakcijos nariai: Dainius Želvys Mindaugas Skritulskas Elena Kuznecova Antanas Sebeckas Gediminas Valinevičius Šarūnas Vaitkus, 2013 06 06 | Rubrika: Miestas

Pastaruoju metu miesto spaudoje skelbiami tarybos opozicijos atstovų objektyviais faktais neparemti kaltinimai valdančiosios daugumos koalicijai, nepagrįsti priekaištai dėl Palangoje vykdomų projektų kelia ne tik Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nuostabą bei pasipiktinimą.


Kol Europos Sąjungos strategai laužo galvas, kaip priartinti Europą ir Europos Sąjungą (ES) prie kiekvieno jos miestelio, net tokio mažo kaip Palanga, europarlamentaras Algirdas Saudargas (taip, jis – pirmasis   nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, stovėjęs prie šalies užsienio politikos vairo 1990-1992, taip pat 1996-2000 metais) apie Lietuvos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius