Pandemijos gniaužtuose atsidūrusiam Palangos verslui – valstybės pagalbos priemonės

Palangos tiltas, 2020-12-17
Peržiūrėta
2859
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pandemijos gniaužtuose atsidūrusiam Palangos verslui – valstybės pagalbos priemonės

Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių bei kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais.

Šiuo metu verslas gali pasinaudoti INVEGOS garantijomis už imamas paskolas, gauti sutelktines paskolas, taip pat kreditus iš alternatyvių finansuotojų itin palankiomis sąlygomis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pradėjo tartis su Europos Komisija dėl kitų skubios pagalbos verslui priemonių – pirmame etape numatoma skirti 180 mln. eurų smulkiajam ir vidutiniam verslui.

„Mūsų tikslas – kuo skubiau pradėti taikyti pirmąsias pagalbos priemones: subsidijas ir paskolas smulkiajam bei vidutiniam verslui. Tam reikia ir Europos Komisijos (EK) pritarimo, todėl mūsų greita reakcija yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Bus teikiamos subsidijos ir paskolos

Lietuva siekia pratęsti kai kurias jau galiojusias priemones, kad dėl užsitęsusios COVID-19 pandemijos būtų galima palengvinti ir atidėti paskolų grąžinimą tiems verslams, kuriems paskolos jau buvo suteiktos. Be to, prašoma EK pritarimo dėl 150 mln. eurų valstybės pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Ši parama turėtų būti skiriama toms įmonėms, kurių bendra apyvarta krito daugiau negu 30 proc.

Su EK taip pat tariamasi dėl valstybės teikiamų paskolų verslui, kurios sudarys apie 30 mln. eurų. Abi priemonės skirtos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios labiausiai nukentėjo nuo antrosios COVID-19 bangos ir kurias labiausiai paveiks numatytos karantino sąlygos.

Pasak ministrės A. Armonaitės, pirmuoju etapu numatyti 180 mln. eurų – ne riba, planuojama verslo paramai skirti mažiausiai 230 mln. eurų. Todėl artimiausiu metu ministerija ketina numatyti daugiau priemonių nuo karantino nukentėjusiam verslui. Lietuva siekia, kad EK šias priemones leistų naudoti kuo skubiau.

„Alternatyvos“ paskolos – iki 7 proc. palūkanų

Jau nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai papildžius INVEGOS siūlomą „Alternatyvos“ priemonę valstybės pagalba. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos.

Verslas aktyviai naudojasi ir kitomis pagalbos priemonėmis. INVEGA duomenimis, iki gruodžio 14 d. jau priimta daugiau nei 15,7 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo.
Sužinoti, kokia pagalbos priemonė verslui aktualiausia ir kaip ja pasinaudoti, galima paskambinus nemokama linija numeriu 1824. Šis numeris sujungia pagrindines verslą konsultuojančias institucijas: VšĮ „Versli Lietuva“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Valstybinę mokesčių inspekciją, Užimtumo tarnybą ir Valstybinę darbo inspekciją. Nuo ateinančių metų šį telefono numerį pakeis kitas, kuris bus paskelbtas „Verslios Lietuvos“ svetainėje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija palaiko socialines iniciatyvas – viena jų Šiaulių banko „Planas A“. Joje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis ir kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, INVEGA, daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių.

Karantino metu sukūrė virtualią paslaugą

Kai nėra kitos išeities, tenka suktis kaip išmanai. Taip karantino metu dirba kulinarijos studijų tinklo „Čiop čiop“ atstovai Klaipėdoje.

„Paprastai lapkritis ir gruodis būdavo tiesiog aukso amžius – įmonės rengdavo vakarėlius savo darbuotojams, o mes uždirbdavome kone pusei metų. Tačiau šįmet, suprantama, jokių švenčių niekas neorganizuoja gyvai. Todėl pasiūlėme virtualius renginius – juos užsisakiusių įmonių darbuotojams į namus pristatomi atitinkami maisto produktai, visi susijungia per „Zoom“ ar „Teams“ programėles ir, konsultuojami virtuvės šefo, gamina patiekalus. Tokia paslauga dažniausiai naudojasi didelės tarptautinės įmonės“, – pasakojo du maitinimo taškus uostamiestyje valdančios UAB „Adomo obuolys“ direktorė Laura Brekke.

Pirmojo karantino metu tokia paslauga išvis nebuvo teikiama, o viename iš verslo centrų įsikūręs bendrovės restoranas ketino siūlyti maistą išsinešti. Tačiau tuomet kilo problemų – kaip ir visoje Lietuvoje, stigo dezinfekcinio skysčio, apsauginių kaukių, netgi vienkartinių indų.

Siekdama sumažinti pandemijos poveikį verslui, įmonė pasinaudojo ir valstybės paramos priemonėmis. Bendrovė gavo atlyginimų kompensacijas, taip pat „Invegos“ lengvatinę paskolą, skirta nuo Covid-19 labiausiai nukentėjusiems verslams.

„Mums trūko apyvartinių lėšų, o paskolos sąlygos buvo labai geros“, – pasakojo „Adomo obuolio“ vadovė. Todėl komandos gretos beveik nesumažėjo – jų liko šeši, išėjo tik vienas darbuotojas.

 

Saulenis Poška

FOTO: Nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusios įmonės gali pasinaudoti valstybės pagalbos instrumentais.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija...


Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų. Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Pastarosios institucijos patvirtinimą...


Norint užtikrinti tinkamą veido odos priežiūrą, teks kokybiškai įgyvendinti ir tam tikrus etapus: valymą, šveitimą, drėkinimą bei maitinimą. Kiekvienas iš jų yra savaip svarbus, o kad, galėtumėte užtikrinti geriausius rezultatus, verta rinktis ir tam skirtas priemones. Veido valymo priemonės – taip pat ne išimtis. Šiandien jų galite įsigyti visose veido...


Trečiadienį, kovo 15 d., Palangos miesto globos namus ir Palangos miesto socialinių paslaugų centrą pasiekė geradarių miestui padovanotos apsaugos priemonės – respiratoriai FF P2 bei rankų dezinfekavimo skystis.


Savanorių, norinčių padėti sunkumų dėl koronaviruso pandemijos patiriantiems palangiškiams, sąrašas sparčiai didėja – jų praėjusios savaitės viduryje buvo vos 13, o šio trečiadienio popietę – jau per 30. Tačiau koronaviruso pandemijos sukeltos krizės pabaigos dar nematyti, o tai reiškia, kad Palangai reikės dar daugiau pagalbos rankų.


Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ketvirtadienį, balandžio 2 d., sudarė darbo grupę rengti pasiūlymus dėl priemonių, susijusių su COVID-19 infekcijos plitimo sukeltų ekonominių pasekmių mažinimu. Ši grupė turėtų teikti siūlymus, kaip švelninti finansinius sunkumus patiriančiam miestui, jo gyventojams ir čia veikiančiam verslui.


Viešosios paslaugos, už kurias atsakinga vietos valdžia, neturėtų būti pelno darymo objektas, įsitikinę merai, primygtinai raginami mokesčių mokėtojų pinigais sukurtą infrastruktūrą perduoti valdyti privačiam verslui. Vidurvasarį savivaldybes pasiekė Konkurencijos tarybos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Viešųjų pirkimų tarnybos grėsmingas raštas, kad, jei...


Konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros nuomone, savivaldybės sporto ir pramogų infrastruktūros valdymą turi perduoti verslui. Ir tik jam neparodžius tokio noro, jos turi teisę minėtą infrastruktūrą perleisti valdyti savivaldybių įmonėms. Palanga taip pat nenori "atiduoti" baseino privačiam verslui.


Palangos miesto centre, Kretingos g. 26 (Kretingos ir Plytų gatvių sankryžoje) baigtas statyti ir pilnai įrengtas gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatas. Statytojas, UAB „Pakruojo parketas“, visus kviečia į atvirų durų dienas rugpjūčio 7- 18 d., 10-18 val. Parodysime, kur jūs galėtumėte jaukiai apsigyventi ar įkurti biurą savo verslui. Laukiame jūsų!


Palangos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė Virginija Grigalauskienė, kuriai Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė įtarimus dėl neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus ir pažeidžiant teisės aktu nustatytą tvarką, „Palangos tiltui“ tvirtino nepadariusi nieko neteisėto, tik bandžiusi padėti vietos verslui, laikydamasi įprastos darbo praktikos.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius