Plėtoti verslus kaime drąsina parama

Palangos tiltas, 2020-10-23
Peržiūrėta
396
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Plėtoti verslus kaime drąsina parama

Kaimo vietovėse atidaromos kirpyklos, lentpjūvės, duonos kepyklėlės, automobilių remonto dirbtuvės, pradedami ir plėtojami kiti verslai – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rezultatas.

„Pajūrio medis“ vis auga
Kūlupėnuose, buvusio Kartenos linų fabriko teritorijoje, veikiančios bendrovės „Pajūrio medis“ vadovas kretingiškis Mindaugas Norgėla savo verslą pradėjo dar 2005-aisiais. Iš pradžių į Kiniją eksportuodavo iš Lietuvos bei užsienio urėdijų supirktus rąstus. „Bet atsitikdavo, kad apie vasario pabaigą, kol rąstai nukeliaudavo tokį tolimą kelią, sušusdavo. Tada klientas ir paklausė, gal galėtume jiems geriau siųsti lentas. Pagalvojome – o kodėl gi ne? Persiorientavome ir jau 12 metų puikiai bendradarbiaujame toliau“, – papasakojo Mindaugas.
Įmonėje dirba apie 10 vietinių kaimo žmonių. Jie patys žaliavą pjauna, patys rūšiuoja, pakuoja, atrenka. Šiuo metu beržo ruošinius, pakrautus į jūrinius konteinerius, įmonė tiekia ne tik Kinijos, bet ir Vietnamo, Japonijos baldų gamintojams.
Bendrovė „Pajūrio medis“ yra įsikūrusi 1,5 ha teritorijoje. Vienas sandėlis jau pastatytas, kitas turėtų būti baigtas ateinančią vasarą. Veikia 3 medienos džiovyklos, moderni, visiškai automatizuota katilinė. Į statinius ir įrangą iš viso investuota beveik 500 tūkst. Eur, bet dar – ne pabaiga. „Planų turime labai daug: norime pabaigti pradėtą sandėlį, taip pat – pasistatyti administracines patalpas, darbuotojams įrengti persirengimo kambarį, skalbyklą, valgyklą“, – sakė pašnekovas.
Pasitaręs su medienos verslu užsiimančiais draugais, kolegomis, dalyvaujančiais Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, ir jis apsisprendė teikti paraišką, prašyti finansinės paramos įmonės gamybinei bazei plėsti. Projektą parengė tuo užsiimantys specialistai iš Vilniaus, įmonei „Pajūrio medis“ skirta 147 tūkstančių eurų parama.

Kas galėjo pretenduoti
Paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) buvo teikiamos iki rugpjūčio 31-osios. Šiam etapui skirta beveik 23,1 mln. Eur. Naujovė yra tai, kad priemonei taikomas ne tik išlaidų kompensavimo, bet ir sąskaitų apmokėjimo būdas. Parama skirta įvairinti ekonominę veiklą kaimo vietovėse, padėti kurti ir plėsti mažąsias įmones, skatinti darbo vietų kūrimą. Pagal šią KPP veiklą parama skiriama ne žemės ūkio veiklos plėtrai, išskyrus tas veiklas, kurios nurodytos įgyvendinimo taisyklėse, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gamybai ir prekybai, tabako gaminių gamybai ir prekybai, ginklų ir šaudmenų gamybai ir prekybai ir kt.
Paramos kreiptis galėjo privatūs juridiniai bei fiziniai asmenys, nuo paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo atitinkantys labai mažos ir mažos įmonės statuso reikalavimus. Privatus juridinis asmuo, įsteigtas paraiškos teikimo metais, laikomas tinkamu gauti paramą tik tada, jei jo pagrindinis akcininkas, turintis daugiau kaip 50 proc. juridinio asmens akcijų, yra fizinis asmuo, ataskaitiniais metais vykdęs veiklą pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą.

Daugiausia paraiškų – iš Vilniaus apskrities
NMA duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ buvo pateiktos 174 paraiškos: 4 – iš Tauragės, 8 – iš Telšių, 10 – iš Utenos, 12 – iš Marijampolės, 15 – iš Klaipėdos, 16 – iš Alytaus, 19 – iš Šiaulių, 26 – iš Panevėžio, 27 – iš Kauno, 37 – iš Vilniaus apskričių. Iš labai mažų įmonių buvo gautos 147 paraiškos, prašoma suma – 22 781 116 Eur. Iš kaimo gyventojų gautos 27 paraiškos, prašoma suma – 3 236 946 Eur.
Daugiausia paraiškų pateikta dėl paramos statybvietei paruošti. Toliau rikiuojasi: poilsiautojų ir kitų trumpalaikio apgyvendinimo veiklai, konsultacinei ir kitai valdymo veiklai, variklinių transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybai. Taip pat dažniau paprašyta paramos kitai pramogų ir poilsio organizavimo, restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikloms, žemės darbams statybos aikštelėse.
Prašoma paramos suma sudarė daugiau kaip 25 mln. Eur. Surikiavus paraiškas pagal pirmumo eilę, daugiausia – 90 balų – gavo 1 paraiška, 3 paraiškos gavo 85 balus, po 1 paraišką gavo 83, 81, 80, 78, 75 balus, po 2 paraiškas – 74 ir 72 balus. Mažiausią galimą – 50 – atrankos balų skaičių gavo daugiausia paraiškų, t. y. 21. Reikalingo balų skaičiaus nepavyko gauti 28 paraiškoms, todėl toliau jos nebuvo vertinamos. Paraiškų pirmumo eilė sudaroma per 30 darbo dienų nuo paramos paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos.
Pirmumo eilėje atsidūrę verslininkai prašo 22 168 938 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Vienam pareiškėjui – fiziniam ar privačiam juridiniam asmeniui, atitinkančiam labai mažos ir mažos įmonės statuso reikalavimus, – skiriama nuo 50 tūkst. Eur iki 200 tūkst. Eur paramos. Paramos dydis priklauso nuo pareiškėjo planuojamų sukurti naujų darbo vietų (sukūrus vieną darbo vietą, skiriama iki 50 tūkst. Eur, dvi darbo vietas – iki 100 tūkst. Eur ir t. t.). Paramos intensyvumas – iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Atlikus paraiškų atitikties atrankos kriterijams vertinimą, toliau vertinamas paraiškų tinkamumas gauti paramą, t. y., ar jos atitinka įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, ar suplanuotos išlaidos būtinos įgyvendinant projektą, ar jos tiesiogiai yra susijusios su remiama veikla.

Dariaus Šypalio nuotraukoje: pagal profesiją kūno kultūros mokytojas Mindaugas Norgėla, Kūlupėnų kaime įkūręs medienos verslą, gamybinę bazę plės pasinaudojęs ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos parama.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ūkininkai, norintys modernizuoti savo ūkius, nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d. kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Pareiškėjai kartu su investicine parama gali gauti ir lengvatines paskolas, tik...


Vasarą atostogų sostine save tituluojanti Palanga šaltuoju metų laiku virsta į statybų sostinę. Nuo rudens iki pavasario, nuo Palangos iki Šventosios ir tarp jų esančiose gyvenvietėse statybininkų bei statybinės technikos, nė kiek ne mažiau nei vasarą čia būna poilsiautojų.


Anykščių rajono jaunieji ūkininkai Kotryna ir Algimantas Meidai prieš porą metų įsteigė smidrų ūkį. Pasinaudodami parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2018 metais jie 2 ha plote įsteigė smidrų plantaciją. Jų svarbiausias pagalbininkas išaugintai produkcijai realizuoti – socialiniai tinklai. „Mūsų šeimoje esu pirmoji ūkininkė, – šypsosi...


Kaimo vietovėse atidaromos kirpyklos, lentpjūvės, duonos kepyklėlės, automobilių remonto dirbtuvės, pradedami ir plėtojami kiti verslai – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rezultatas.


„Palangos tiltas“ – vienintelė Palangos žiniasklaidos priemonė, kuriai buvo skirta Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) parama 2020 metais. „Palangos tilto“ svetainės www.palangostiltas.lt projektui „50 kultūros paveldo vertybių Palangoje“ buvo skirta 2 000 eurų.


Lietuvoje gausu kaimo turizmo sodybų, kurios vilioja turistus ir lietuvius laukų ramybe, išlakiais miškais ar gaiviais ežerais. Kiekviena stengiasi pritraukti savo klientus, viliodama išskirtiniu maistu, sveikos gyvensenos principais ar tradiciniu interjeru. Statistikos duomenimis, Lietuvos kaimo turizmo sodybose poilsiaujančių turistų daugėja.


Visose pasaulio valstybėse gali keistis santvarkos, prezidentai, gali vykti žemės drebėjimai, gali atsirasti net „Balutės po karalienėm“, o Golfo srovė vis tiek sušildo jūras, po to – ir rūras, ir... Palanga išgyvena savą, kurortinį sezoną nuo liepos 18-osios iki rugpjūčio 18-osios. Taškas be kablelio. Nes rugpjūčio šešėliai – ilgyn...


Jeigu manytume, kad ta kavinė ar restoranas yra geras, kuris veikia visus metus, tuomet ir kavinė „Kampas“, įsikūrusi Gintaro gatvės 43 numeriu pažymėtame name, yra būtent tokia – gera. Bet „Kampas“ yra viena iš nedaugelio kurorto senųjų kavinių, į kurią įėjus apglėbia ir kitas jausmas – namų aplinkos, jaukumo.


Palanga apdovanota „Auksine krivūle“ – už pritraukiamas lėšas turizmui plėtoti

Jurgita Vanagė, Palangos savivaldybės mero patarėja, 2011 10 10 | Rubrika: Nuomonės

  Tarp kasmet už ryškiausias iniciatyvas „Auksine krivūle“ apdovanojamų Lietuvos savivaldybių – ir Palanga. Didžiausias šalies kurortas penktadienį įvertintas už lėšų pritraukimą plėtojant turizmo potencialą. „Auksine krivūle“ Palangą apdovanojo Ūkio ministerija.


Palanga, kaip ir visa Lietuva, sunkiai įsivaizduoja ūkio, kultūros, informacinių technologijų plėtrą, socialinių ir ekonominių problemų sprendimą be Europos Sąjungos paramos. Kad jos parama Lietuvai yra itin svarbi, byloja ir faktas, kad šių metų beveik 30% biudžeto lėšų yra ES parama. Klaipėdos apskrityje, taip pat Palangoje, vykdoma daugybė projektų, kuriuos dalinai finansuoja Europos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius