Po sunkios miesto pergalės kovoje dėl teisės patiems tvarkyti miestą, Konkurencijos tarybos akiratyje – miesto baseinas

Šarūnas Vaitkus, Palangos miesto savivaldybės meras:

Dvejus metus tyrusi galimus konkurencijos pažeidimus Palangos miesto savivaldybės sutartyje su „Palangos komunaliniu ūkiu“, praėjusią savaitę Konkurencijos taryba rado „kabliuką“ viename iš 15 tirtų punktų. Palangos miesto savivaldybei skirta bauda už, kaip nurodoma minėtos tarybos rašte, ribotą konkurenciją, kuomet Savivaldybės kontroliuojamai įmonei buvo paskirta prižiūrėti išimtinai tik Savivaldybei priklausančius pastatus. Per tris mėnesius turime sumokėti beveik 34 tūkst. eurų ir pašalinti Konkurencijos įstatymo pažeidimą. 

Tačiau ar tikrai šį Konkurencijos tarybos sprendimą galima pavadinti Savivaldybės pralaimėjimu? Anaiptol. Netgi priešingai – po dvejus metus Konkurencijos tarybos vykdyto tyrimo pasiektas pagrindinis tikslas – kurorto priežiūrą pavyko išlaikyti miesto gyventojų rankose, Palangą ir toliau prižiūrėti, valyti bei tvarkyti turi teisę Savivaldybės kontroliuojama įmonė „Palangos komunalinis ūkis“. 

Ir tik pagal vieną punktą iš 15 tirtų konstatuota, kad Palangos savivaldybė ribojo konkurenciją. Savivaldybė nubausta už tai, kad klausimus siekė spręsti ūkiškai – miesto kontroliuojamai įmonei pavedė prižiūrėti išimtinai tik Savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus – Savivaldybės, Civilinės metrikacijos skyriaus, Šventosios seniūnijos pastatus, ir kt. (administruoti, prižiūrėti inžinerines sistemas, atlikti mažos apimties statinio projektavimą, būtiną neatidėliotiną remontą ar tvarkymo darbus bei smulkius, skubius taip pat nedidelės apimties pastatų, inžinerinių statinių, lokalizavimo, atstatymo, remonto, griovimo darbus). Šį punktą Savivaldybė į sutartį su „Palangos komunaliniu ūkiu“ buvo įtraukusi atsižvelgdama į tai, kad Palanga yra specifinis kurortas su nenuspėjamais poilsiautojų ir turistų srautais, kai neprognozuotai kyla poreikis skubioms paslaugoms ir darbams. Beje, siekiant užtikrinti, kad minėtos paslaugos nebūtų teikiamos aukštesnėmis nei rinkos kainomis, jų įkainiai buvo sumažinti 20 procentų, palyginti su  įkainiais, nurodytais Juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtose rekomendacijose dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo. 

Tačiau Konkurencijos taryba nusprendė kitaip – įžvelgė konkurencijos ribojimą ir Savivaldybei skyrė baudą. 

Kas šioje situacijoje teisus, aiškinsimės teisinėmis priemonėmis. Tačiau svarbiausia yra tai, kad išsaugojome savo rankose miesto tvarkymo paslaugas, o kartu – ir bendrovę „Palangos komunalinis ūkis“. Antraip, jei Konkurencijos taryba būtų nusprendusi, kad Savivaldybė neturėjo teisės miesto priežiūros patikėti miesto įmonei, būtų tekę šioms paslaugoms skelbti konkursą. Jei jį laimėtų privati įmonė, „Palangos komunalinį ūkį“, kuriame dirba maždaug 150 darbuotojų, tektų tiesiog likviduoti. Tuomet nebeturėtume galimybės bet kada paskambinti miestą tvarkančiai įmonei ir pareikalauti operatyviai sureaguoti į situaciją, pareikalauti vieną ar kitą paslaugą teikti ne tik pagal sutartį, bet ir pagal poreikį. Kalbu apie darbus, kurių reguliarumo neįmanoma numatyti iš anksto, nes viskas priklauso nuo orų, žmonių skaičiaus ir pan., pavyzdžiui, gatvių valymą žiemą ar paplūdimių tvarkymą vasarą, dažnesnis, nei numatyta sutartyje, atliekų išvežimo iš viešųjų erdvių ir kt. Ar turėtume geresnę miesto tvarkymo paslaugų kokybę? Kai kurių didžiųjų šalies miestų pavyzdys rodo, kad privatininkai ne visada sugeba laiku sutvarkyti miestą, išvežti atliekas. Tuomet miestai skendi šiukšlėse – apie tai jau ne kartą skelbė žiniasklaida. 

Atrodo, po šio Konkurencijos tarybos sprendimo galime atsikvėpti – svarbiausias tikslas – išlaikyti kurorto tvarkymo paslaugą miesto rankose – pasiektas. Deja. Ką tik sulaukėme kito Konkurencijos tarybos žingsnio – klausimų dėl miesto baseino. 

Daugelis palangiškių dar tikriausiai prisimena, kiek pastangų Palangos miesto savivaldybė įdėjo 2019-aisiais, kad už miesto ir valstybės lėšas pastatytą baseiną išlaikytų miesto rankose bei turėtų galimybę šiame baseine nemokamai mokyti plaukti Palangos vaikus, treniruoti jaunuosius plaukikus, o miesto gyventojams, senjorams ir vaikams pasiūlyti palankias baseino nuolaidas. Palangos miesto vaikai baseine vykstančiuose užsiėmimuose nemokamai apsilankė jau daugiau nei 33 tūkst. kartų. Tąkart į Konkurencijos tarybą kreipęsi Vilniuje registruotos įmonės atstovai siekė įteigti, kad tik verslo subjektai gali valdyti naujai už valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas pastatytus objektus bei naudingiausiai tenkinti vietos gyventojų poreikius. Atsižvelgdama į tai jau tuomet Konkurencijos taryba buvo pradėjusi tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimo baseino valdymą perduoti Savivaldybės įstaigai. Baseino, kurio statybai naudotos miesto ir valstybės lėšos. 

Tačiau tąkart atsilaikėme – pavyko įrodyti, kad dalis paslaugų yra reikalingos bendruomenės viešiesiems interesams tenkinti, pavyzdžiui, gyventojų sveikatingumo, sporto, užimtumo, neformalus ugdymo ir panašiai, ir, skirtingai nei verslui, šiuo atveju Savivaldybei svarbiausias tikslas nėra didesnio pelno siekimas. 

Tiesa, jau tada teko gerokai pakovoti ir dėl kitų viešųjų paslaugų, kurias teikia savivaldybės įmonės. Kadangi su analogiškomis problemomis susidūrė ne tik Palanga, bet ir kitos šalies savivaldybės, šie klausimai buvo keliami jau ne pavienių savivaldybių, o Lietuvos savivaldybių asociacijos. Dėl to su argumentais jau Lietuvos savivaldybių asociacija kreipėsi į šalies Prezidentą, tuometinį Ministrą Pirmininką, Seimą. Laimei, Asociacijai pavyko įtikinti, kad savivaldybės, valdydamos savo turtą ar miesto įmonėms pavesdamos teikti paslaugas, siekia geriausio rezultato savo gyventojams, tinkamų bei reikiamu laiku suteikiamų paslaugų ir daugumai gyventojų prieinamų paslaugų kainų. Tad 2019 m. pabaigoje Seimas didžiule balsų persvara priėmė įstatymą, kurį pasirašė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas, suteikiantį galimybę Savivaldybėms pačioms spręsti, kam patikėti viešųjų paslaugų teikimą vandentvarkos, miesto tvarkymo, šildymo, atliekų išvežimo ir kt., savivaldybės teritorijoje. Kartu pritarta Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui, kad Savivaldybės galėtų pačios spręsti, kas valdys jų turtą, reikalingą viešosioms paslaugoms teikti. Palangai tai reiškė, kad miestą ir toliau galės tvarkyti pelno gyventojų sąskaita nesiekiantis „Palangos komunalinis ūkis“, o už valstybės ir Savivaldybės lėšas statyto miesto baseino, kuriame vaikams vyksta nemokamos kūno kultūros pamokos bei treniruotės, nemokami sveikatinimo užsiėmimai visiems norintiems, kur taikomos ypatingos nuolaidos senjorams, neįgaliesiems ir Palangos miesto gyventojams, valdymo, be miesto Tarybos sutikimo negalės perimti iš šios paslaugos užsidirbti siekiantys privatūs verslininkai.

Atrodo, tąkart apgynėme visų palangiškių interesus, kaip ir tuomet, kai Konkurencijos taryba gavo skundą dėl to, kad Palangos savivaldybė sudarė galimybę Palangos miesto gyventojams pasirinkti daugiabučio namo administratorių ne iš vieno paslaugos teikėjo. Tąkart Konkurencijos taryba net nepradėjo tyrimo – pasakė, kad Savivaldybė yra teisi. Tačiau dabar vėl prisimintas Konkurencijos tarybos prieš dvejus metus pradėtas tyrimas dėl Palangos miesto baseino valdymo. Ar vėl ketinama skirti baudą? Ar ketinama atimti iš gyventojų rankų baseiną ir perduoti jį privatiems verslininkams? Nežinau. Tačiau tikrai žinau viena – Palangos miesto savivaldybė ginsis visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis ir visomis pastangomis gins visuomenės interesą, siekdama palangiškiams svarbius, socialines paslaugas teikiančius, bendruomenės viešuosius interesus tenkinančius objektus išlaikyti gyventojų rankose.