Prie pat Palangos – neatrastas rojus tiems, kurie mėgsta ieškoti gerų daiktų nebrangiai: bendramintėms idėja gimė iš nuobodulio

Ar žinojote, kad vos keli kilometrai už Palangos galite rasti tai, kas yra tikras rojus gėrybių ieškoti mėgstančiam turistui, o kartu ir galimybė tam, kuris nori šį bei tą parduoti. „Mūsų susitikimą vadiname likimu: sutapo ne tik vardai, požiūriai į vykdomą veiklą, bet ir gimtadieniais skiriasi vos viena diena“, – pasakojimą pradeda Auksė Buteikienė, „Aukselių turgelio“ bendraįkūrėja.

Sėkminga pradžia dar Palangoje 

„Savo veiklą pradėjome 2015 metais Palangoje. Tuo metu abi buvome naujai „iškeptos“ palangiškės – aš druskininkietė, kolegė Auksė Kontrimienė – iš Šiaulių krašto. Susipažinome, kai į lopšelio grupę atvedėme vaikus. Pradėjome šnekėtis tiesiog ant šaligatvio prie darželio. Apie tai, kad Palangoje ne sezono metu šiek tiek nuobodoka, nėra ką veikti, kol auginame vaikus ir esame motinystės atostogose. Kilo idėja suorganizuoti „Mamyčių“ turgelį, kurie tuo metu kaip tik buvo labai populiarūs“, – kalba moteris. 

Auksė su bendravarde išsinuomavo vienos Palangos mokyklos aktų salę ir suorganizavo nedidelį Mamyčių turgelį, jame dalyvavo apie 20 dalyvių. Renginys, tikina moteris, susilaukė didelio susidomėjimo, todėl bendramintės nutarė veiklą tęsti. 

„Man yra tekę gyventi Anglijoje, ten bagažinių turgeliai (Carboot sale) labai populiarūs, dažnai juose lankydavomės. Todėl kilo mintis, jog Palangoje tokia veikla irgi pasiteisintų. Pradžia buvo nelengva: vietos paieškos, vėliau – reklama tam, kad pritrauktume ne tik dalyvių, bet ir pirkėjų. Daug darbo įdėjome: nešiojome lankstinukus po daugiabučių laiptines, dalijome prie parduotuvių ir t.t. Pirmą sezoną turgelis vykdavo kartą per mėnesį, antrąjį – kas sekmadienį, nuo trečiojo sezono – kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį“.

Turgelio populiarumas nuolat augo, susiformavo bendruomenė. Bagažinių turgelyje, pasakoja A. Buteikienė, vertinamas tvarumas, mainai, kad tai, kas nereikalinga vienam, sukuria vertę kitam. Prekiaujama daiktais iš namų, rankdarbiais, namuose užaugintomis daržovėmis. 

Iš miesto nutarė išsikelti 

„Turgumi tapti nenorėjome, todėl naujų daiktų prekybą ribojome. Deja, po 6 metų sėkmingo darbo, pralaimėjome aikštės nuomos konkursą, nepasiūliusios didžiausios kainos. Tais metais konkursą laimėjo turgaus prekeivis, prekiaujantis kvepalų kopijomis ir krūvomis naujų daiktų. Kaip vėliau paaiškėjo, jis dar ir daugybę kartų teistas dėl administracinių nusižengimų. Buvo daug pykčių su savivaldybe, jautėmės išduotos – suformavome populiarumo sulaukusį renginį, ypač populiarų ne tik tarp palangiškių, bet ir tarp turistų, o mūsų idėja buvo parduota už didesnę kainą ne kokios reputacijos žmogui. 

Buvo skaudu, kad pačios atnešėme idėją miestui ir dar turėjome dalyvauti konkurse savo pačių sugalvotai veiklai, konkuruoti kaina su kitais besikėsinančiais pavogti mūsų įdirbį. Galiausiai, nenorėdamos tolimesnės įtampos, nutarėme persikelti arčiau gamtos ir toliau nuo politinių peripetijų“, – lokacijos pakeitimo priežastį įvardija moteris. 

Kartą anuomet pramogų komplekse „HBH Palanga“ dvi Auksės jau organizavo labdaringą Kalėdinį turgelį, kurio metu buvo prekiaujama dekoracijomis ir skanėstais, o visi surinkti pinigai buvo pervesti Rimanto Kaukėno paramos fondui. Taip ir gimė draugystė su pramogų kompleksu: „Jie [atsakingi asmenys iš komplekso, aut. past.], žinodami mūsų nesmagią patirtį Palangoje, pakvietė perkelti turgelį į jų pramogų komplekso teritoriją. Veiklą pramogų komplekse pradėjome 2021 metų liepos mėn. Šiemet yra trečiasis sezonas.“ 

Prekiauja ir suaugę, ir vaikai: būna net dovanojamų daiktų 

Persikėlus į naują vietą, pasakoja Auksė, vėl tenka dirbti iš naujo, rinktis pardavėjų ir pirkėjų ratą: „Vieni žmonės sugrįžo, kiti ne – jiems nepatogi lokacija, nors esame vos keli km už Palangos. Pagrindinė mūsų pirkėjų tikslinė auditorija yra turistai, užsukantys į kompleksą ne tik pavalgyti, bet ir praleisti dieną pramogaudami. Sulaukiame daug žmonių iš kitų miestų, taip pat užsieniečių. Jie tokius turgelius labai vertina“.

Pardavėjų čia suvažiuoja apie 20–30, priklausomai nuo oro sąlygų. Šiemet Auksės nutarė prijungti ir prekybą darbo dienomis, juk turistui visos dienos kaip šventė. Kaina pardavėjui už vieną darbo dieną – 3 Eur, o už prekybos dieną savaitgalį – 8 Eur. Vaikai priimami prekiauti nemokamai. Be to, siūlomas ir visos vasaros pardavėjo abonementas – sumokėjus 100 Eur prekiaujama kiek nori. 

„Bandome kurtis, tvirtintis. Džiaugiamės, jog prekių asortimentas labai įvairus, neįsileidžiame turgaus prekeivių su naujais daiktais. Mūsų turgelyje labai vertinami antikvariniai ir kolekciniai daiktai: statulėlės, monetos, pašto ženklai, ženkliukai, nuotraukos, senovinės knygos, senoviniai indai. Smagu, kad žmonės atveža savo sodo ir daržo gėrybių: uogų, daržovių, gėlių. Taip pat vis populiarėja smulkiųjų amatininkų dalyvavimas: gintariniai dirbiniai, rankų darbo papuošaliukai. Nemažai sulaukiame ir rankdarbininkų: rankų darbo drabužiai, aksesuarai, dekoracijos namams. 

Turime atskirą Vaikų turgelį, kuriame vaikai parduoda savo žaislus, perskaitytas knygas, išaugtus drabužius ar batus. Vaikai labai mėgsta prekiauti, drąsiai derasi dėl kainų ir labai džiaugiasi savo rankomis uždirbę pinigus“.

Įsimintinas pirkinys ir lobio paieškos 

Pats įsiminintiniausias pirkinys, atsimena Auksė, buvo automobilio modelis – pirkėjas rado sumažintą savo mylimos mašinos variantą: „Tada pakalbinome pirkėją, jis – antikvarinių automobilių klubo narys, kolekcionuoja automobilių modelius, dalyvauja auto parodose, suvažiavimuose. Keisčiausi daiktai – turbūt įvairūs senoviniai įrankiai, kurių pavadinimus ir paskirtį dažniausiai žino tik pats pardavėjas. Kartais net įdedame į savo feisbuko paskyrą kokį filmuką su įgarsinimu: kas atspės, koks tai daiktas, labai įvairių spėjimų ir nuomonių būna. Kiekvienas daiktas atsineša savo istoriją“.

Prekių kainos, anot pašnekovės, labai įvairios, jas nustato pardavėjai. Antikvarinis daiktas gali kainuoti ir kelis šimtus eurų, o įvairūs niekučiai dažnai būna ir po keliasdešimt centų. Neretai turgelyje matomos ir dėžės su užrašu „dovanojame“. Be to, egzistuoja turgelio modernus patobulinimas: jo įkūrėjos fotografuoja pirkinius, daro gyvas transliacijas, o susidomėję pirkėjai susisiekia su daikto savininku asmeniškai.

„Esame dvi bendravardės Auksės. Abi esame aktyvios, veiklios, dirbančios organizacinį darbą, todėl puikiai viena kitą papildome ir turgelio veikloje. Pavadinimo turgeliui ilgai galvoti nereikėjo – norėjosi jį susieti ne tik su mūsų vardais, bet kad jis turėtų ir gilesnę prasmę. „Aukselių“ turgelis – tai dviejų Auksių turgelis, kuriame žmonės ateina ieškoti lobio, o kiekvienam jis skirtingas. Vienam tai mėgstama knyga, kitam naujas žaislas, trečiam – senovinis indas“, – pokalbį užbaigia unikalaus pajūrio turgelio sumanytoja.

DELFI

Justina Asakavičiūtė