Švietimo reformos traukinio gale – kaimynų savivaldybės

Romualdas RIMA, 2009-07-30

Pagrindiniai švietimo sistemos reformos darbai Palangoje baigiasi. Nuo šio rugsėjo kurorte nebeliks vidurinių mokyklų, turėsime vieną gimnaziją, dar neaiškus Smilčių pradinės likimas... Ar viskas čia gerai, ar nebuvo padaryta klaidų, ir apskritai, kaip ši reforma atrodo žiūrint „iš aukščiau“? Apie tai „Palangos tiltas“ kalbėjosi su Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo organizavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu Petru Navicku.

 

-Kaip vertinate švietimo sistemos reformą mūsų mieste?

- Iš esmės visa tai vertinu labai teigiamai. Aš koordinuoju Klaipėdos ir Telšių apskričių švietimo veiklą. Sėkmingi pokyčiai vyksta Klaipėdos ir Šilutės savivaldybėse. Ten jau pertvarkytas mokyklų tinklas. Džiugu, kad prie perspektyvios reformos prisijungė ir Palanga. Tačiau tai, kas jau praeita čia, dar teks pakartoti Kretingos, Gargždų ir Skuodo savivaldybėms. Manau, kad švietimo reforma buvo neišvengiama, siekiant sukurti efektyvesnę, kokybiškesnę ir tobulesnę mokymo sistemą. Man patinka, kaip dirba naujoji Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė. Joje įžvelgiu švietimo reformos tęstinumo užtikrinimą.

 

- Tačiau iki šiol daugeliui tėvų nepatinka vykstanti reforma. Kaip manote, kodėl?

- Man su mokinių tėvais bendrauti neteko, tačiau su jais turėjo kalbėtis mokyklų vadovai. Galbūt kai kas iš jų nebuvo linkę tęsti reformos arba nesugebėjo tinkamai paaiškinti pokyčių esmės. Juk logiškai mąstant, Palangoje tikrai nereikėjo trijų vidurinių mokyklų. Tai jau praeitis, su savo ydinga ir nekokybiška mokymo sistema. Aš Palangoje nežinau nė vieno šiuo metu itin iškilaus pedagogo, kaip gero profesionalo ir asmenybės, į kurią turėtų lygiuotis mokiniai. Tik dabartinė sistema gali išugdyti tokius mokytojus. Be to, kam, pavyzdžiui, reikalingi trys chemijos kabinetai atskirose mokykose, jei galima įrengti vieną, bet kokybišką, kurio iki šiol nebuvo nė vienoje mokykloje? Taip pavyks sutaupyti ir miesto biudžeto lėšų. Be to, įsivaizduokime mokytoją, kuris dirba keliose mokyklose ir dar su skirtingų klasių mokiniais. Jis, tarkim, baigė pamoką vienoje mokykloje, kurioje ką tik dėstė vienuoliktokams, bendravo su jais aukštesniame intelekto lygmenyje, o po keliolikos minučių jo laukia ketvirtokai. Kaip toks mokytojas gali taip greitai persiorentuoti, „atsijungti“ nuo aukštesnio lygio bendravimo su vyresniojo amžiaus moksleiviais ir pradėti lyg niekur nieko vesti pamoką ketvirtokams? Arba dar blogiau, jei būtų atvirkščiai. Aišku, kad šiuo atveju nukenčia mokytojo profesionalumas ir mokinių paruošimo kokybė.  Todėl ir stengiamės vienoje mokykloje sukoncentruoti pačią efektyviausią mokymo sistemą. Šiuolaikinės švietimo sistemos reformos modelis yra toks: 4+4+4. Tai reiškia, kad pradinė mokykla turi pirmąsias keturias pradinio ugdymo klases, antrasis ketvirtukas reiškia pagrindinio ugdymo pirmosios dalies (nuo 5 iki 8) klases, o paskutinis ketvirtukas – gimnazijos klasės. Tai pagrindinio ugdymo antrosios dalies 1 – 4 gimnazijos klaės (buvusios vidurinėse mokyklose 9 – 12 klasės).

 

-          Kaip vertinate Smilčių pradinės mokyklos reorganizavimą?

Mokinių tėvai jau senokai kalba, kad netolimoje ateityje šis pastatas gali  būti privatizuotas ir jo vietoje iškils, pavyzdžiui, viešbutis. Tėvai ne kartą guodėsi, kad mokyklos vadovė jaučia tam tikrų intitucijų spaudimą nekomplektuoti papildomų klasių.

- Kol kas negalėčiau vienareikšmiškai komentuoti tokių faktų. Deja, neteko bendrauti ir su mokinų tėvais. Jeigu taip atsitiks, kad nebeliks mokinių ir pastatas stovės tuščias, jo ateitį nulemti gali tik miesto savivaldybė.Tačiau manau, kad ne tėvai turi nurodinėti mokyklos vadovui, kada ir kokį vaiką priimti mokytis. Švietimo reforma vyksta todėl, kad norima pasiekti kuo aukštesnės mokymo kokybės. Tėveliai savo vaikus gali leisti ir į kitą mokyklą. Svarbu ne mokyklos vieta, bet jos pasiekta ugdymo kokybė. Kam šiandieną reikalingi du pradinių mokyklų direktoriai, juo labiau, kad Smilčių pradinėje sukomplektuotos ne visos pilnos klasės? Tai tik be reikalo švaistomi pinigai. Ministeriją pasiekė žinia, kad šią mokyklą ketinama prijungti prie Vl. Jurgučio pagrindinės mokyklos. Tokiu atveju tai vertinčiau tik kaip reformos stabdymą.

Matau šiek tiek problemų ir Šventosios pagrindinėje mokykloje. Nesuprantu, kam ten reikalingos devintos ir dešimtos klasės, kur kiekvienoje iš jų mokosi tik septyni ar aštuoni vaikai. Anksčiau ar vėliau šioje mokykloje tokių klasių nebeliks, ir mokykla pagal nająjį reformos modelį turėtų vadintis progimnazija. Ten vaikai būtų mokomi iki aštuntos klasės. Juk ir dabar dalis vyresniųjų klasių šventojiškių lanko Senąją gimnaziją. Laimei, ši mokymo institucija yra pakankamai tvirta ir pajėgi išugdyti stiprų gimnazistą.

Todėl aš tvirtai tikiu, kad tas modelis, kurį ministerija pasirinko švietimo reformai, yra šiuo metu geriausias ir perspektyviausias. Tikiu, kad tuo anksčiau ar vėliau įsitikins kurorto mokytojai ir mokinių tėvai.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nuotolinis mokymas, kai mokytojui per dieną interneto platybėse reikia „sugaudyti“ kiekvieną mokinį, prie kurio namuose dažniausiai sėdi ir irzli mamytė, yra didelis galvos skausmas ir pedagogui, ir mokiniui, ir tėveliams.


Jau artimiausiu metu Palangos lavinimo įstaigas pasieks ypatinga Švietimo ir Mokslo ministerijos dovana - 400 planšečių.


Ketvirtadienį, 15 val., Palangos miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje įvyko Savivaldybės Švietimo skyriaus Laimos Valužienės susitikimas su kurorto švietimo ir ugdymo įstaigų vadovais. Nuspręsta dviem savaitėms - nuo kovo 13 d. iki kovo 27 d. - dėl koronaviruso grėsmės uždaryti Palangos lopšelius-darželius ir mokyklas. Tačiau jau po valandos jos kolegė iš...


Švietimo darbuotojai patirties sėmėsi Vokietijoje

Danguolė PETRAUSKIENĖ Projekto „Pradinio ugdymo tobulinimas“ dalyvė, logopedė-metodininkė, 2013 01 14 | Rubrika: Miestas

Ugdymo plėtotės centras 2012 m. pradėjo vykdyti projektą „PRADINIO UGDYMO TOBULINIMAS”. Šio projekto veikloje, laimėję atrankos konkursą, dalyvauja 50 pradinių klasių mokytojų ir 25 švietimo pagalbos specialistai iš visos Lietuvos. Rudenį pedagogai jau dalyvavo 2 dienų seminarų cikle, kuris buvo skirtas mokinių kūrybiškumo ugdymui.


Kažin ar kurorte yra kita ūkinė sritis, kuri sukeltų daugiau miestiečių purkštavimų ir politikavimo kas – geriau, o kas – blogiau negu miesto daugiabučių administravimas. Vasara yra įkarštis tokią prievolę atliekančioms įmonėms, bet prasukus pro UAB „Palangos butų ūkis“ ir savivaldybės bendrovės UAB „Palangos komunalinis ūkis“ administruojamus...


„Snoriukų“ likimas neaiškus

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 01 12 | Rubrika: Miestas

Nacionalizuotas „Snoro“ bankas buvo sukūręs didžiausią Lietuvoje mažmeninę klientų aptarnavimo infrastruktūrą. Uždarius banką, užsidarė ir klientų pamėgti mažieji „snoriukai“, kurių visoje šalyje yra net 230. Koks bus jų likimas – kol kas neaišku.


Nors mokslo metai prasidėjo rugsėjį, tačiau miesto savivaldybės taryba buvo priversta tikslinti  klasių komplektų skaičių miesto švietimo įstaigose. Nepaisant to, jog rugpjūtį valdžia patvirtino mokinių priėmimo į Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas tvarką, tačiau pastarąją tiek Švietimo skyriaus tarnautojai, tiek bendrojo lavinimo mokyklų vadovai ignoruoja.


Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus parengtame bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos plane apibūdinta esama švietimo būklė bei pristatytos raidos prognozės 2010-2014 metams.


Dėl ligonininių reformos – pas Seimo vadovę

„Palangos tilto“ informacija, 2010 02 10 | Rubrika: Miestas

Praėjusį penktadienį su Seimo pirmininke Irena Degutiene dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės įkūrimo susitiko grupė pajūrio parlamentarų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Pranas Žeimys, Vaidotas Bacevičius, Agnė Bilotaitė, Evaldas Jurkevičius, taip pat Palangos TS-LKD skyriaus pirmininkas Šarūnas Vaitkus  ir gydytojas Audrius Šimaitis, pristatęs...


Pagrindiniai švietimo sistemos reformos darbai Palangoje baigiasi. Nuo šio rugsėjo kurorte nebeliks vidurinių mokyklų, turėsime vieną gimnaziją, dar neaiškus Smilčių pradinės likimas... Ar viskas čia gerai, ar nebuvo padaryta klaidų, ir apskritai, kaip ši reforma atrodo žiūrint „iš aukščiau“? Apie tai „Palangos tiltas“ kalbėjosi su Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas