Populiaraus Palangos viešbučio vadovė: puikią karjerą galima padaryti tiek baigus profesines, tiek aukštąsias mokyklas

Profesines mokyklas baigusių specialistai šalies darbo rinkoje graibstomi, tačiau profesinis mokymas vis dar nėra toks populiarus, koks galėtų būti. Darbdavių teigimu, tai lemia per ilgus dešimtmečius susiformavusi nepalanki visuomenės nuomonė į „profkes“, kurią būtina keisti, o prie to gali daug prisidėti ir verslas.

„Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje nedidėja, jaunimas siekia studijuoti būtinai tik aukštosiose mokyklose. Iš tiesų puikią karjerą galima padaryti pasirinkus tiek vieną, tiek kitą variantą, neretai profesijos turėjimas suteikia didesnes galimybes gauti darbą, ir gerai apmokamą. Liūdna, tačiau ilgus dešimtmečius visuomenėje vyravęs iškreiptas požiūris į profesinį mokymą suformavo nepagarbią nuostatą į besirenkančius tokį kelią kaip ribotų gabumų ir galimybių žmones, neturinčius didesnių tolesnių studijų ambicijų. Šią situaciją būtina keisti, tik tam reikia pastangų ir laiko“, – sako Palangoje įsikūrusio viešbučio, SPA ir konferencijų centro „Vanagupė“ vykdančioji direktorė Giedrė Rudienė.

Didelė konkurencija dėl darbuotojų 

Iš visų populiariame pajūrio viešbutyje dirbančių darbuotojų 20 procentų yra baigę būtent profesines mokyklas: kambarių tarnybos šeimininkės, virėjai, barmenai-padavėjai, manikiūro meistrai, masažuotojai. Pasak G. Rudienės, su profesinėmis mokyklomis bendradarbiaujama jau apie 15 metų, o pagrindinė to priežastis – moksleivių priėmimas praktikai ir būsimų darbuotojų paieška.

„Bendradarbiaujame su Ernesto Galvanausko mokymo centru ir Klaipėdos turizmo mokykla. Priimame moksleivius ir profesijų mokytojus savo įmonėje ekskursijoms, esame priėmę praktikai ir stažuotėms pačius profesijos mokytojus. Dalinamės patirtimis apie moksleivių žinias, kompetencijas, privalumus ir trūkumus su mokymo įstaigomis, kad būtų gerinama jų studijų kokybė. Mokiniai pas mus atlieka praktikas, o dažnas pasilieka dirbti ir toliau“, – teigia ji.

Šiai dienai darbuotojų trūkumo pašnekovė sako nejaučianti. Sunkiau būna rasti virėjus, nes tokiam darbui reikalingos specifinės praktinės žinios, išsilavinimas, rinkoje jų paruošiama nedaug, o konkurencija dėl jų didelė.

„Prieš vasaros sezoną visuomet ieškome virėjų, taip pat padavėjų, barmenų, kambarių tarnybos šeimininkių, virtuvės pagalbinių darbuotojų. Toks sezoninis trūkumas atsiranda kiekvienais metais, kadangi pradeda veikti sezoniniai verslai, smarkiai padidėja darbo vietų pasiūla bei konkurencija. Konkuruojame dėl darbuotojų ne tik su vietinėmis įmonėmis, bet ir su viešbučiais užsienio kurortuose, nes didelė dalis jaunimo išvyksta dirbti ir ten“, – kalba pašnekovė. 

Paklausta, kaip apskritai vertina profesinio mokymo lygį Lietuvoje, G. Rudienė sako, kad jis gana aukštas, tačiau tobulinti tikrai yra ką.

„Taip pat reiktų peržiūrėti ugdymo turinį, kreipiant dėmesį daugiau į praktinius ir verslumo įgūdžius lavinančius dalykus. Reiktų stiprinti profesinių mokyklų materialinę bazę, pritaikant ją profesiniam mokymuisi, aprūpinant naujausia įranga ir kvalifikuotais profesijų dalykų mokytojais. Verslas turėtų aktyviau įsitraukti į procesą, išsakyti savo lūkesčius ir poreikius, kokių kompetencijų žmonės turėtų ateiti iš mokymo centrų, profesinių mokyklų, kad būtų paklausūs šiandieninėje darbo rinkoje“, – sako vykdančioji direktorė. 

Sėkmę lemia pastangos 

Darbas viešbučiuose ir restoranuose susijęs su žmonių aptarnavimu, todėl svarbios darbuotojų savybės, G. Rudienės teigimu, yra atsakingumas, mandagumas, kultūringumas, komunikaciniai gebėjimai, tarp jų ir užsienio kalbų mokėjimas, lankstumas bei gebėjimas nenumatytomis aplinkybėmis atlikti įvairias, ne tik tiesiogines, užduotis.

„Reikia gebėti ir dirbti komandoje, būti kruopščiam, pastebėti detales, norėti padėti klientui, klausytis ir girdėti. Tikrai ne visi, norintys dirbti klientų aptarnavimo sektoriuje, pasižymi šiomis savybėmis. Labiausiai turbūt trūksta atsakomybės jausmo bei teisingo požiūrio, jog turime padaryti viską, kad klientų patirtys būtų tik pačios geriausios ir jie norėtų sugrįžti“, – dalijasi ji.

Pasak G. Rudienės, teisingai pasirinkti profesijos mokslai suteikia ne tik gerai apmokamą darbo vietą, bet ir nuolatines galimybes augti bei daryti karjerą, tam tereikia pastangų ir darbštumo.

Kaip vieną sėkmės istoriją ji pateikia trijų viešbučio darbuotojų pavyzdį. 2005 m. baigusios turizmo darbuotojo profesines studijas, jos pradėjo dirbti kambarių tarnybos šeimininkėmis, o šiandien jau užima registratūros vadovės, renginių ir pardavimų vadybininkės bei buhalterės pareigas. Kitas atvejis – viešbučio virėjas, laimėjęs jaunojo virėjo konkursą, vėliau tapęs pamainos vyr. virėju, šefu, o galiausiai išpildęs svajonę ir atidaręs savo restoraną.

„Dar vienas mūsų darbuotojas pradėjo dirbti padavėju vos pabaigęs pirmą kursą Klaipėdos turizmo mokykloje, vėliau studijuodamas dirbo barmenu. Pabaigęs profesinius barmeno padavėjo mokslus, įstojo į Kauno kolegiją studijuoti maisto technologijos specialybės, dirbo virėju, restorano administratoriumi, užaugo iki restorano vadovo. O šiuo metu jis jau pats dirba profesijos mokytoju ir žiniomis bei patirtimi dalijasi su jaunąja karta. Tad pasirinkus profesinio mokymosi kelią galimybės augti yra praktiškai neribotos, tereikia didelio noro ir pastangų“, – reziumuoja pašnekovė.

CPVA Komunikacijos skyriaus vadovė

Irmina Šalčiūtė-Ričkienė