Palangos meras Šarūnas Vaitkus: „Esu įsitikinęs – net ir 2126-aisiais Palangos meras bus žmogus, o ne robotas“

Kaip Palanga atrodys po šimto metų – 2126-aisiais? Ar Palanga bus „išsipūtusi“ iki 70 tūkstančių, ar net daugiau, gyventojų? Ar teks laužyti galvą, ar į tokią statistiką įtraukti humanoidus robotus, ypač tuos biologinės kilmės? Ar dėl dirbtinio intelekto įsigalėjimo Palangos meras 2126-aisiais jau bus humanoidas robotas? Ar 2056-aisiais 80-etis senukas Šarūnas apsilankys restorane ant jūros dugno, į jį patekdamas povandeniniu liftu? Jau beveik 15 metų Palangai vadovaujantis meras Šarūnas Vaitkus turėjo šimtus interviu, tačiau jo niekas dar niekada neprašė tokio interviu, kaip šis „Palangos tilto“ – pasidalinti įžvalgomis apie Palangą po šimto metų. Meras priėmė „Palangos tilto“ futuristinį iššūkį ir atsakė net į klausimus, šiandien atrodančius kaip iš fantastikos srities!

– Kai žiūrite į 1926-ųjų metais darytas Palangos nuotraukas, ar galite pagal jas, išskyrus bažnyčią centre, atpažinti, kad jose – Palanga? Ar įsivaizduojate, kad 2126-aisiais gyvenantys palangiškiai atpažins Palangą pagal 2026-ųjų Palangos nuotraukas?

– Žiūrėdamas į 1926-ųjų Palangos nuotraukas, išskyrus bažnyčią, tikrai ne visada atpažinčiau miestą – tuometė Palanga buvo visai kitokia: daug smėlio, nedaug pastatų, jokio šiandien įprasto šurmulio. Tačiau jei žvelgi ne tik akimis, o širdimi – taip, tai vis tiek buvo Palanga.
Miestas keičiasi labai sparčiai, tad natūralu, kad po kelių dešimtmečių jį atpažinti gali būti sudėtinga, o ką jau kalbėti apie šimtmetį. Vis dėlto tikiu, kad 2126-aisiais gyvenantys palangiškiai vis tiek atpažins savąjį miestą pagal mūsų šiandienos nuotraukas. Kai kurie dalykai neišvengiamai keisis – gatvės, pastatai, miesto struktūra. Bus daugiau atnaujintų erdvių, Šventojoje turėsime uostą, iškils naujų bendruomenei svarbių pastatų.
Tačiau esu tikras, kad išliks tai, kas Palangą daro Palanga: senosios grafų Tiškevičių vilos, bažnyčia, rūmai ir parkas, jūros tiltas, natūralus grožis ir neužstatyti paplūdimiai. O svarbiausia – išliks dvasia. Kaip ir dabar, taip ir po šimto metų Palanga bus miestas-parkas, skendintis pušynuose, o jo tapatybę kurs žmonės, kurie čia gyvens, puoselės paveldą ir mylės šią vietą taip, kaip mylime mes.

– Palangos miesto strateginis plėtros planas yra patvirtintas iki 2030 metų. Kodėl miestui jau dabar nepadiskutavus ir nepatvirtinus tokio plano tolimesnei perspektyvai – 50-iai metų, nors iki 2076-ųjų?

– Mintis planuoti miesto raidą 50 metų į priekį tikrai intriguojanti, tačiau praktikoje tai sudėtinga ir, tikriausiai, ne visuomet prasminga. Miestai – gyvi organizmai, kurių poreikiai, prioritetai ir galimybės kinta daug greičiau nei per pusę amžiaus. Per kelis dešimtmečius pasikeičia technologijos, žmonių įpročiai, ekonomika, finansiniai instrumentai, demografija, o kartu keičiasi ir tai, ko miestui iš tiesų reikia. Todėl strateginiai dokumentai pasaulyje dažniausiai rengiami 7–10 metų laikotarpiui, kad būtų lankstūs, realistiški ir pritaikomi prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Kas buvo aktualu prieš 50 metų, šiandien neretai nebėra net tinkama diskusijai – taip greitai juda pasaulis.
Žinoma, tai nereiškia, kad neturime svajoti ar diskutuoti apie tolimesnę ateitį. Priešingai – platesnė diskusija apie Palangą 2050–2075 m. gali būti labai vertinga. Ji padėtų geriau suprasti bendruomenės lūkesčius, jaunimo vizijas ir ekspertų įžvalgas. Tačiau pats strateginis planas turi išlikti lankstus, periodiškai atnaujinamas ir pagrįstas realiomis, o ne spėjamos ateities galimybėmis

– Ar Palanga jau iki 2076-ųjų „išsipūs“ iki 70 000 gyventojų? Ar jie vaikščios su batais, „botais“ ar sandalais? 

– Prognozuoti, ar Palanga iki 2076-ųjų „išsipūs“ iki 70 tūkstančių gyventojų, būtų drąsu. Palanga – ne megapolio tipo miestas, o jaukus pajūrio kurortas, ir labai nesinorėtų, kad pernelyg spartus augimas pakeistų jo veidą. Beje, vasaromis tokius skaičius matome jau dabar, bet nuolatiniai gyventojai – visai kas kita.
Tačiau bet kokiu atveju dėl vieno galiu būti ramus – kad ir kiek gyventojų turėtume, su „botais“ niekam braidyti neteks. Miestas kasmet gražėja, infrastruktūra sparčiai tvarkoma, o Palanga žavi ne tik Lietuvos žmones, bet ir užsienio svečius. O ar vaikščiosime su sandalais? Vis dėlto čia pajūris – tad sandalai, tikiu, tikrai niekur nedings.

– Ar Palanga ateity aukštės – bus leista statyti aukštesnius gyvenamosios ir komercinės paskirties statinius – iki 20 aukštų, nes Palangoje trūksta žemės?

– Sunku įsivaizduoti, kad Palangoje galėtų atsirasti 20 aukštų pastatai. Manau, jog nė vienas palangiškis nenorėtų matyti dangoraižių pajūryje – mūsų miesto tapatybės dalis yra horizontas, pušynų viršūnės ir natūralios gamtos linija, kurios nenorime prarasti. Palangos statiniai neturėtų būti aukštesni už pušis – tai principas, kurio miestui svarbu laikytis ir ateityje.
Žemės trūkumas yra realus iššūkis, todėl laikui bėgant miestas tam tikrose teritorijose gali šiek tiek „aukštėti“. Tačiau tai turi būti saikinga, subalansuota ir pagarbi aplinkai plėtra. Palangos augimas, kaip ir iki šiol, vyks daugiau į šonus – link Šventosios krypties, o ne į viršų. Turime vertybių, kurių negalima aukoti – miesto silueto, pajūrio horizonto ir žmogaus ryšio su gamta. Todėl aukštų dangoraižių Palangoje tikrai neįsivaizduoju.

– Ar savivaldybės administracija, kurioje dabar dirba šiek tiek daugiau nei šimtas specialistų, ateity susitrauks iki mažiau nei pusės, nes dalį specialistų pakeis dirbtinis intelektas?

– Prognozuoti, kiek darbuotojų savivaldybės administracijoje dirbs po šimto metų, būtų labai sudėtinga. Dirbtinis intelektas jau dabar padeda atlikti dalį rutininių užduočių, ir tikėtina, kad ateityje jo vaidmuo dar labiau augs. Tačiau ši technologija, mano nuomone, dar nėra ir dar ilgai nebus tokia pažangi, kad galėtų pakeisti žmones, turinčius didelę profesinę patirtį ir gebančius spręsti sudėtingas, jautrias situacijas. Savivaldybė – ne robotų fabrikas. Čia kalbame apie žmonių gyvenimus, jų problemas, lūkesčius ir emocijas. Tai sritys, kuriose žmogiškas ryšys ir empatija yra nepakeičiami.
Galbūt 2126 metais administracija bus šiek tiek mažesnė, nes technologijos perims dalį techninių darbų, tačiau žmonių, gebančių įsiklausyti, suprasti ir priimti atsakingus sprendimus, tikrai neprireiks mažiau. Žmogaus vaidmuo savivaldoje, manau, išliks esminis.

– Ar jūs įsivaizduojate 2126-aisiais Palangą, valdomą dirbtinio intelekto – su meru robotu?

– Įsivaizduoti Palangą su meru robotu man sudėtinga – nemanau, kad palangiškiai per rinkimus balsuotų už tokį kandidatą (šypsosi). Dirbtinis intelektas gali padėti atlikti tam tikras užduotis (kurias, beje, vis tiek formuluoja žmonės), bet miesto lyderystė – tai ne algoritmai. Tai – žmonių pasitikėjimas, atsakomybė, gebėjimas įsiklausyti į bendruomenę, išgirsti žmonių lūkesčius ir problemas, sugebėjimas priimti svarbius sprendimus, vadovaujantis ne tik logika – neretai, bendraujant su žmonėmis, būtina ir empatija. Abejoju, ar dirbtinis intelektas šį jausmą turi (šypsosi). Todėl esu įsitikinęs – net ir 2126-aisiais Palangos meras bus žmogus.

– Gal pradžiai – pabandymui – Palanga jau dabar galėtų įdarbinti dirbtiniu intelektu grįstą vicemerą? Nors visuomeniniais pagrindais? Albanija šiemet plačiai nuskambėjo paskelbusi, kad jos vyriausybėje dirbs DI.

– Dirbtiniu intelektu grįstas vicemeras? Gal pradėkime nuo to, kad pažiūrėsime, kaip seksis Albanijai – jie, panašu, ryžosi būti technologijų avangarde (šypsosi). O Palangoje kol kas pakanka tikrų žmonių, kurie turi sukaupę didžiulę darbinę patirtį, yra kompetentingi, puikiai pažįsta miestą, miestiečius, žino jų lūkesčius ir moka ne tik priimti svarbius sprendimus, bet ir nuoširdžiai nusišypsoti, įsiklausyti, o kai reikia – ir pajuokauti. Kaip minėjau anksčiau, dirbtinis intelektas gali padėti atlikti tam tikras užduotis, bet aklai juo pasikliauti šiandien būtų per drąsu.
Ar kada nors išbandysime DI „vicemerą“ visuomeniniais pagrindais? Kas žino – ateitis kupina staigmenų. Bet kol kas Palangoje miestą geriausiai valdo žmonės.

– Ar ateity matote visų miesto valdomų įmonių – „Palangos komunalinis ūkis“, „Palangos šilumos tinklai“, „Palangos vandenys“ – bei kitų – ofisus moderniame, tvariame pastate po vienu stogu? Žinoma, vandens nuotekų ar vandentiekio infrastruktūra kol kas liktų senose vietose.

– Tokių planų neturime, kadangi technologiškai neįmanoma sukelti visų įmonių infrastruktūros į vieną vietą.

– Paprognozuokite, kaip ateity keisis Palangos pagrindinės ekonominės veiklos – sveikatinimo, poilsio, pramogų? Ar jos yra „nepajudinamos“, t. y. nepakeičiamos?

– Kurortui šios sritys – sveikatinimas, poilsis ir pramogos – visada buvo ir išliks kertinės. Prie jų drąsiai pridėčiau ir kultūrą bei sportą, kurios Palangoje sparčiai įgauna vis daugiau svarbos.
Ar jos nepajudinamos? Taip, nes tai yra pats Palangos identiteto pamatas. Žmonėms visada reikės vietos, kur galima atsitraukti nuo kasdienybės, sustiprėti, pagerinti sveikatą, atsikvėpti, pasidžiaugti gyvenimu. Tai – nuolatinis poreikis, kurio nepakeis jokios technologijos.
Tačiau tikiu, kad ateityje, atsižvelgiant į poreikius, gali keistis šių sričių turinys ir formatai – matysime modernėjančią sveikatinimo mediciną, naujas procedūras ir technologijas, įvairesnes visus metus veikiančias paslaugas. Didesnis dėmesys, manau, bus skiriamas mentalinei sveikatai, judesiui, prevencijai. Pramogų pasiūla, manau, dar labiau plėsis ir kasmet kils vis į aukštesnį lygį. Tačiau, kad ir kokie pokyčiai laukia ateityje, Palanga, neabejoju, ir toliau liks vieta, į kurią važiuojama atgauti jėgas ir patirti gražių emocijų.

– Ar plečiantis DI grįstų technologijų skvarbai bei daugėjant technologijų išvarginamų žmonių, Palanga ateity garsės „No tech“ – betechnologinėmis – žaliosiomis zonomis, kurios nepigiai kainuos, bet į kurias patekti bus draudžiama neštis mobiliuosius telefonus ir kitas technologijas? Ar palaikytumėte tokią idėją?

– Kol kas tokios būtinybės tikrai nematau – šiandien Palanga natūraliai turi daugybę „no tech“ erdvių. Miškas, jūra, kopos, ilgi pasivaikščiojimų takai – tai vietos, kur žmonės ir taip atsijungia nuo ekranų, net to neplanuodami.
Vis dėlto pati idėja yra labai įdomi kryptis ateičiai. Jau dabar matome, kiek daug žmonių pavargsta nuo nuolatinio technologijų srauto, informacinio triukšmo, ekranų pertekliaus, tad turėti aiškiai apibrėžtas zonas, kuriose telefonas tiesiog „paliauja egzistuoti“, gali būti visai patrauklu.
Ar palaikyčiau tokią idėją? Taip, bet saikingai. Tokios erdvės galėtų būti įdomus papildymas, savotiška nišinė paslauga, skirta poilsiui ir sąmoningam atsitraukimui. Tačiau svarbu nepersistengti – Palanga turi likti atvira visiems: ir technologijas mėgstantiems, ir nuo jų pavargusiems.

– Prieš penkerius metus „Palangos tiltas“ rašė, kad Palangos oro uosto – buvusioje karinėje bazėje – norima pastatyti didžiulį atvirųjų ir uždarųjų geoterminio vandens baseinų kompleksą, tačiau idėja nevirto kūnu. Ar geoterminių vandenų panaudojimo galimybės bus svarstomos ateityje? Ar tam tereikia tik investuotojų suinteresuotumo?

– Geoterminiai vandenys – vienas iš pajūrio turtų, todėl ši idėja tikrai nėra pamiršta ar nurašyta. Natūralu, kad tokie projektai reikalauja laiko. Pirmiausia, ką daro miestas – jau yra patvirtinti Bendrojo plano pakeitimai šioje teritorijoje, kad čia galėtų atsirasti tokie objektai. Paskelbtas ir pirkimas šios teritorijos detaliajam planui parengti.
Vėliau bus ieškoma lėšų – tiek privačių, tiek valstybės – kad šioje teritorijoje būtų galima įrengti tokią infrastruktūrą.

– Palangai siekiant tapti Baltijos Nica – kurortu, orientuotu į pasiturintį lankytoją, ateityje reikėtų ir privačių paplūdimių ar net atskiros aikštelės privatiems lėktuvams bei VIP sektoriaus Palangos oro uoste, ar ne?

– Baltijos Nica – graži ir ambicinga vizija, tačiau svarbiausia nepamiršti, kad Palanga nuo seno yra atvira visiems. Čia laukiami ir pasiturintys svečiai, ir vidutines ar mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Todėl Palanga tikrai niekada nebus „tik turtingiesiems“.
Ar gali atsirasti VIP sprendimų – pavyzdžiui, atskira erdvė privatiems lėktuvams Palangos oro uoste? Tai – įmanoma, jeigu atsirastų poreikis ir investicijos. Tačiau privatūs paplūdimiai – ne. Mūsų pajūris nėra beribis, todėl jį atitverti tik išrinktiesiems būtų tiesiog neteisinga.
Paplūdimiai yra visų ir tokie turi likti. Norime, kad Palangoje gerai jaustųsi kiekvienas – nesvarbu, kokio storio yra poilsiautojo piniginė.

– O ar Šventoji, su atstatytu jūros uostu, gali 2126-aisiais būti Baltijos ar Rytų Europos Monaku – su privačių jachtų terminalu, prabangaus būsto kvartalais, promenadomis?

– Šventoji turi milžinišką potencialą augti. Atkūrus jūros uostą, ji tikrai pritrauks dar daugiau investicijų – nuo jachtų infrastruktūros iki naujų paslaugų ir pramogų. Tai – natūrali plėtros kryptis, ir neabejoju, kad Šventoji artimiausiais dešimtmečiais tik dar labiau suklestės.
Tačiau aklai „monakizuoti“ Šventosios tikrai nereikia – ji turi savitą, labai jautrią aurą: ramesnę, švelnesnę, artimą gamtai. Todėl, jeigu jau kalbame apie „Baltijos Monaką“, tegul Šventoji būna toks Monakas, kuriame svarbiausia – kokybė, stilius ir pagarba pajūrio gamtai, o ne vien tik prabanga.

– Matyt, 2126-aisiais aktyvus oro eismas vyks ir ore – matysime aeromobilius, automobilius, galinčius skristi. Spėkite, kuriais metais dronas, ne žmogus, Palangoje pirmąkart pristatys picą? Iki 2050-ųjų ar greičiau?

– Manau, 2050-ųjų tikrai nereikės laukti. Dronai picą Palangoje atskraidins gerokai anksčiau – gal net iki 2030-ųjų (juokiasi). Technologijos į priekį žengia taip sparčiai, kad labiau klausimas ne „kada“, o „kam pirmam“ užteks drąsos išbandyti.
Tik prieš dronais skraidinant picas verslas turės išspręsti vieną nelengvą klausimą – kaip padaryti, kad šių gardžių siuntinukų neužmatytų mūsų kirai, nes šie paukščiai, kaip žinia, nelabai linkę dalintis (juokiasi).

– Matyt, ateityje Palangos viešbučių registratorius, kambarines ir padavėjus pakeis robotai. Jus tai gąsdina?

– Tam tikrus darbus robotai tikrai galėtų atlikti, ir jei tai pavyksta gerai – kodėl gi ne? Tačiau nereikia pamiršti, kad į kurortą žmonės atvyksta ne tik nakvoti ar pavalgyti – jie ieško šypsenos, gero žodžio, žmogiško dėmesio.
Juk tikrai maloniau gauti puodelį kavos iš besišypsančio darbuotojo ar darbuotojos rankų, nei paimti nuo padėklo, kurį, tarkime, atveža robotas. Robotai gali padėti, palengvinti procesus, bet žmogiško santykio jie tikrai nepakeis. Technologijos turi tarnauti žmogui, o ne jį išstumti.

– 2010-ųjų pradžioje buvo pasirodžiusi idėja apie bevairį traukinuką tarp Palangos ir Klaipėdos. Ar ji neperspektyvi ir neįgyvendinama, nes labai brangi?

– Idėja – tikrai verta dėmesio. Jei kalbėtume realistiškai, galbūt labiau įmanomas maršrutas ne nuo Klaipėdos, o nuo Kretingos – nutiesiant elektrinio traukinio liniją. Apie tokią viziją ne kartą esame kalbėję su „Lietuvos geležinkelių“ vadovais.
Žinoma, tam reikėtų išspręsti žemės klausimus, suderinti infrastruktūrą, turėti finansines galimybes. Bet manau, kad ši vizija tikrai nėra utopinė, juo labiau kad elektriniai, begarsiai, ekologiški traukinukai jau kursuoja Vakarų Europos miestuose.

Šį klausimą reikėtų pirmiausia adresuoti ne Savivaldybei, o „Lietuvos geležinkeliams“. Mano nuomone, jei būtų iškeltas toks tikslas, jį įgyvendinti iki 2050-ųjų tikrai įmanoma. Tai būtų rimtas postūmis tiek turizmui, tiek tvariam susisiekimui. Jei elektrinio geležinkelio atšakos tiesimas iki Palangos būtų vertinamas kaip prioritetas – kodėl gi ne?

– Ar jūs, Palangos miesto garbės pilietis 2056-aisiais, apsilankytumėte restorane Baltijos jūros dugne, pasiekiamame nuo Palangos tilto galo?

– Nekabinkime titulų, kurių neturiu (juokiasi). Bet tokiame restorane bet kokiu atveju su mielu noru apsilankyčiau. Tik valgiaraštyje norėtųsi matyti ne žuvį, nes ji į mus pro stiklines restorano sienas žiūrėtų iš kitos pusės (juokiasi).

– Ar 2126-aisiais Palangoje bus gatvių pavadinimai? Ar greičiausiai jos bus tiesiog sunumeruotos skaičiais? 

– Žinoma, kad gatvių pavadinimai išliks – jie ne tik įvardija vieną ar kitą konkrečią gatvę, bet ir tyliai pasakoja miesto ar net šalies istoriją. Juk gatvių pavadinimuose įamžinti žinomų asmenybių vardai, svarbūs istoriniai įvykiai, miesto praeitis. Skaičiai yra gerai, bet jie tikrai negali pakeisti žodžių.

– O koks sakinys apie jus, kaip ilgametį Palangos merą, jums būtų svarbus „E enciklopedijoje“ 2126-aisiais?

– Man svarbu būtų, kad po šimto metų enciklopedijoje būtų rašoma ne apie mane, o apie Palangos proveržį. Apie tai, kaip šiuo laikotarpiu miestas keitėsi, gražėjo, tapo moderniu kurortu, bet kartu išsaugojo ir savo senąsias šaknis. Norėčiau, kad „E enciklopedija“ parašytų maždaug taip:
„Šiuo laikotarpiu Palanga keitėsi kartu su žmonėmis – tapo dar laimingesnė, gražesnė, žalesnė.“