Palangoje – siaubingi radiniai: žmonių elgesiui nėra jokių pateisinimų

Miškininkams pats darbymetis. Ne tik miškasodis prasidėjo – dar tenka ir miške paliktus sąvartynus kuopti. Aplinkos apsaugos departamento teigimu, pernai apie miškuose paliktus šiukšlynus gauta kone 800 pranešimų. Dažniausiai atsikratoma statybinėmis ir buitinėmis atliekomis bei padangomis. Nors viską galima nuvežti į specialias atliekų aikšteles.

Didžiausiame šalies kurorte, Palangoje, miško poilsio aikštelė atrodo, kaip atliekų surinkimo taškas.

„Keičia žmonės baldus, gyvenimas nepaliaujamai gerėja, o kas lieka nuo buities, statybų – pati patogiausia vieta atvežti į mišką“, – sakė Palangos girininkijos girininkas Stanislovas Jonaitis.

Miškininkas sako, kad panašių sąvartynų miškuose – ne vienas. Ir šiukšles iš miškų girininkai veža tonomis, ypač pavasarį.

„Išvežame iš Palangos girininkijos pavasarį, kai prasideda padangų keitimas, tai 50–70 padangų. Šernų, Darbėnų girininkija, ypač prie sodų esančios girininkijos, prie didesnių miestų, prie Klaipėdos. Ypatingai Dituvos sodai, tai ten girininkas vargsta su dideliais kiekiais“, – pasakojo S. Jonaitis.

Kai kuriems tokias šiukšles – nupjautas medžių šakas, išrautus krūmus, žoles ar gėlių daigus iš namų darželių – atrodo normalu į mišką vežti. Neva, tai yrančios žaliosios atliekos.

„Kartu atveža šliužus, atveža invazines augalų rūšis, paskui atsiranda miške sprigių, kemalių, tokių egzotinių augalų, kurie nebūdingi, jie sudaro problemas, išstumia vietines rūšis. Žaliosios atliekos dabar yra vos ne aktualiausia tema“, – aiškino S. Jonaitis.

„Būna blogiau, kai atrandame padangas kokius 50 metrų nuo kelio ir jos būna paslėptos „tvarkingai“. Jas dar reikia parsinešti, nes neša kur kas daugiau žmonių, negu girininkijoje turime darbuotojų“, – teigė jis.

Baudos šiukšlintojų negąsdina, nes norint juos nubausti reikia rasti, kas tai daro. Ši misija – beveik neįmanoma.

„Esu keliskart pasiekęs, kad žmogus susirinko ir išsivežė. Nežinau, ar jis išvežė į aikštelę priduoti, ar kitame kvartale paliko – to negaliu garantuoti“, – sakė S. Jonaitis.

Specialių atliekų aikštelių šalyje apstu.

„Visoje Lietuvoje yra virš 110 didžiųjų atliekų priėmimo aikštelių, į kurias galima atvežti ne tik didžiąsias atliekas, bet ir statybos atliekas, buities rakandus, pavojingas atliekas. Bet kuriuo atveju savivaldybių gyventojams ši paslauga – nemokama. Galbūt yra ribojami kai kurių atliekų kiekiai, kiekvienoje savivaldybėje skirtingai“, – teigė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro projektų vadovas Arūnas Liubinavičius.

Tie, kurie suka į atliekų aikšteles, nesupranta, kam reikia mišką teršti.

„Žmonės turbūt tingi, ar nežinau – nesugeba privežti“, – sakė vyras.

„Nemažai apkeliavęs šalių pasižiūriu, kokie šiukšlynai yra. Tokioje gražioje šalyje gyvename, tai reikia visiems prižiūrėti“, – teigė kitas vyras.

„Negalima teršti aplinkos. Nesunku į aikštelę atvežti, o ir labai patogu. Duris išmečiau senas, supjaustytas, ir skėtį sulūžusį“, – kalbėjo dar vienas vyras.

Atliekų tvarkytojai spėja, kad ir įstatymų spragos prisideda prie šiukšlynų miškuose ar pakelėse.

„Pažiūrėkite, kiek yra skelbimų viešoje erdvėje, internete, regioniniuose laikraščiuose, kur skelbia – nemokamai išvežu arba išvežu jūsų atliekas už sutartinę kainą. Tokiais skelbimais reikėtų nepasitikėti, nes neatmetame galimybės, kad tie „tvarkytojai“ nenuveža tų atliekų ir neišverčia į pamiškes ar kitas rekreacines vietas“, – aiškino A. Liubinavičius.

Nors miškininkai pastebi, kad šiukšlių miškuose žmonės palieka vis mažiau, Aplinkos apsaugos departamento teigimu, pernai apie tai gauti 748 pranešimai. Sukūrus interaktyvųjį žemėlapį „Tvarkau Lietuvą“, kur galima pranešti apie sąvartynus miškuose, per nepilnus 3 metus šalyje iškuopta net 2360 teritorijų.

Ramunė Bandzienė

LNK