Palangos miesto istorinė dalis – didžiausias ir sudėtingiausias kultūros paveldo objektas

(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 41)

Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo objektas.

Vertybės teritorija – 126,5 hektaro
Palangos miesto istorinė dalis, kuriai suteiktas valstybės saugomo nekilnojamojo objekto – vietovės – statusas, į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašyta 1993 m. birželio 4 d., jai registre suteiktas kodas U2. Pabrėžiama, kad vietovės vertingųjų savybių pobūdžiai yra istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), urbanistinis (lemiantis reikšmingumą, unikalus), kraštovaizdžio bei architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).
Pati U2 teritorija apima 1384 tūkst. 123 kv. m plotą, jos vizualinė apsaugos zona užima 2051 tūkst. kv. m., o fizinė apsaugos zona – 1696 tūkst. kv. m plotus.
1995 m. Kultūros paveldo departamento rengtoje kultūros vertybės pagrindiniame dosjė patikslinama, jog 126,5 ha kultūros vertybės plotas apima Palangos miesto dalį abipus Rąžės ir savo pietine dalimi ribojasi su vadinamuoju dvaro sodybos parku.
Kalbant detaliau – Palangos miesto istorinė dalis tęsiasi nuo S. Dariaus ir S. Girėno g. bei Medžiotojų g. sankryžos šiaurės vakarų kryptimi iki Meilės al.; toliau šiaurės kryptimi iki J. Basanavičiaus g.; eina 120 m. J. Basanavičiaus gatve pietryčių kryptimi ir 120 m šiaurės rytų kryptimi toliau per Rąžės upę 120 m rytų kryptimi iki S. Nėries ir Naglio g. sankryžos; Naglio gatve šiaurės rytų kryptimi iki Jūratės g., Jūratės gatve pietryčių kryptimi iki Birutės al.; toliau 700 m šiaurės rytų kryptimi ir 200 m pietryčių kryptimi iki Neringos g.; Neringos gatve šiaurės rytų kryptimi 320 m ir pietryčių kryptimi iki susikirtimo su Maironio g. 320 m; toliau Maironio gatve pietvakarių kryptimi iki Gintaro g.; Gintaro gatve pietryčių kryptimi iki J. Janonio g.; Janonio gatve pietryčių kryptimi iki Jūratės g.; Jūratės gatve pietryčių kryptimi iki Ganyklų g.; Ganyklų gatve pietvakarių kryptimi iki Plytų g.; Plytų gatve pietvakarių kryptimi iki Ramybės g.; Ramybės gatvės šiaurės vakarų kryptimi iki Medžiotojų g.; Medžiotojų g. pietvakarių kryptimi iki S.Dariaus ir S. Girėno g.
Architektės Antaninos Jarukaitienės užpildytame ir pasirašytame apraše pabrėžiama, jog Palangos miesto istorinėje dalyje didžiausia verte išsiskiria teritorija tarp Rąžės upelio, Meilės alėjos, Kęstučio ir S. Daukanto gatvių. Vertingi yra: užstatymo visuma, tankumas ir užstatymo pobūdis; pastatų mastelis; sklypų sistema; istorinis gatvių tinklas ir jo parametrai; teritorijos panorama ir siluetas.
Likusioje miesto istorinėje dalyje vertingi yra istorinis gatvių tinklas ir jo parametrai; pastatų mastelis; užstatymo tankumas ir pobūdis; sklypų sistema bei teritorijos siluetas ir panorama.

Vertingosios savybės: planavimo sprendiniai
Kultūros vertybių registre tarp vertingųjų Palangos istorinės dalies savybių visų pirma minimi teritorijos planavimo sprendiniai: planinė struktūra, stačiakampis gatvių tinklas, kuris per laiką šiek tiek pakitęs; tūrinės-erdvinės struktūros, suformuotos visuomeninės-prekybinės, vasarvietės ir gyvenamosios zonų XIX-XX a. I p. užstatymo, fragmentai; miesto istorinės dalies siluetai iš vakarų, nuo tilto į Baltijos jūrą, bei iš pietryčių, nuo Klaipėdos – Palangos kelio. Beje, akcentuojama, jog siluete disonuoja pastatas S. Daukanto g. 8, kuris buvo dar labiau paaukštintas ir dėl kurio likimo tebevyksta derybos tarp Savivaldybės, statytojų, Kultūros paveldo departamento bei Prokuratūros.
Vertingosios savybės yra ir centrinių – Vytauto (senasis Klaipėdos-Liepojos traktas) ir Kretingos – gatvių vyraujantis XIX-XX a. pradžios, Vytauto g. šiaurinėje dalyje – XX a. I pradžios tankus perimetrinis ir perimetrinis su tarpais užstatymas 1-2 aukštų mediniais, centre (prie Kretingos ir Vytauto gatvių sankirtos, Vytauto g. šiaurinėje dalyje) daugiausia mūriniais, prekybinės bei visuomeninės paskirties pastatais; pietvakarių dalyje – vasarvietės zonos XIX-XX a. I pusės užstatymas vilomis, daugiausia 2 aukštų medinėmis, laisvai išsidėsčiusiomis didelio ploto sklypuose; vasarvietės teritorijoje išskirtina J. Basanavičiaus g., kuriai būdingas gatvinio pobūdžio apstatymas (beje, miesto dalis nuo Ronžės upelio kranto iki S. Dariaus ir S. Girėno g., nuo Vytauto g. iki Meilės al.; iš dalies pakitusi); teritorijos šiaurinėje ir rytinėje dalyse, individualių vilų ir gyvenamųjų namų zonoje, – sodybinio perimetrinio užstatymo mediniais ir mūriniais 1-2 aukštų pastatais pobūdis (miesto istorinės dalies apibrėžta teritorija Ronžės upelio šiauriniame krante ir Vytauto g. pietryčių dalyje; iš dalies pakitusi); Vytauto g. pietinės dalies šiaurės vakarų pusės, Kretingos g. pietvakarinės pusės, Piktuižio g. pietryčių pusės, Jūratės g. prie sankirtos su Smilčių g. pietvakarinės pusės, Birutės g. šiaurinės dalies pietryčių pusės, J. Basanavičiaus ir Birutės g. sankryžoje – J. Basanavičiaus g. pietvakarių pusės ir Birutės g. vakarinės pusės užstatymo išklotinės; Vytauto, Kretingos, Maironio, Smilčių, Kastyčio, Jūratės (iki Vytauto g.), S. Nėries, Neringos, Krašto gatvių, Naglio al., Žemaitės g. pietryčių atkarpos, B. Oškinio ir Sinagogos gatvių šiaurės rytų atkarpų, M. Valančiaus, J. Piktuižio, Vasario 16-osios (iki J. Piktuižio g.), J. Basanavičiaus, Kęstučio, S. Daukanto, A. Mickevičiaus, Gedimino, J. Simpsono, J. Šliūpo, L. Vaineikio, Ramybės, S. Dariaus ir S. Girėno (iki Birutės al.) gatvių, Birutės, Vydūno, Meilės alėjų trasos; Vytauto, J. Basanavičiaus, M. Valančiaus gatvių, Birutės, Naglio, Meilės alėjų perspektyvos.
Prie vertingųjų savybių priskiriamos buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos, taip pat – senojo medinio tilto į Baltijos jūrą vieta (tiltas, pastatytas 1882 m. grafų Tiškevičių, neišlikęs).

Reljefas, želdiniai, Ronžė
Į Kultūros vertybių registrą kaip vertybės įrašyti žemės ir jos paviršiaus elementai – plokščias reljefas; želdynai ir želdiniai – Vytauto, Kretingos, Kastyčio, J. Basanavičiaus, Kęstučio, S. Daukanto, A. Mickevičiaus, J. Šliūpo, L. Vaineikio, Ramybės, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, Birutės al. perimetrinio apželdinimo pobūdis; pušų masyvas teritorijos pietvakarinėje dalyje, vasarvietės zonoje – teritorijoje tarp Ronžės upelio pietinio kranto, S. Daukanto, J. Šliūpo, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, Meilės al. – bei liepų eilė palei Vytauto g., jos šiaurės vakarų pusėje, prie Kurhauzo.
Paminėti ir upės, natūralūs vandens telkiniai ir hidrotechniniai įrenginiai – Ronžės upelio vaga ir jos slėnis.

Istorija – itin trumpai
Šiek tiek vietos Kultūros vertybių registre skirta ir faktams apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius, tautosakos, literatūros ar kitus meno kūrinius, netradicinius ieškojimus, kurie susiję su objektais ar vietovėmis.
Minima, jog Palangos teritorijoje žmonės gyveno jau III-I tūkstantmetyje prieš Kristų. Pirmą kartą Palanga paminėta 1161 m. birželio 15 d., danams užėmus kuršių Palangos pilį. Livonijos ordino ir Kuršo sutartyje gyvenvietė minima 1253 m. 1300-1413 m. Palangoje ant Birutės kalno veikė stulpinė stebykla Saulės ir Mėnulio judėjimui sekti ir kalendoriui tvarkyti. XIII ir XIV a. Palanga buvo žvejų kaimas, bet jau žymus prekybos centras. XV-XVII a. Palanga – svarbiausias Lietuvos uostas.
XVI-XVII a. – seniūnijos centras, nuo 1547 m. Palanga minima kaip miestelis, 1529-1562 m. buvo LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. XVI a. pabaigoje pastatyta bažnyčia. 1600 m. leista rengti vieną savaitinį turgų ir du metinius prekymečius. Vėliau prekybos privilegijos išplėstos. 1701 m. Švedijos kariuomenė išgriovė uostą. 1791 ar 1792 m. Varšuvos Ketverių metų seimas Palangai kaip karališkam miestui suteikė Magdeburgo teises (savivalda įvesta, bet privilegijos nespėta gauti).
XIX a. pr. pradėjo garsėti kaip vasarvietė. Nuo 1824 m. Palanga priklausė grafų Tiškevičių šeimai. Spaudos draudimo metais per Palangą buvo gabenama lietuviška spauda. 1933 m. Palanga gavo miesto ir kurorto teises, 1953 m. tapo respublikinio pavaldumo miestu.
Daug plačiau Palangos istorija, jos istorinės dalies išskirtinumas bei visa tai, kas ir kaip turi būti saugoma šioje teritorijoje išdėstyta Palangos miesto centrinės dalies regeneracijos projekte, kitaip – specialiajame paminklosaugos plane, kurį 1995 m. Palangos miesto valdybos užsakymu parengė architektės Majos Ptašek projektavimo firma. Daug diskusijų kėlusį ir tebekeliantį Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą Palangos miesto taryba patvirtino 1999 m. liepos 29 d.

(Bus daugiau)

„Palangos tiltas” vykdo Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondo projektą „Palangos kultūros paveldo vertybės.