Palangos žydų bendruomenės pirmininkas: „Žydų kapinės prie Naglio kalno yra kur kas didesnės nei jų riba šiandien“

Tie, kurie domisi kurorto istorija, neabejotinai žino, jog čia daug jos esama susijusios su žydais. Apie jų aktyvų buvimą dabar primena tik nuotraukos, pavyzdžiui, pačiame centre stūksojusios sinagogos, o dabar šios tautos atstovų kurorte likę labai mažai. Bent jau tą pastebėjo juos draugėn ėmęs burti Palangos žydų bendruomenės, susikūrusios prieš dvejus su puse metų, pirmininkas Vilius Gutmanas. Skaitykite visą straipsnį naujame laikraščio „Palangos tiltas“ numeryje.

Susikūrė netikėtai

Rugsėjis žydų bendruomenei – itin aktyvus ir kupinas emocijų, mat 23 dieną minima Lietuvos žydų genocido diena, o 21 dieną visi rinkosi paminėti Vilniaus geto likvidavimo 80-ąsias metines. 

Palangos žydų bendruomenės atstovai taip pat dalyvavo šiuose renginiuose. Dar palyginti neseniai susikūrusi žydų bendruomenė kurorte, kaip pasakojo pirmininkas V. Gutmanas, atsirado ganėtinai spontaniškai, kai kurorte pašnekovas sutiko pažįstamą iš Kauno, užvedusį ant kelio, jog tikrai tokios bendruomenės reikia.

„Išsikalbėjom apie mano pavardę, iš kur kilęs. O paskui susitikimas sekė kitą susitikimą su reikalingais žmonėmis, kurie ir sudėliojo tinkamas gaires. O kai čia susibūrėme jau trys, tuomet tikrai nusprendėme, kad reikia kurti bendruomenę. Šiuo metu yra dešimt bendruomenės narių. Keli nariai jau įsteigė savo verslus ir taip prisideda prie miesto gerovės kūrimo“, – šypsojosi Vilius.

Pats gimęs Kaune, V. Gutmanas savo giminės šaknis randa Palangoje. „Čia gyveno mūsų giminė jau nuo 1774 metų. Aš esu paskutinis mohikanas iš buvusios gana plačios Gutmanų giminės. Mano senelis profesorius Lazaris Gutmanas, gimęs 1875 m. Palangoje, buvo žinomas Palangos ir Kauno gydytojas psichiatras, neurologas. Mano tėvas taip pat gimė Palangoje 1923 m., buvo vidaus ligų gydytojas, dėstė Kauno medicinos istitute. 1950 metais  mūsų šeima neteko namų Palangoje, DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimu buvo municipalizuoti ir perduoti į Vietos Tarybų fondą. Tačiau vėliau, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, mums pasisekė atgauti dalį savo nuosavybės. Tuomet aš ir atsikėliau čia“, – pasakojo Palangos žydų bendruomenės pirmininkas.

Apie giminaičius žinios – kaip dėlionės detalės

Apie giminaičius, pašnekovas atskleidė, jo paties tėvai beveik nieko nepasakojo, sakė, kad beveik visi žuvo Holokausto metu, tik išliko jo puseserė Hinda Guttman, su kuria po karo susirašinėjo laiškais iki jai išvykstant gyventi į Izraelį. 

„Ir ne tik mūsų šeimoje taip buvo. Kiek esu bendravęs ir su kitais, lygiai taip pat – niekas nieko nekalbėjo apie tuos metus, kai žydai buvo naikinami. Neabejotinai jiems skaudu buvo apie tai kalbėti. Mano tėvo šeima buvo patekusi į Kauno getą, kur išgyveno visus to meto baisumus. Tik sėkmės dėka jiems pavyko pabėgti iš Kauno geto, iš pradžių mano tėvui su broliu, o paskui ir jo tėvams. Po to sekė ilgi slapstymosi metai. Jiems labai daug padėjo geri paprasti žmonės, senelio pacientai, kurie, rizikuodami savo šeimomis ir likimais, juos slapstė, parūpindavo pasus ir gyvenamąją vietą. Kai kuriems suteikti Pasaulio teisuolių vardai, apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais. Deja, tėvo brolis Georgas žuvo likus dviem savaitėm iki karo pabaigos. 1990 metais atvykusi iš Izraelio ir vėl mus atrado tėvo puseserė Hinda Guttman. Jos kvietimu 1991 metais išvažiavau į Izraelį. Sužinojęs, kad bus galimybė atgauti šeimos nuosavybę Palangoje, sugrįžau. Nuo tada vėliau ėmiau aiškintis apie savo giminaičių gyvenimą“, – apie savo šeimos šaknų paieškas atskleidė V. Gutmanas.

Apie tėvą ir jo šeimą, kaip pasakojo pašnekovas, pavyko sužinoti ir netikėčiausiais būdais. Pavyzdžiui, filmuojant „Šindlerio sąrašą“, kurį režisavo Stivenas Spilbergas, interviu davė ir jo tėvas, renkant medžiagą apie žydų likimą. „Sužinojau, kad senelis turėjo brolių – pats senelis Lazaris buvo nervų ligų gydytojas, vienas jo brolis Todresas buvo taip pat gydytojas, kuris dirbo Panevėžyje, vadovavo žydų ligoninėje, kitas – Samuelis – buvo pirmosios 1921 m. Palangos tarybos narys, turėjo gintaro dirbtuves, jo žmona Eta Gutmanienė turėjo elektrinę J. Basanavičiaus gatvėje, ir dar dvi seserys buvo, bet kol kas apie jas neturiu jokių žinių. Nei aš, nei mano sesuo nepatraukėme į mediciną. Aš pats baigiau Kauno universiteto, tiksliosios mechanikos prietaisų specialybės studijas“, – apie save ir savo šeimą pasakojo Palangos žydų bendruomenės pirmininkas.

Atstatyti istorinį teisingumą

Palangoje žydų bendruomenė nėra didelė, gal po truputį ji ir didės, bet visiems susirinkusiems svarbiausia šiuo metu, kaip teigė pirmininkas, atstatyti istorinį teisingumą. Jie išsiaiškino, kad žydų kapinės, esančios prie Naglio kalno, yra kur kas didesnės nei nubrėžta matoma riba yra šiandien. Taip pat skiria daug dėmesio pirmosioms senosioms žydų kapinėms, kurios yra Birutės parke vadinamajame Jaunimo kalnelyje, kad galiausiai būtų vadinamos taip, kaip ir turėtų. O ir parke esantis paminklinis atminimo akmuo nužudytiems žydams atminti, prie kurio dedami akmenėliai genocido minėjimo dienomis, yra ne savo vietoje – jis turėtų būti ten, kur ir priklauso – „Auskos“ teritorijoje.

„Nemažai žmonių, atvykstančių iš Izraelio, nori aplankyti tokias vietas, tad aš po truputį išsiaiškinau, kad žydų kapinės prie Naglio kalno yra kur kas didesnės. Esama dar žmonių, kurie ir prisimena, kokios jos buvo. Kreipėmės į savivaldybę, kad nustatytume tikrąsias ribas. Reikia suprasti, kad kapinės žydams yra labai svarbu ir jos vertos didžiausios pagarbos“, – apie planus papasakojo V. Gutmanas.

Būtina žinoti, kad nepasikartotų

Norisi išsaugoti tai, kas dar liko, nes neliko tai labai daug. Istorijos puslapiuose daug prirašyta, tik jie ir išsaugoję tai, ko akys jau seniai nebemato. Kaip pavyzdžiui, ir sinagogas, kurios buvo kurorto širdyje ir atlaikė didyjį gaisrą, bet neatsilaikė prieš tarybinę santvarką, septintame dešimtmetyje buvo nugriautos ir ant jų pamatų pastatytas prekybos centras. Kitur ir kitokios negandos pasidarbavo. Šiandien žydų atstovai, norėdami pabūti drauge, susitelkti maldai, vyksta į Vilniaus choralinę sinagogą, vienintelę išlikusią.

„O Vilniuje buvo daugiau kaip 110 sinagogų, šiandien išliko viena. Kaune dėl sinagogos vyksta barniai, kad negrąžinama bendruomenei. Mažai kas pasikeitė nuo 1940 metų. Juk matome, jog ir valdžios atstovai savo priešišką nuomonę žydų atžvilgiu pareiškia viešai“, – atkreipė dėmesį Palangos žydų bendruomenės pirmininkas.

Vienintelis dalykas, kas gali pagelbėti – tai švietimas. „Džiaugiuosi, kad Palangoje mokiniai domisi istorija, mokytojai juos skatina pasidomėti. Dalyvauja renginiuose, spektakliuose. Labai svarbu, kai išgirstama istorija iš pirmų lūpų. Vien perskaityti vadovėliuose neužtenka, kad pajaustum tą tikrąją tragediją. Reikia žinoti istoriją, išgirsti apie tai, suprasti ir stengtis, kad tai nepasikartotų“, – įsitikinęs pašnekovas.

FOTO

Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas rugsėjo 21 dieną dalyvavo Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių paminėjime.