Pirmoji miesto šildymo savaitė naujo šilumos ūkio savininko rankose – be netikėtumų

Po beveik 15 metų vėl miestą pradėjusios šildyti UAB „Palangos šilumos tinklai“ pirmoji savaitė, paleidus šilumą, praėjo be netikėtumų ir rimtesnių išbandymų. „Išties, pirmąją savaitę jokių netikėtumų ar trikdžių neužfiksavome. Visas procesas vyko sklandžiai, pagal planą. Galima sakyti: tiesiog įprastas šildymo sezonas, – „Palangos tiltui“ sakė šilumos įmonės direktoriaus pavaduotojas technikos reikalams Tomas Auryla. – Dėl to vasarą ir ruošiamės intensyviai, kad netikėtumų nebūtų“.

Atlikti „namų darbai“
Jau pirmąjį šimtadienį nuo miesto šilumos ūkio perėmimo iš privataus šildytojo „Litesko“ įveikusi savivaldybės įmonė, ruošdamasi naujajam šildymo sezonui, išbandė naująją biokuro katilinę, įmonės specialistai likvidavo lokalizuotus testuojant gedimus šilumos trasose ir ragino daugiabučius administruojančias privačias įmones „atlikti namų darbus“ – užsandarinti bendrojo naudojimo patalpų langus, duris, patikrinti šilumos punktų veikimą. Dalis jų yra administruojami „Palangos šilumos tinklų“, o dalis – UAB „Palangos butų ūkis“. Tai padaryta, kad šiluma nebūtų veltui eikvojama žiemą.
Kalbant apie naująją biokuro katilinę, jos derinimo darbai, tiesą pasakius, vyksta iki šiol.
„Katilas jau yra įdarbintas – šildo miestą, bet jo pajėgumai kinta – nuo 10 iki 50 ar 60 procentų, priklausomai nuo šilumos poreikio. Dalinis jo apkrovimas palengvina ir jo suderinimo darbus: sklendžių, orinių tarpų sureguliavimą. Siekiame užtikrinti, kad būtų kuo didesnis ir efektyvesnis biokuro įsisavinimo rodiklis, tai yra katilo naudingumo koeficientas“, – pasakojo T. Auryla.
Kurorto šilumos trasos driekiasi apie 20 kilometrų. Kol tebetęsiami biokuro katilo derinimo darbai, įmonė šildymui naudoja ir dujas.
„Bendroje sumoje jos sudaro apie 20-30 procentų. Kai katilo funkcionavimas bus visiškai suderintas, dujų suvartojimo dalis gerokai sumažės ar jų, kaip brangesnio energijos šaltinio, visiškai atsisakysime. Iki šiol, kuo buvo šalčiau mieste, tuo daugiau šilumos miestui buvo pateikta deginant dujas. Veikiant biokuro katilui, energijai pagaminti kuro dinamika gerokai pasikeis – daugiau naudosime pigesnio biokuro“, – atskleidė vienas „Palangos šilumos tinklai“ vadovų T. Auryla.
Biokuro katilo derinimo darbus rangovas turėtų baigti šią savaitę.

Nedaug gyventojų nusiskundimų
UAB „Palangos šilumos tinklai“ komercijos skyriaus viršininko pavaduotojas Robertas Požerskas teigė „Palangos tiltui“, kad sėkmingą šildymo sezono pradžią liudija ir nedaug gyventojų nusiskundimų dėl šilumos teikimo paslaugos Palangoje ir Šventosios gyvenvietėje.
„Mano tiesioginė funkcija – registruoti ir reaguoti į tokius pranešimus. Tie, kurių sulaukiame, yra bendro pobūdžio, gan tipiniai kiekvieno šildymo sezono pradžiai. Vienas kitas gyventojas pasiskundė dėl nevienodai susibalansavusių šildymo sistemų daugiabučiuose namuose. Dėl to vieni radiatoriai greičiau įšyla ir yra karšti, kiti yra vėsesni. Taip nutinka dažnai ir dėl šilumos punktų nevisiško sureguliavimo. Reaguojame į kiekvieną skambutį ir pastabą. Teikti kokybišką viešą paslaugą – mūsų pareiga“, – sakė R. Požerskas.
Sulaukus pastabų dėl šildymo, „Palangos šilumos tinklai“ atstovai derina temperatūros grafikus, peržiūri nuorinimo sistemų veiklą.
„Šiam mėnesiui būdinga, kad naktys jau yra vėsesnės, o įdienojus, saulė dar gerokai įšildo namus, dėl to atsiranda ir poreikis derinti tiekiamos šilumos temperatūrą“, – paaiškino R. Požerskas.

„Burbuliuojantys“ radiatoriai
Anot jo, keleto skambučių buvo sulaukta dėl „burbuliuojančių“ radiatorių.
„Vienas toks skambutis buvo iš Taikos g. 16 daugiabučio namo. Mūsų spėjimas, kad oriniai tarpai galėjo pas gyventoją bute atsirasti dėl šilumos siurblio darbo nesklandumų. Viską aiškinamės, kad gyventojas galėtų būti šiltai ir patogiai“, – sakė „Palangos šilumos tinklų“ atstovas.
R. Požerskas nuramino palangiškius, kuriems iki praėjusios savaitės pradžios dar nebuvo dėl vykstančios renovacijos sudėti butuose radiatoriai.
„Namo suvartotos šilumos kiekis skaičiuojamas pagal namo šilumos įvadinio skaitliuko parodymus. Jeigu jis nerodo paduodamos šilumos, be abejo, gyventojams sąskaitos už nepatiektą šilumą nebus“, – patikino vadybininkas.
Redakcijos žiniomis, tokių butų Palangoje jau neliko – renovaciją vykdančios bendrovės po gyventojų nerimo išsakyto net socialiniuose tinkluose suskubo sudėti radiatorius butuose į vietas.

Šiluma priklauso nuo daug dalykų
Nuo ko priklauso suvartojamas šilumos energijos kiekis, paklausėme UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktoriaus Artūro Mažrimo. Gi lygtis nesudėtinga – galutinė sąskaita už šilumą priklauso nuo jos suvartoto kiekio.
„Suvartojamas šilumos energijos kiekis iš esmės priklauso nuo trijų pagrindinių faktorių. Pirma, lauko oro temperatūros. Tai yra, kuo žemesnė lauko oro temperatūra, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tai pačiai gyvenamųjų namų temperatūrai užtikrinti. Antra, pastato techninių charakteristikų (kvadratūros, aukštingumo) bei pastato bendros būklės (ar namas senos ar naujos statybos? Ar jis renovuotas ar ne? Ar langai sandarūs ir panašiai?) Ir trečia, nuo energijos vartojimo reguliavimo ir sumontuotų reguliavimo priemonių (ar renovuotas šilumos punktas ar ne? Ar sumontuoti termostatiniai reguliatoriai prie radiatorių? Ar šilumos punkto valdiklyje įvesti taupymo režimai?)“, – „Palangos tiltui“ sakė A. Mažrimas.
Tęsdamas pokalbį R. Požerskas atkreipė dėmesį, kad palangiškiams taip pat derėtų žinoti, jog kambario temperatūra priklauso nuo ir nuo daug kitų priežasčių.
„Labai daug priklauso nuo pačių namų administratorių. Jeigu jų požiūris netinkamas, šilumos kiekis, kurį mes tiekiame, nepasieks netinkamai prižiūrimų daugiabučių namų, – patikino R. Požerskas. – Jeigu, pavyzdžiui, laiptinėje yra nesandarus langelis, dalis šilumos bus nereikalingai išeikvota, o palaikyti name reikalingai temperatūrai bendro vartojimo patalpose reikės daugiau šilumos. Tai, be abejo, atsispindės ir sąskaitose už šilumą. Labai daug kas priklauso nuo pačių gyventojų sąmoningumo, kad jie patys būtų reiklesni namų tvarkytojams“, – pabrėžė jis.
Anot UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojo komercijai Jono Pleškio, dalis problemų, kaip kiekvienais metais, kyla dėl Palangoje antrąjį būstą įsigijusių, bet žiemą kurorte negyvenančių žmonių.
„Dažnai iškyla būtinybė, kaip sakome, užorinti šildymo sistemą prasidėjus šildymo sezonui. Tenka ieškoti butų savininkų. Laimei, tokio pobūdžio problemų, nebuvo daug, tuos butų savininkus, kurių teko ieškoti, pavyko rasti gan lengvai“, – „Palangos tiltui“ sakė J. Pleškys.
„Palangos šilumos tinklai“ karštą vandenį ir šilumą tiekia daugiau kaip 200 kurorto daugiabučių ir 20 biudžetinių įstaigų ir apie tiek pat komercinių įmonių.

Neatsakingieji moka brangiai
Dalis komercinių objektų yra nešildomi dėl nesugebėjimo pateikti reikalingų techninių dokumentų.
Iki rugsėjo 15 dienos daugiabučių namų privatūs administratoriai Palangoje – UAB „Palangos butų ūkis“ ir UAB „Mano būstas“ – privalėjo „Palangos šilumos tinklams“ pranešti apie jų prižiūrimuose namuose esančių šilumos mazgų būklę ir apie atliktus juose priežiūros darbus ir pateikti tokių namų šilumos mazgų parengties aktus.
„Deja, ne visi tai padarė. Vienas iš tokių objektų, esantis S. Daukanto g. 10, 10a, iki šiol dėl to neturi šilumos. Tai neatrodo labai atsakinga, bet mums tiekti šilumos nepateikusiems šilumos mazgų parengties aktų neleidžia įstatyminiai aktai“,– pabrėžė J. Pleškys.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 138 punktas numato, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai ruošdamiesi šildymo sezonui, privalo atlikti šiose taisyklėse reglamentuotus darbus bei pastato savininko ar valdytojo pagrįstus nurodymus ir nustatyta tvarka parengti bei pasirašyti pastato parengties naujam šildymo sezonui aktą. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas prieš šildymo sezono pradžią, bet ne vėliau nei iki einamųjų metų rusėjo 15 dienos, valdytojui privalo pateikti dokumentus apie atliktus darbus (įskaitant darbus pagal valdytojo pagrįstus nurodymus), šių taisyklių pagrindu užpildytą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pasirašytą pastato parengties šildymo sezonui aktą.
To laiku nepadarius, yra pavojus vėlyvą rudenį ar žiemą likti be šilumos.

Pigesnė biokuro kaina atsispindės sąskaitose
Vis tik svarbiausias klausimas visiems miestelėnams, kokia bus šilumos kaina šį sezoną. Ar ji bus linkusi mažėti?
J. Pleškys nesiryžo kalbėti apie konkrečius skaičius, tik pastebėjo, kad miesto šilumos įmonė biokurą kol kas perka pigesne kaina nei „Litesko“, kuri šildė Palangą 14 metų iki šio šildymo sezono.
„Kuro kaina – viena iš pagrindinių šilumos kainos dedamųjų. Tad esant mažesnei kuro kainai, ji atsispindės ir šilumos vartotojų sąskaitose“, – sakė J. Pleškys.