VRK apžvalga: savivaldybių tarybų narių kaita 2019-2023 metais

Palangos tiltas, 2023-04-11
Peržiūrėta
1287
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

VRK apžvalga: savivaldybių tarybų narių kaita 2019-2023 metais

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išanalizavo Lietuvos savivaldybių tarybų narių kaitos duomenis ir parengė apžvalgą. Joje matoma, kaip keitėsi 60-ties Lietuvos savivaldybių tarybų sudėtys 2019-2023 m. kadencijos metu.

Per ketverių metų laikotarpį įvairiose Lietuvos savivaldybėse pasikeitė 261 savivaldybės tarybos narys. 

Dažniausiai nariai patys kreipėsi į VRK ir atsisakė mandato dėl nesuderinamų pareigų su savivaldybės tarybos nario darbu. Ši priežastis yra dažniausiai įvardijama nariui išreiškus norą palikti tarybą. Tokių atvejų yra fiksuota 46,4 proc. 

23,4 proc. savivaldybių tarybų narių atsisakė mandato dėl asmeninių priežasčių, o 10,7 proc. narių įgaliojimai nutrūko 2020 m. juos išrinkus į Lietuvos Respublikos Seimą.

Per trejus metus pasitaikė atvejų, kai VRK nutraukė savivaldybių tarybų narių įgaliojimus anksčiau termino šių asmenų mirties atveju (7,3 proc.). 

5,8 proc. VRK sprendimu neteko mandato nustačius, kad asmenys faktiškai eina nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario darbu pareigas. 

3,8 proc. savivaldybių tarybų narių per trejų metų laikotarpį buvo pripažinti kaltais teismo sprendimu ir jų įgaliojimus VRK turėjo nutraukti. 

Teisės aktai numato, kad tarybos narys turi būti nuolatinis savivaldybės, į kurios tarybą buvo išrinktas, gyventoju. Jam išvykus nuolat gyventi už savivaldybės teritorijos ribų ir informavus VRK, jo įgaliojimai nutraukiami. Tokių atvejų VRK fiksavo 1,9 proc. 

Nustatytas vienas atvejis (0,4 proc.), kai savivaldybės tarybos narys buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje ir neinformavęs VRK, dėl ko mandatas jam buvo panaikintas. 

Taip pat vienas asmuo (0,4 proc.) buvo išrinktas meru. Dėl šios priežasties VRK nutraukė jo kaip savivaldybės tarybos nario įgaliojimus ir suteikė savivaldybės mero mandatą. 

Dažniausia savivaldybės tarybos narių kaita – Vilniaus miesto savivaldybėje 

Per ketverių metų laikotarpį VRK dažniausiai svarstė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių mandatų netekimo klausimus. Šioje daugiausiai narių turinčioje savivaldybėje nuo 2019 m. iki šių metų balandžio 1 d. pasikeitė 19 tarybos narių. 

Antroje vietoje pagal savivaldybių tarybų narių kaitą – Biržų rajonas. Čia per ketverius metus pasikeitė 13 narių. Trečioje vietoje – Šilalės ir Rokiškio rajonų savivaldybių tarybos, kuriose pasikeitė po 11 narių. Toliau seka Mažeikių ir Telšių rajonai – čia tarybos nariai keitėsi po 9 kartus. 

Nuo 2019 m. savivaldybių tarybų narių rinkimų vienintelėje Alytaus rajono savivaldybėje nepasikeitė nė vienas narys. Šioje savivaldybėje liko dirbti tie patys nariai, kuriuos prieš ketverius metus išrinko rinkėjai. 

Moterų skaičius savivaldybių tarybose didėja

Pagal tai, kiek per 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimus buvo išrinkta ir kiek kadencijos pabaigoje savivaldybėse dirbo tarybų narių moterų, galima konstatuoti, kad šis skaičius padidėjo kiek daugiau nei 2 proc., tačiau daugumą, t. y. 68,6 proc. savivaldybių tarybų narių sudarė vyrai. 

Apžvelgiant visas 60 Lietuvos savivaldybių, VRK duomenys rodo, kad daugumoje jų tarybų narių vyrų yra du kartus daugiau nei moterų ir ši tendencija nesikeitė visos kadencijos metu. 

Yra dvi savivaldybės, kurių tarybose dirbančių moterų ir vyrų santykis 2019-2023 m. kadencijoje buvo proporcingas. Pavyzdžiui, Birštono savivaldybėje buvo 8 tarybos narės moterys ir 7 vyrai, Kėdainių rajono savivaldybėje – 13 tarybos narių moterų ir 14 vyrų. 

Tačiau kai kuriose savivaldybėse tarybos narių moterų ir vyrų santykio skirtumas ryškesnis.

Pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybėje dirba 3 tarybos narės moterys ir 24 tarybos nariai vyrai.

Utenos rajono ir Kretingos rajono savivaldybių tarybas sudaro po 3 moteris ir 22 vyrus, Druskininkų savivaldybės taryboje miesto reikalus sprendžia 4 moterys ir 21 vyras, Rietave – 3 moterys ir 14 vyrų. 

Lietuvoje nėra nė vienos savivaldybės, kurios taryboje dirbtų vien moterys arba vien vyrai. 

Savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis – daugiau kaip 55 metai

2023 m. balandžio 1 d. duomenimis, bendras savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis yra 55 metai ir 2 mėnesiai. 

Beveik trečdalis (32,1 proc.) paskutines kadencijos dienas skaičiuojančių tarybų narių patenka į amžiaus grupę nuo 55 iki 64 metų. 

Tarybų nariai, patenkantys į amžiaus grupę nuo 45 iki 54 metų, sudaro apie 21,4 proc. 

Šiek tiek mažesnis procentas, 20,5 proc. yra vyresnių asmenų, patenkančių į amžiaus grupę nuo 65 iki 74 metų.

17 procentų tarybų narių patenka į amžiaus grupę nuo 35 iki 44 metų. 

Jaunesnių savivaldybių tarybų narių, patenkančių į amžiaus grupę nuo 25 iki 34 m., skaičius sudaro 5,7 proc. 

Mažiausiai savivaldybių tarybų narių (0,3 proc.) patenka į amžiaus grupę iki 24 m., o 2,9 proc. sudarė asmenys kuriems yra 75 ir daugiau metų.

Kadencijos pabaigoje jauniausias pareigas einantis meras yra 31-erių, vyriausias – 70 metų amžiaus.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ketvirtadienį posėdžiavęs Seimas balsų dauguma pritarė siūlymui tarybų nariams mokėti atlyginimą ir naikinti galimybę gauti kanceliarines išmokas. Dėl pataisų Seimas balsuos dar du kartus, svarstymui taikoma skubos tvarka.


Į viešumą kyla vis daugiau įtarimų, kaip savivaldybių tarybų nariai galimai grobsto lėšas: už mokesčių mokėtojų pinigus nuomojasi jiems patiems priklausančias mašinas, perkasi kompiuterius bei telefonus. 


Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išanalizavo Lietuvos savivaldybių tarybų narių kaitos duomenis ir parengė apžvalgą. Joje matoma, kaip keitėsi 60-ties Lietuvos savivaldybių tarybų sudėtys 2019-2023 m. kadencijos metu.


Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatus. 


Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) apžvelgė, kaip keitėsi šiemet registruotų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių skaičius lyginant jį su 2019 metų rinkimais. 


Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad artėjančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti už savivaldybių tarybas ir merus teisę turės tik nuolatiniai savivaldybės gyventojai, savo gyvenamąją vietą konkrečioje savivaldybėje deklaravę ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų. 


2023 metais didėja visoms 60 Lietuvos savivaldybių iš valstybės biudžeto skiriamos gyventojų pajamų mokesčio sumos.


Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atliko apžvalgą, kaip keitėsi kandidatų skaičius visuotiniuose savivaldybių tarybų rinkimuose. 


Likus mažiau nei metams iki 2023 m. savivaldybių tarybų narių rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išanalizavo Lietuvos savivaldybių tarybų narių kaitos duomenis ir parengė apžvalgą. Joje matoma, kaip keitėsi 60-ties Lietuvos savivaldybių tarybų sudėtys nuo pastarųjų visuotinių savivaldybių tarybų rinkimų, vykusių 2019 m. kovo 3 d., iki š. m. kovo 31 d. 


Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyrius informavo „Palangos tiltą“, kad Palangos mieste dėl smurto artimoje aplinkoje 2020 metais buvo pradėti 32, 2019 metais – 42 ikiteisminiai tyrimai; dėl vagysčių 2020 metais kurorte buvo pradėta 111, 2019 metais 100 ikiteisminių tyrimų. Dėl sukčiavimo 2020 metais buvo pradėti 3, 2019 metais – 10...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius