„Pasaulio balsų“ finalas: Sergejus Nakariakovas ir „Jauna muzika“ Palangoje

XVIII tarptautinis muzikos festivalis „Pasaulio balsai“ (Voces Mundi), visą rugpjūtį ir rugsėjo pradžią telkęs Palangos publiką į kamerinės, sakralinės ir vokalinės muzikos susitikimus, artėja prie iškilmingos pabaigos. Dvejuose baigiamuosiuose festivalio koncertuose susitiks du ryškūs muzikos poliai: instrumentinė virtuozerija ir dvasinė kontempliacija. Šiemet festivalio rengėjai lotynišką moto Voces Mundi pasirinko kaip universalų balso, meninės tapatybės ir kultūrų dialogo simbolį, o publika tapo festivalio bendrakūrėja - per aštuoniolika gyvavimo metų festivalis „Pasaulio balsai“ užsiaugino ištikimą auditoriją, todėl ir šįmet koncertai pasižymėjo išskirtine klausytojų įtrauktimi. Publikos susidomėjimas buvo juntamas ne tik tradicinėse koncertų erdvėse, bet ir glaudžiame atlikėjų bei klausytojų dialoge po koncertų. Būtent ši artima atmosfera yra vienas svarbiausių festivalio bruožų, leidžiančių pasaulinio lygio menininkus išgirsti ne didmiesčio salėje, o kultūriškai ir istoriškai ypatingoje Palangos aplinkoje.

Festivalio kulminacija: trimitas ir choro balsai 

Vienu svarbiausių festivalio akcentų taps rugpjūčio 30 d. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyksiantis koncertas „Šviesos rapsodija“, kuriame pasirodys legendinis trimitininkas Sergejus Nakariakovas ir dirigento Vyganto Rekašiaus vadovaujamas Palangos orkestras. 
Tarptautinėje muzikos profesionalų bendruomenėje Sergejus Nakariakovas jau kelis dešimtmečius laikomas  tiesiog išskirtiniu muzikiniu reiškiniu. Kritikai neatsitiktinai jį praminė „trimito Paganiniu“: stulbinanti technika, ypatingas instrumento dainingumas atlikėją pavertė vienu ryškiausių šių dienų pučiamųjų atlikėjų. Prancūzijoje reziduojantis muzikas koncertuoja su žymiausiais pasaulio orkestrais ir dirigentais, o jo repertuaro amplitudėje - tiek baroko, tiek šiuolaikinė muzika.

Palangos publikai parengta programa atsiskleis kaip įvairių muzikinių pasaulių panorama. Koncerte skambės Thomaso Doss, Jano de Haano kūriniai, lyrine ramybe išsiskirianti Mykolos Leontovyčiaus „Ukrainietiška giesmė“, taip pat vienas ryškiausių XX amžiaus amerikietiškosios muzikos opusų - George'o Gershwino „Rhapsody in Blue“. Programą vainikuos legendinis Jeano-Baptiste'o Arbano „Venecijos karnavalas“, iki šiol laikomas vienu sudėtingiausių ir efektingiausių trimito repertuaro kūrinių, reikalaujančių iš atlikėjo nepaprasto virtuoziškumo ir artistinės laisvės.
Ypatingą vietą koncerto programoje užims ir premjera - jaunosios kartos slovėnų kompozitoriaus Tileno Slakaro kūrinys „Journey to the Horizon“ („Kelionė į horizontą“). Šis opusas atveria šiuolaikinio pučiamųjų orkestro spalvines galimybes ir simboliškai atliepia festivalio idėją - nuolatinę kultūrų, muzikinių patirčių pynimąsi laike bei erdvėje.

Ne mažiau svarbus šio vakaro herojus – Palangos orkestras, vienas ryškiausių Lietuvos pučiamųjų orkestrų. Dirigento ir meno vadovo Vyganto Rekašiaus vadovaujamas kolektyvas garsėja atvirumu įvairių stilių ir žanrų programoms, tarptautiniams projektams bei gebėjimu pučiamųjų orkestrui suteikti simfoninio skambesio platumą. 

Festivalį užbaigs rugsėjo 6 d. koncertas, skirtas Telšių vyskupijos įkūrimo 100 metų jubiliejui. Sakralinėje Palangos bažnyčios erdvėje skambėsianti programa kvies apmąstyti ne tik svarbią istorinę sukaktį, bet ir dvasines vertybes, kurias šimtmetį puoselėjo Žemaitijos katalikiškoji kultūra. Žemaitijos sakralinis paveldas, bažnytinės muzikos tradicija, chorinis judėjimas, istorinė architektūra ir religinis menas yra svarbi Lietuvos kultūros istorijos ir dabarties dalis. Todėl koncertas, skirtas Telšių vyskupijos jubiliejui, tampa ne tik dvasinės pagarbos ženklu, bet ir padėka institucijai, kuri prisidėjo prie kultūros, švietimo ir meninio gyvenimo puoselėjimo Žemaitijoje ir Lietuvoje.
Šiame koncerte pirmą kartą festivalio istorijoje pasirodys Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“, vadovaujamas kompozitoriaus, dirigento ir pedagogo Vaclovo Augustino. Nuo 1989 metų veikiančio kolektyvo vardas neatsiejamas nuo aukščiausio meninio profesionalumo standartų Lietuvos chorinėje kultūroje. Choras pelnė reikšmingų tarptautinių apdovanojimų, koncertavo daugelyje Europos šalių ir tapo vienu svarbiausių šiuolaikinės chorinės muzikos ambasadorių Lietuvoje. Chorinis giedojimas ir daugiabalsė sakralinė muzika šimtmečiais buvo vienas svarbiausių Lietuvos bažnytinės kultūros raiškos būdų, todėl profesionalaus choro pasirodymas jubiliejui skirtame koncerte simboliškai sujungs istorinę tradiciją ir šiuolaikinę chorinę kultūrą.

Ryškiausi „Pasaulio balsų“ vasaros susitikimai

Per mėnesį trukusį festivalį Palangos publika išgirdo iškilius Lietuvos ir užsienio atlikėjus, o koncertų programose susitiko įvairios Europos muzikos tradicijos, laikmečiai ir atlikimo mokyklos.
Festivalį pradėjo koncertas „Atsivėrimai“, kuriame ansamblis „Duettissimo“ – smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir violončelininkas Glebas Pyšniakas – kartu su pianistu Antonu Rosputko pristatė Johanneso Brahmso ir Maurice'o Ravelio kamerinės muzikos šedevrus. Tai buvo vakaras, pristatęs festivalio temą Voces Mundi kaip skirtingų meninių patirčių ir kultūrų dialogą. 
Palangos bažnyčioje vykęs vargonininkės Karolinos Juodelytės rečitalis „Tarp dangaus ir žemės“ publiką pakvietė į kontempliatyvią muzikinę kelionę nuo Johanno Sebastiano Bacho iki Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, o Žolinės vakarą ansamblis „Trio Nantes“ – soprano Milda Baronaitė-Gudeikienė, fleitininkė Julita Puidokė ir arfininkė Gabrielė Ašmontaitė-Bačkuvienė – bažnyčios erdvę pripildė Lietuvoje retai girdimo soprano, fleitos bei arfos ansamblio skambesio.
Didelio klausytojų dėmesio sulaukė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Astos Krikščiūnaitės jubiliejui skirti koncertai. Programoje „Žmogaus balsas“ kartu su profesore pasirodė jos mokiniai ir scenos partneriai: Vera Talerko, Katarzyna Dudareva, Laurynas Viliušis, Ignas Melnikas, Klaudijus Zajančkauskas, Lukas Sandu, pianistės Audronė Kisieliūtė, Vaida Maulevičė ir Svaja Skučienė. Koncertas tapo prasmingu muzikinės pedagogikos ir kūrybinės tradicijos tęstinumo simboliu. Vėliau Gintaro muziejuje A. Krikščiūnaitė kartu su Kanadoje gyvenančia pianiste Ilona Beres pristatė kamerinės muzikos vakarą „Širdies muzika“.
Ryškų įspūdį paliko ir Suomijoje reziduojantis violončelininkas Augustas Gocentas,  solo programoje atskleidęs ne tik virtuoziškas instrumento galimybes, bet ir savojo talento brandą. Tuo tarpu fortepijoninis trio „FortVio“ – Indrė Baikštytė, Ingrida Rupaitė ir Povilas Jacunskas – kolektyvo dvidešimtmečiui skirto koncerto programoje dar kartą patvirtino savo, kaip vieno svarbiausių Lietuvos kamerinės muzikos kolektyvų, įvaizdį. 

Artėjant rugsėjo pradžiai, XVIII festivalis „Pasaulio balsai“ simboliškai sugrįžta prie savo pagrindinės minties - žmogaus balso, kaip universaliausios meninės, muzikinės ir kultūrinės jungties. Sergejaus Nakariakovo trimito balsas ir choro „Jauna muzika“ vokalinis skambesys taps paskutiniais, tačiau itin ryškiais šios vasaros muzikinės istorijos akordais Palangoje.

Publika kaip festivalio bendrakūrėja

Per aštuoniolika gyvavimo metų festivalis „Pasaulio balsai“ užsiaugino ištikimą auditoriją, todėl ir šįmet koncertai pasižymėjo išskirtine klausytojų įtrauktimi, jos gausa konmcertų erdvėse. Publikos susidomėjimas buvo juntamas ne tik koncertuose, bet ir glaudžiame atlikėjų bei klausytojų dialoge po koncertų. Būtent ši artima atmosfera yra vienas svarbiausių festivalio bruožų, leidžiančių pasaulinio lygio menininkus išgirsti ne didžiosiose Lietuvos didmiesčių salėse, o kultūriškai ir istoriškai ypatingoje Palangos aplinkoje.

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė.