Pristatytas 2023 m. Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas. Palangos nėra nei pirmajame dešimtuke, nei paskutiniajame

Aplinkos ministerija pirmadienį įteikė apdovanojimus žaliausioms Lietuvos savivaldybėms. Jomis tapo Utenos rajono, Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės. Visos trys tapo jau antrą kartą sudaryto Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo lyderėmis.

Palangos nėra nei pirmajame dešimtuke, nei paskutiniajame.

Ši aplinkos ministro Simono Gentvilo iniciatyva skirta savivaldybių lyderystei aplinkosaugos srityje įvertinti ir pamatuoti. Reitingas sudarytas stiprinant savivaldybių konkurencingumą bei skatinant Vyriausybės programos nuostatų ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.

„Reitingas sudarytas iš 48 vertinimo kriterijų. Akivaizdu, kad tai byloja, jog aplinkos saugojimas susijęs su visomis mūsų gyvenimo sritimis. Turime mažiau sukurti atliekų, neteršti oro, vandens, miškų, šildytis ir elektrą gamintis iš atsinaujinančių resursų. O savivaldybių išsimatavimas šioje srityje visada joms bylos, kad negalima sustoti, nukrypti nuo šio kelio”, – Aplinkosaugos indekso pristatyme pabrėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pirmosios vietos nugalėtoja Utenos rajono savivaldybė iš 10-os vietos praėjusių metų reitinge pakilo į pirmąją. Šioje savivaldybėje vienam gyventojui tenka nedidelis mišrių komunalinių atliekų kiekis, taip pat atliekos yra paruošiamos pakartotiniam naudojimui, didelė dalis šilumos energijos yra pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. 

Utena taip pat išsiskyrė didelėmis investicijomis į energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo projektus, joje kruopščiai vykdomi aplinkos kokybės bei triukšmo monitoringai ir sužymima daugiausiai naminių gyvūnų. 

Utenos savivaldybė taip pat išsiskyrė žaliųjų visuomeninių iniciatyvų, bendruomenės įtraukties didinimo priemonių gausa.

Antrosios vietos nugalėtoja Vilniaus miesto savivaldybė buvo lyderė klimato kaitos valdymo ir politikos, aplinkos kokybės, prevencijos ir komforto temose. Savivaldybė aukštus balus surinko statybų ir teritorijų planavimo, susisiekimo bei biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio grupėse. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat parodė lyderystę įvardydama daug įvairių vykdomų žaliųjų ir bendruomenės įtraukimo ir informavimo iniciatyvų ir priemonių. Ji – viena iš kelių Lietuvos savivaldybių, pasitvirtinusių miesto pievų šienavimo pagal žydėjimo ciklus taisykles, siekiant palaikyti biologinę įvairovę ir vėsinti miestą karštomis vasaros dienomis.

Trečios vietos nugalėtoja Klaipėdos miesto savivaldybė daugiausiai lyderystės parodė atliekų, susisiekimo, klimato kaitos politikos ir vandens kokybės srityse. Ši savivaldybė yra vienintelė savivaldybė Lietuvoje, parengusi prisitaikymo prie klimato kaitos planą. 

Klaipėdos mieste yra daug dviračių takų, daug lėšų skiriama želdinių ir želdynų gausinimui, atnaujinimui ir priežiūrai. Savivaldybė gerai rūpinasi vandens kokybe, į paviršinius vandenis patenka nedaug nevalytų ir nepakankamai išvalytų nuotekų, didžioji dalis gyventojų yra prijungti prie centralizuoto nuotekų tinklo.

Toliau savivaldybių aplinkosaugos reitingo dešimtuke rikiuojasi Druskininkų, Panevėžio, Alytaus ir Kauno miestų, Jonavos rajono, Šiaulių miesto ir Kėdainių rajono savivaldybės.

Paskutiniame reitingo dešimtuke – Šakių, Alytaus rajonų, Ignalinos, Pasvalio rajonų, Pagėgių, Jurbarko rajono, Rietavo, Panevėžio rajono, Skuodo ir Šalčininkų rajonų savivaldybės. 

Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas 2023 remiasi įvairių aplinkosaugos tikslų – prisitaikymo prie klimato kaitos, poveikio klimatui švelninimo, oro taršos mažinimo, atliekų prevencijos ir tvarkymo, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, vandens kokybės ir tiekimo, nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo ir efektyvumo, urbanizuotų teritorijų tvarumo, biologinės įvairovės darnaus judumo, energinio efektyvumo, gyventojų aplinkosauginio sąmoningumo – vertinimu.  

Šio reitingo kriterijus kūrė Aplinkos ministerijos specialistai, išorinių konsultantų komanda ir nepriklausoma, iš skirtingų sektorių atstovų sudaryta ir aplinkos ministro įsakymu patvirtinta ekspertų komisija.

Buvo vertinami ne vien savivaldybių aplinkosauginiai duomenys, tačiau ir energetika, statyba ir teritorijų planavimas, susisiekimas, klimato kaitos valdymas, aplinkos ir vandens kokybė, biologinė įvairovė, aplinkosauginis sąmoningumas. Didelė duomenų dalis, atspindinti savivaldybių parengtas strategijas, taikomas praktikas ir iniciatyvas, buvo surinkta apklausus savivaldybes. Likusi dalis duomenų, susijusių su konkrečiais rezultatais, buvo surinkta iš valstybinių įstaigų ir įmonių.