Archeologiniai radiniai Botanikos parke praskleis 800 metų kuršių sodybos istoriją

Palangos Botanikos parkas atveria naujas praeities atodangas – šią savaitę archeologai rado tris XII amžiaus kuršių gyvenvietes, aptiko retų radinių. Kuršių gyvenvietės aptiktos atsitiktinai – pradėjus tvarkyti Botanikos parko inžinerinius tinklus. Klaipėdos Universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto studentams atkasant sluoksnelį po sluoksnelio, pasirodė, kad vos pusmetrio gylyje slypi kuršių gyvenamasis namas.

Kasinėjimai vyksta Botanikos parke

„Archeologiniai kasinėjimai Birutės parke (palangiškiai parką vadina įvairiai: Botanikos, Birutės ar Tiškevičiaus parku – aut.) vyksta todėl, kad yra atnaujinami pėsčiųjų takai, klojamos naujos gėlynų ir vejos laistymo sistemos ir įrengiamos naujos parko apšvietimo sistemos. Jas klojant tranšėjose buvo šią savaitę, trečiadienį, aptikta perdegusių akmenų, keramikos, molio tinko. Atidengus perkasas, paaiškėjo, kad joje anksčiau yra stovėjęs pastatas -  maždaug 3 ant 4 metrų dydžio. Buvo aptikta krosnis, židinys, yra gyventa – gana intensyvus kultūrinis sluoksnis su radiniais, su keramika, su metaliniais radiniais. Manome, kad visi šie radiniai turėtų būti datuojami maždaug XII amžiumi“, – pasakojo  Egidijus Abromavičius, Klaipėdos Universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto magistrantūros II –ojo kurso magistrantas, vienas iš archeologinių kasinėjimų vadovų.

Anot jo, radinių amžius gali būti pasakytas gan tiksliai lyginant keramikos radinių ornamentiką, lyginant su anksčiau rastais radiniais Birutės kalne, Žemaičių kalnelyje ir pietinėje Palangos gyvenvietėje.

Laukia netikėtumai

E. Abromavičius sakė, kad kasinėjant visada būna netikėtumų, todėl radiniai Botanikos parke jo taip pat itin nenustebino.

„Tokių prielaidų, kad jame gali būti daugiau senovinių sodybų ar net dalis gyvenvietės, buvo ir anksčiau. Juk tik Birutės kalnas, Žemaičių kalnelis ir pietinė Palangos gyvenvietė buvo iki šiol nuodugniau ištyrinėti. Vietos aplink rožyną iki šiol nebuvo tirtos  - gyvenviečių kraštai nebuvo žinomi. Kaip pasirodė, teritorijoje yra išsimėčiusių kuršių sodybų“, - sakė vadovas.

Paprašytas įvardinti konkrečius radinius, jis juos išvardijo: keramikos dirbinių šukės, molio tinkas, perdegę akmenys, sidabrinė plokštelė, žalvarinė pasoginė segė.  Būsimus istorikus ir archeologus nudžiugino smėlyje aptiktas didelis - maždaug 10 centimetrų ilgio ir 8 centimetrų pločio - neapdirbto gintaro gabalas.  „Radinius reikia nuodugniau ištyrinėti, kad būtų galima atskleisti daugiau apie juos istorinės ir kultūrinės informacijos“, - sakė E. Abromavičius.

Palangą pasiekdavo skandinavų dirbiniai

Anot jo, sidabrinė plokštelė nėra būdinga anksčiau tyrinėtoms kuršių sodybvietėms. „XI-XII amžiuje, nustatyta, Palanga buvo svarbus prekybinis centras, todėl Palangoje aptinkama ne tik kuršių sodybviečių, bet ir tokių, kurios labiau galėtų būti apibūdinamos kaip skandinavų. Nedrįstu sakyti, kad vikingų, bet akivaizdu, kad tuo laikotarpiu Palangoje buvo ir daug atvykėlių iš kitos Baltijos jūros pusės. Matyt, jie ir atgabeno plokštelę į Palangą. Lietuviški sidabriniai gaminiai to meto yra šiek tiek kitokie – pailgi, batonėlio formos. Skandinavų sidabro gaminiai – labiau stačiakampio formos“, - pasakojo Egidijus.

Jis „Palangos tiltui“ teigė, kad visus darbus planuojama baigti, jeigu leis oro sąlygos, iki lapkričio mėnesio. ‚Plotas nemažas, o dirbti reikia atsargiai“,-sakė vyras.

Radiniai, kaip ir po bet kurio archeologinio kasinėjimo, bus identifikuoti, sunumeruoti, jiems bus užvestos metrikos. Tai padarius, jie paklius į muziejų.

Dar ne visi klausimai atsakyti

Kol kas, sako pašnekovas, sunku spręsti, kokia sodyba kasimo vietoje yra stovėjusi, kokie gyventojai joje gyveno.

„Kol kas tai nėra labai aišku, nes radinių turime nedaug – jie kol kas neatskleidžia didesnio paveikslo. Kol kas esame atkasę tik paviršinį sluoksnį. Planuojame dar atkasti maždaug pusės metrų sluoksnį. Jeigu pavyktų rasti daugiau radinių, galėtume pateikti daugiau konkrečių išvadų“, - teigė E. Abromavičius.

Nors buvo rasta stovėjusios krosnies kontūrų, apie pastato ypatybes spręsti, anot archeologo, dar ankstoka. „Bet aišku, kad tai buvo gyvenamasis namas“, - sakė kasinėjimo darbų vadovas.

Kasinėjimo darbai vyksta ne tik prie Botanikos parko rožyno, bet ir kitose dviejose vietose  - maždaug per dvidešimt ir šimtą metrų nuo Gintaro muziejaus.

„Iš esmės kalbant, darbai dar tik prasidėjo – tik atidengiame viršutinį sluoksnį“, - teigė pašnekovas.

Kol kas radinius laiko namuose

Kasinėjimo darbus vykdantys  Istorijos ir Archeologijos Instituto studentai – būsimi istorikai ir archeologai, kurie Palangoje atlieka praktiką. Jų pradžioje buvo 15, dabar liko apie dešimt. Archeologams darbams vadovauja Klaipėdos Universiteto doktorantas Rokas Kraniauskas.

Kaip sakė pašnekovas, atkasus viršutinį sluoksnį, jis bus užfiksuotas – nufotografuotas, nubraižyti planai -, o vėliau vėl užkastas. Anot E. Abromavičiaus, jeigu kasinėjant bus rasta daugiau vertingų daiktų, pageidaujant Palangos Gintaro muziejaus administracijai, galbūt galės būti įrengta nuolatinė iškasenų ekspozicija. Kol vyksta kasinėjimai, visus archeologinius radinius    priglaudė pas save namuose. „Reikės juos nuplauti, sunumeruoti, kitaip sutvarkyti, o tada atiduosiu muziejui“, - sakė vyras. „Palangos muziejui“, - pridūrė jis.

E. Abromavičius yra dalyvavęs kituose archeologiniuose kasinėjimuose Palangoje, bet darbuotis Botanikos parke tenka pirmąkart.

Jis tiki, kad Botanikos parkas iki tol, kol bus pabaigti archeologiniai darbai, dar atskleis ne vieną praeities atodangą.

Archeologiniai kasinėjimai – žvalgomieji

Kitoje archeologinėje tranšėjoje, šalia Gintaro muziejaus, besidarbuojantis Klaipėdos Universiteto istorijos studentas Justas Stončius „Palangos tiltui“ sakė, kad maždaug pusantro metro duobėje aptiko kelis „galbūt paties Tiškevičiaus ar jo aplinkos žmonių daiktus – spyruokles, senus dekoratyvinius stulpelius“.

„Yra įdomi istorijos versija, kad galbūt Tiškevičiaus rūmuose yra svečiavęsis Stalino sūnus. Kasdamas apie tai galvoju – nežinia ką gali istorija po tiek metų, palankiai susiklosčius aplinkybėms, atskleisti“, - sakė Justas Stončius.

Kaip sakė vaikinas, Botanikos parke atliekami archeologiniai kasinėjimai nėra tiksliniai, o žvalgomieji. „Kitaip tariant, tai yra archeologinę vertę turinčių radinių ieškojimas – neturint aiškaus plano ar informacijos apie juos“, - aiškino vyras.

Maždaug pusantro metro gylyje studentas aptiko ir kaulų, bet jie, jo nuomone, yra ne žmogaus, o keturkojo gyvūno.