Pasitikrinti lietuvių kalbos žinias pageidauja vis daugiau palangiškių

Rasa GEDVILAITĖ, 2017-02-27
Peržiūrėta
2687
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Noriai diktantą rašė ir mokiniai.
Noriai diktantą rašė ir mokiniai.

Praėjusį penktadienį šalies gyventojai buvo pakviesti pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias – buvo rašomas jubiliejinis – dešimtasis – Nacionalinis diktantas. Kurorte jis buvo rašomas Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, bet kiti galėjo jį rašyti ir darbo vietoje ar namuose, klausant tiesioginės transliacijos per LRT radiją. Palangiškiai šiemet buvo labai aktyvūs, rašyti diktanto susirinko beveik 30 žmonių.

Noras sudalyvauti
Palangos miesto savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Vaiva Milončiūtė pasidžiaugė, jog kasmet vis daugiau atsiranda žmonių, kurie mielai ateina pasitikrinti lietuvių kalbos žinias. Visai neseniai Nacionalinį diktantą pasiryždavo rašyti vos keletas žmonių.
Mums mūsų kalba, be abejo, turi būti svarbi, mes privalome ją puoselėti ir gebėti taisyklingai naudoti. Tačiau vis daugiau į mūsų kalbą „veržiasi“ svetimybių, vis labiau žmonės, ypač jaunimas, mėgsta vartoti anglicizmus. „Mažai šaliai tai yra neišvengiamas dalykas. Tačiau svarbiausia, jog žmonės nenori atitolti nuo savo kalbos. Tai įrodo vis gausiai į diktantus ateinantys žmonės. Būdavo tokių metų, kai susirinkdavo vos trys ar keturi žmonės. Šiemet užsiregistravusių rašyti diktantą yra 27“, – atskleidė V. Milončiūtė.
Šiemet itin gausiai susirinko Palangos senosios gimnazijos mokinių. Pajuokavus, jog tikriausiai mokytoja prižadėjo parašyti visiems po dešimtuką, mokiniai tik papurtė galvą – ne, norėję patys pažiūrėti, kaip seksis rašyti diktantą. Įpratę prie diktantų mokiniai didelės baimės nejautė. Tam tikras varžymasis suteikia daugiau noro pasirodyti kuo geriau. „Mums patinka lietuvių kalba, kodėl gi neišbandžius savęs“, – šypsojosi gimnazistai. O paklausti, ar tikisi laimėti, tvirtino, jog laimėjimas nebūtų blogai, tai – tam tikras varomasis variklis, tačiau ne tai yra svarbiausia – svarbiau tiesiog dalyvauti. „Džiugu, jog jie apskritai ateina. Dar, pasirodo, nepabodę diktantai“, – šyptelėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos kalbos specialistė.

Rašė ir mokyklose
Nors aktyviausiai diktantą rašyti rinkosi mokiniai iš Senosios gimnazijos, jį rašė ir kitų mokyklų mokiniai. Tiesa, jie, kaip teigė V. Milončiūtė, dalyvauti konkurse jau negalės, tačiau visgi taip galės pasitikrinti savo žinias.
Apie tai, jog mokykloje rašė Nacionalinį diktantą, „Palangos tiltą“ informavo Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos bendruomenė. Kaip papasakojo mokyklos atstovai, diktantą rašyti buvo pakviesti 29 patys raštingiausi 5-10 klasių mokiniai, prie jų prisijungė mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Dainius Navickas ir matematikos mokytoja Jūratė Raščiauskienė bei trys mamos.
„Diktantas buvo nelengvas, tačiau visi rašiusieji sakė, kad džiaugiasi dalyvavę konkurse ir su nekantrumu lauks rezultatų. Juk šis konkursas ne tik galimybė pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias, bet ir tam tikra pilietinė akcija – būdas parodyti pagarbą savo gimtajai kalbai, didžiuotis, kad kalbame viena archajiškiausių Europos kalbų“, – teigė „Baltijos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Svajonė Matkevičienė.

Rašyti diktantą – jau reikiamybė
Palangos gintaro muziejaus vyr. muziejininkė Regina Makauskienė savo lietuvių kalbos žinias išbando ne pirmą kartą, tad nedvejodama pasiryžo Nacionalinį diktantą rašyti ir šiemet. „Aš įprastai visada rašau. Kodėl tai darau? Tiesiog mėgstu kalbą, pati esu vokiečių kalbos filologė, tačiau, manau, kad gimtosios kalbos puoselėjimas yra labai svarbus, tad tai man jau kaip reikiamybė, atrodo, kad taip turi būti. Vieną kartą buvau ir patekusi į Nacionalinio diktanto finalą“, – savo pasiryžimo priežastis įvardijo palangiškė.
Paklausta, ar diktantui įprastai ruošiasi, moteris pripažino, jo specialiai tam daug laiko neskiria, gal kiek pasikartoja skyrybą, kaip dalelytės rašomos ir kitokius dalykus. „Tiesiog labai smagu būti su visais drauge“, – šypsojosi Regina.
Kita palangiškė Inga Nacionalinį diktantą rašė pirmą kartą. Ji pripažino, jog atvykti sudalyvauti ją paskatino pačios noras pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias, kokios jos išlikusios iš mokyklos laikų. „Dabar, kai dauguma dirba kompiuteriais, kurie dar ir klaidas ištaiso, nebesuprantame, kokios tos mūsų lietuvių kalbos žinios. Dalyvaudama laimėti nesitikiu, žinoma, tai būtų smagu, bet tai tikrai nėra svarbiausias tikslas“, – teigė moteris.

Atgimsta lietuvių kalbos šventė
Sveikindama visus susirinkusius, specialistė džiaugėsi, jog Nacionalinis diktantas kasmet populiarėja ir vis daugiau žmonių pasinaudoja galimybe pasitikrinti savo kalbos žinias. „Džiaugiuosi, jog atgimsta ši lietuvių kalbos šventė. Visada maniau, jog tiems žmonėms, kurie čia ateina, diktantas nėra vien rašyba ir skyryba, tai yra kažkas daugiau: kalbos grožis, noras pabūti kartu“, – kreipėsi į susirinkusiuosius savivaldybės kalbos tvarkytoja, palinkėjusi pasirodyti kuo geriau ir patekti į kitą etapą.
Kalbos tvarkytoja V. Milončiūtė įvertino palangiškių, anksčiau rašiusių Nacionalinį diktantą, rezultatus, ir atskleidė, jog miestelėnai niekada nebuvo laimėję geriausiojo vardo, tačiau iki finalo buvo nukeliavę keletas žmonių.
Nežinia, gal šie metai, kai buvo rašomas jubiliejinis Nacionalinis diktantas, bus kitokie ir palangiškiai pademonstruos neeilines lietuvių kalbos žinias.

Diktanto naujovės
Nacionalinis diktantas – tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas. 2017-aisiais Nacionalinis diktantas organizuojamas jau 10-ą kartą. Pagrindinis konkurso organizatorių tikslas – paskatinti žmones didžiuotis unikalia lietuvių kalba, kalbėti ir rašyti ja taisyklingai.
Dešimt metų įrodo, jog Nacionalinis diktantas reikalingas ir žmonės mielai jį rašo. Diktanto rengėjų VšĮ pilietinės minties instituto teigimu, kasmet vis didėjantis Nacionalinį diktantą rašančiųjų būrys įrodo, kad meilė gimtajai kalbai vienija.
Šiemet Nacionalinis diktantas buvo pirmąkart rašomas darbo dieną. Kodėl taip nuspręsta? Ir darbdaviai, ir dalyviai brangina laiką, tad 45 minutes savo kalbai jie gali skirti neatsitraukdami iš mokslo ir darbo vietų. Ypač tai sakytina apie visas, paprastas ir aukštąsias mokyklas – pagrįstai susirūpinta visuotiniu raštingumu. Galbūt ateityje, vis didėjant konkurencijai, prestižinio darbo galėtų tikėtis tie, kurie, nepaisant kompiuterijos pažangos, bus ramūs dėl savo rašto gebėjimų. Įdiegtos rašybos taisymo programos – ne išeitis.
Šiemet nauja ir tai, kad diktantą buvo galima rašyti kartu su savo kolektyvo nariais darbo vietoje, mokykloje. Diktantą savo darbo vietoje rašantys įmonių ir organizacijų darbuotojai savo darbus viename voke turėjo išsiųsti tiesiai konkurso organizatoriams. Organizatoriams darbus viename voke taip pat siuntė ir bibliotekų bei savivaldybių atstovai.
Diktanto finalą numatyta rengti balandžio mėnesį Vilniuje. Dalyviai rungsis raštingiausio moksleivio, raštingiausio suaugusiojo ir raštingiausio užsienio lietuvio kategorijose. Diktantą kasmet rašo apie 7-8 tūkst., atrenkama paprastai apie 100 darbų.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

1988 metų lapkričio 18 dieną Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse.


Ukrainos karo pabėgėlius kviečiame į nemokamus lietuvių kalbos kursus, kurie vyks Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 61, III aukšto salėje). Kursų pradžia – kovo 30 d., trečiadienį, 10 val.


Pasibaigus XII –ajai Lietuvos mokinių lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadai Palangos senąją gimnaziją pasiekė džiugi žinia – IIB klasės mokinė Mūza Olimpija Svetickaitė tapo šios olimpiados šalies etapo (9-10 klasių gupė) II vietos laimėtoja.


Gimnazija ieško lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo

"Palangos tilto" informacija, 2019 12 06 | Rubrika: Miestas

Palangos senoji gimnazija skelbia atranką lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo pareigoms užimti. Darbo sutarties rūšis – neterminuota, darbo apimtis - 0,76 etato (20 kontaktinių val. per savaitę). Darbo užmokestis priklauso pedagoginio darbo stažo, įgytos kvalifikacinės kategorijos.


Artėjantis vasaros sezonas – aktyvaus darbymečio metas ne tik verslininkams. Daugiau plušėti tenka ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus kalbos tvarkytojai Vaivai Milončiūtei, kuri prižiūri kalbos vartojimą viešojoje erdvėje. Su ja kalbėjomės apie vyraujančias kurorte kalbos tendencijas, kas tampa didžiausiu galvos skausmu kovojant dėl kalbos...


Praėjusį penktadienį šalies gyventojai buvo pakviesti pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias – buvo rašomas jubiliejinis – dešimtasis – Nacionalinis diktantas. Kurorte jis buvo rašomas Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, bet kiti galėjo jį rašyti ir darbo vietoje ar namuose, klausant tiesioginės transliacijos per...


Kovo 3-4 d. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje vyko Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų 9-12 klasių mokiniams. Olimpiadoje dalyvavo 131 mokinys iš Lietuvos mokyklų ir 23 mokiniai iš užsienio lietuviškų mokyklų.


Lapkričio 12 d. Šventosios pagrindinės mokyklos 7-8 klasių mokiniams gimtosios kalbos pamoka vyko Motiejaus Valančiaus muziejuje Nasrėnuose. Prieš išvyką mokiniai, naudodamiesi gausia interneto medžiaga, sėmėsi žinių apie šio iškilaus kultūros veikėjo gyvenimą, veiklą, kūrybą.


Kuo kvepėjo ir ką galėjai jausti, girdėti, regėti, prisiminti lapkričio keturioliktąją apypiečiui Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje?


Palangoje žinias tobulino užsienio šalių lituanistai

"Palangos tilto" informacija, 2012 09 27 | Rubrika: Miestas

Praėjusią savaitę Palangoje savąsias lietuvių kalbos žinias tobulino užsienio šalių lituanistikos bei baltistikos centruose dirbantys dėstytojai. Nemaža dalis jų, patys savo laiku išmokę archajiškiausias indoeuropiečių prokalbės formas išlaikiusios mūsų kalbos, dabar jos moko kitus studentus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius