„Palangos tiltą“ Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai skundusi Palangos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Nedzveckienė liko nieko nepešusi – skundas atmestas

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje (ŽEIT) beveik prieš metus gautas Palangos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Nedzveckienės skundas dėl publikacijose ,,Tūkstantmečio mokyklų“ kūrybingumo ugdymo mokymuose Palangos mokytojos turi papasakoti ir apie savo pirmąjį bučinį kitoms tai filmuojant“ (,,Palangos tiltas“, 2024-04-19, Nr. 14 (1935), www.palangostiltas.lt, 2024-04-18) (toliau – Publikacijos) paskelbtos informacijos pagaliau buvo išnagrinėtas – tarnyba konstatavo, kad redakcija nepažeidė žurnalistų etikos, o vedėjos skundą atmetė.

Primename, kad „Palangos tiltas“ prieš metus rašė, kad  kai kurios programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) dalyvaujančios kurorto mokytojos buvo pasipiktinusios: Palangos švietimo pagalbos tarnybos ir Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus atrinktuose ir patvirtintuose kūrybingumo ugdymo mokymuose jos buvo raginamos viešai papasakoti apie savo pirmąjį bučinį kitoms mokymų dalyvėms filmuojant kolegės reakciją, o gimnazijos mokytojos buvo nuvežtos į seminarą Utenoje, skirtą pradinių klasių mokytojoms. 

Be to, mokytojos buvo raginamos atskleisti savo pamokų planus. Kai kurių mokytojų nuostabą sukėlė ir jaunutės seminarų vedėjos raginimas „patobulinti" virdulį ar dviratį skaidrėje. Kai kurios kurorto pedagogės sukiojo palei Savivaldybės Švietimo skyriaus, kuris dalyvavo atrenkant TŪM mokymus, smilkinius ir pavyzdžiu rodė Kretingą: ten visi mokytojai yra patenkinti TŪM mokymais. 

„Kai kurios mano juokaudamos kolegės siūlė saldainių padėti prie kavinuko ar į jį jų įdėti, o dviratį gražiai, kaip dovaną, supakuoti. O kitos tūžo: ar kurorto mokykloms reikalingos kūrybingos mokytojos, ar mokinukės, turinčios atlikti lektorių, amžiumi tinkančių į mamas, namų darbus,“ – „Palangos tiltui“ sakė viena Palangos senosios gimnazijos mokytoja.

Ji sakė, kad apie šimto programos mokymuose dalyvaujančių kurorto mokytojų buvo prašoma ir parašyti pamokų autorinius planus bei juos aptarti su kitomis mokymų dalyvėmis.

„Tai yra autorinis darbas, už kurį mokami pinigai. O mūsų prašo juos nufotografuoti ir atsiųsti, nors tai akivaizdžiai prieštarauja ir autorinių teisių bei asmens duomenų apsaugos reglamentams. Kai kurie mokytojai net atsisakė tai daryti,“– skundėsi mokytoja.

Senojoje gimnazijoje buvo kalbama, kad pagal programą „Tūkstantmečio mokyklos“ gavus pinigų stadiono atnaujinimui, mokytojos dabar privalo pinigus jam „atidirbinėti“ – dalyvauti įvairiuose „koučinguose“, seminaruose, mokymuose.

Anot jos, skaudžiausia tai, kad (buvusi) gimnazijos administracija – ne mokymuose dalyvaujančių mokytojų pusėje. 

Paprašius ŽEIT, paaiškinimus pateikė laikraščio ,,Palangos tiltas“ redaktorius Linas Jegelevičius.

Paaiškinimuose nurodoma, kad publikacijos atskleidžia ydingus programos „Tūkstantmečio mokyklos“ seminarų turinio dalykus Palangos miesto savivaldybėje. 

„Palangos tiltas“ paaiškino, kad žodis ,,rėkė“ pateikiamas kabutėse, taip nurodant, jog tai nėra faktas, o mokytojos–pranešėjos suvokimas .

 Redaktorius pažymėjo, kad publikacijose L. Nedzveckienė yra cituojama, tačiau visas jos atsakymas neskelbtas dėl itin didelės jo apimties. Be to, įvertinus pareiškėjos pateiktą atsakymą, nustatyta, kad jis yra nukopijuotas iš anksčiau parengtų TŪM dokumentų, todėl tokio turinio pateikimas Publikacijose neturi esminės reikšmės.

ŽEIT Inspektorius nustatė, kad publikacijų paskelbimo metu pareiškėja L. Nedzveckienė  ėjo Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pareigas, todėl laikytina viešuoju asmeniu.

ŽEIT nurodė, kad vertinant, ar šiuo atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) „Palangos tiltas“ neperžengė saviraiškos laisvės reikalavimų, būtina įvertinti publikacijose paskelbtos informacijos visuomeninę reikšmę ir tokio pobūdžio informacijos sklaidai egzistuojantį viešąjį interesą. Įvertinus skundžiamų publikacijų kontekstą, nustatyta, kad jų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į galimus TŪM įgyvendinimo trūkumus Savivaldybėje bei kelti viešą diskusiją dėl mokymų turinio, organizavimo ir jų pritaikymo mokytojų poreikiams. 

L. Nedzveckienė skunde nurodė, kad ją žemina paskelbta informacija, jog ji ,,rėkė“.

Vertinant teiginį. ŽEIT nustatė, kad jame pateikiamas vienos iš aptariamuose TŪM programos mokymuose dalyvavusios mokytojos nuomonė. 

Tarnyba konstatavo, kad teiginys yra vienos iš mokymuose dalyvavusių mokytojų nuomonė, patvirtina publikacijose prieš minėto asmens žodžius pažymint: ,,anot jos“ bei tai, kad Teiginiu išreiškiamas subjektyvus minėtos mokytojos situacijos suvokimas. Tai patvirtina, kad mokytoja nepateikė žinių, o, remdamasi savo patirtimi pateikė asmeninę nuomonę apie pareiškėjos bendravimą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad teiginys yra nuomonė, todėl jam netaikomas tiesos ir tikslumo kriterijus. 

Be to, žodžių junginys ,,tiesiog rėkė“ publikacijoje išskirtas kabutėmis, kas patvirtina, kad perteikiamas subjektyvus įspūdis, o ne konstatuojamas faktas. Teiginyje išsakydama savo vertinimą, mokymuose dalyvavusi mokytoja siekė ne pažeminti pareiškėjos garbę ir orumą, o kelti viešą diskusiją atkreipiant visuomenės dėmesį į viešąją instituciją ir jos atstovų veiklos būdus. Nors teiginyje pateikiama informacija nėra palanki pareiškėjai L. Nedzveckienei, tačiau ŽEIT pažymėjo, kad saviraiškos laisvė apima ir šokiruojančios, erzinančios ar visuomenę trikdančios informacijos pateikimą. 

ŽEIT konstatavo, kad atlikto žurnalistinio tyrimo metu viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) „Palangos tiltas“ apklausė skirtingus šaltinius, tiek tuos, kurie dalyvavo TŪM mokymuose, tiek tuos, kurie susiję su švietimo sistema įgyvendinant TŪM programą.

Taigi, įvertinus publikacijų turinį, darytina išvada, kad pareiškėja Laima Nedzveckienė, siekdama realizuoti teisę į atsakymą, pati turėjo kreiptis į viešosios informacijos rengėją (skleidėją). Atsižvelgiant į tai, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) žurnalistinio tyrimo metu pats kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos suteikimo, turėjo teisę nuspręsti kokia apimtimi gautus atsakymus skelbti publikacijose. Įvertinus tyrimo metu nustatytų informacijos paskelbimo aplinkybių visumą bei tai, kad publikacijose buvo perteikta pareiškėjos pateiktų atsakymų esmė, ŽEIT padarė išvadą, kad nuomonių įvairovės bei atsakymo teisės pažeidimai nekonstatuotini ir nusprendė, kad Švietimo skyriaus vedėjos skundas yra nepagrįstas.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami Regionų administraciniam teismui per 30 dienų nuo jų gavimo (paskelbimo) dienos.

„Palangos tilto“ inf.