Profesorius paneigė visuomenėje įsišaknijusius mitus apie 5G ryšį ir įvardijo jo privalumus

Palangos tiltas, 2023-05-11
Peržiūrėta
1136
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Profesorius paneigė visuomenėje įsišaknijusius mitus apie 5G ryšį ir įvardijo jo privalumus

Apie naujos kartos ryšį 5G sklando pačių įvairiausių mitų. Tačiau VILNIUS TECH profesorius ir Inovatyvios medicinos centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Vitalij Novickij tvirtina, kad šis ryšys yra ne tik saugus, bet ir turi daugybę privalumų. Jis pasižymi kur kas spartesniu interneto veikimu daug didesniam vartotojų ratui. 

Kur kas daugiau pranašumų

Pasak V. Novickij, naujos kartos 5G ryšys turi itin daug pranašumų. 

„Lyginant su kitomis technologijomis, 5G pasižymi geresniu internetiniu ryšiu, be to, naudojantis 5G technologija vienu metu galima prijungti daugiau įrenginių. Tai reiškia, kad vienu metu šia technologija naudotis gali kur kas daugiau vartotojų“, – pabrėžia mokslininkas.

Su 5G žadamas ir daiktų interneto proveržis. 5G bus pritaikomas sveikatos, transporto, energetikos, aplinkosaugos, prekybos, robotikos, industrijos 4.0 ir autonominių automobilių infrastruktūroje. 

Veikti gali tik visas normas atitinkantys 5G bokštai

5G, kaip ir ankstesnės kartos ryšiai 2G, 3G ar 4G, reikalauja mobiliojo ryšio bokštų antenų. Antena paverčia radijo bangas elektros srove arba atvirkščiai ir jos dėka elektromagnetinis laukas, kuriame yra užkoduota reikiama informacija, kryptingai siunčiamas į erdvę ir gali nukeliauti didelius atstumus. 

Pagrindinis skirtumas tarp 5G ir ankstesnių kartų ryšių technologijų yra tai, kad jam yra naudojamos aukštesnio dažnio (GHz) dažnio juostos. Tokio dažnio signalai lengvai slopsta erdvėje ir sunkiai įveikia ilgus atstumus, lyginant su 2G tinklo technologija, kuri veikia net miške. Būtent dėl šios priežasties, pasak V. Novickij, norint, kad 5G veiktų sklandžiai ir maksimaliu greičiu – reikalingas didesnis naujos kartos bokštelių skaičius. 

„Galimai ateityje kiekvienas aukštesnis pastatas ir kiekviena gyvenvietė turės 5G bokštų – kuo daugiau bokštelių turėsime, tuo stabilesnis ir geresnis bus 5G ryšys. Ir nors 5G bokštelių netolimoje ateityje turėtume išvysti daug – nerimauti nereikia. Jie statomi pagal visame pasaulyje mokslininkų ir specialistų patvirtintas higienos ir spinduliuotės normas bei standartus“, – tvirtina profesorius. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateikta informacija nurodo, kad elektromagnetinio lygio priežiūra Lietuvoje yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme. Kiekvienas naujai pastatytas ryšio, tarp jų ir 5G, bokštelis turi atitikti elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimus, o NVSC, savo ruožtu, kiekvienais metais iki gegužės 1 d. viešai paskelbia apibendrintą informaciją apie gautus matavimų rezultatus. 

Pataria tikėti ekspertais – ne socialiniais tinklais

Kaip teigia mokslininkas, nors šis ryšys Lietuvoje diegiamas užtikrinant visus pasaulinius saugumo standartus – apie jį sklando pačių įvairiausių mitų. Vienas plačiausiai nuskambėjusių – 5G kenkia žmonių sveikatai. 

„Aukšto dažnio, t.y. 5G bangai daryti įtaką sveikatai – neįmanoma. Vienintelis žinomas ir patvirtintas galimas poveikis yra šilimas, todėl antenų galia yra ribojama ir griežtai reglamentuojama. Visų kartų ryšio technologijų bangos ir jų biologiniai poveikiai mokslininkų tiriamos dešimtmečiais, lenkiant net technologijos realų įdiegimą“, – sako Inovatyvios medicinos centro vyriausiasis mokslų darbuotojas ir VILNIUS TECH profesorius. 

Jis taip pat priduria, kad iki šiol vyksta nepriklausomos, tęstinės ir retrospektyvinės studijos, tačiau jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai šios technologijos nedaro, nes spinduliuotės galia yra ribojama. Standartai ir higienos normos formuojamos daugybės šalių ir tūkstančių nepriklausomų mokslinių tyrimų pagrindu. 

Šis ir panašūs mitai, pasak jo, galėjo atsirasti neteisingai interpretuojant mokslinę literatūrą arba dėl per menko domėjimosi. 

„Mitų apie 5G ryšį esu girdėjęs ir daugiau. Viešoje erdvėje sklando klaidingos kalbos apie žmonių programavimą, organizmo mutacijas – fantazijos žmonėms netrūksta. Visgi, siūlau pasitikėti profesionalais, kurie dirba šioje srityje ir gali pateikti ekspertinę nuomonę. Jeigu kyla kažkokių abejonių – siūlau kreiptis į tos srities atstovus, o ne skaityti ir tikėti socialiniuose tinkluose sklindančia informacija“, – teigia V. Novickij. 

Tai, kad 5G ryšys – saugus sveikatai patvirtina ir NVSC pateikta informacija. Šiuo metu Lietuvoje gyvenamojoje aplinkoje elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 gigahercų (GHz) iki 300 GHz negali viršyti 10 vatų kvadratiniame metre (W/m2). 

Mokslo bendruomenė tiria visus galimus elektromagnetinio lauko poveikius žmogaus organizmui: onkologinių ligų atsiradimą, neigiamą poveikį miegui, vaisingumui, genotoksiškumui ir kt. Visgi, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, iki šiol nėra nustatyta, kad leidžiamų verčių neviršijantis elektromagnetinis laukas galėtų turėti ilgalaikį poveikį ir galėtų sukelti sukelti minėtus sveikatos sutrikimus. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Teisės vairuoti įgijimas yra labai svarbus įvykis žmogaus gyvenime, kuris neretai būna apipintas įvairiomis istorijomis ir mitais. Tačiau pats žodis mitas jau savaime reiškia, kad tai yra netiesa ir neatitinka realybės.


Vazektomija – mitais apipinta ir dažnai kastracija vadinama procedūra, kurios baiminasi daugybė vyrų.


Apie naujos kartos ryšį 5G sklando pačių įvairiausių mitų. Tačiau VILNIUS TECH profesorius ir Inovatyvios medicinos centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Vitalij Novickij tvirtina, kad šis ryšys yra ne tik saugus, bet ir turi daugybę privalumų.


Minint pirmojo Palangos vardo paminėjimo 770-ąją sukaktį, balandžio 4 d. Palangos kurorto muziejuje viešėjo garbus svečias – vienas žinomiausių Lietuvos lektorių, Vilniaus Universiteto istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas. 


Vasario 11-ąją minima Pasaulinė ligonių diena. Šią dieną Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis nori atkreipti dėmesį į vieną dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligas.


Palangoje vasaros atostogų karštinė nesibaigia – paskutinės vasaros dienos žada būti ne mažiau populiarios nei vasaros vidury. 


Palangos gelbėjimo stotis Žvejų gatvėje tapo apkalbama ne vieno poilsiautojo. Jos vadas Jonas Pirožnikas ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus dar kartą aiškiai įvardijo, kas turi privilegiją važiuoti į šios stoties esančią stovėjimo aikštelę, rašo lrytas.lt


Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras vasario 4 dieną paminėjo Pasaulinę vėžio dieną. Šių metų dėmesys buvo skirtas temai „Paneikime mitus apie vėžį“. Atsižvelgiant į pernai vykusią sėkmingą vėžio prevencijos kampaniją, šiemet dėmesys bus sutelktas ypač į vieną tikslą – mažinti atskirtį ir išsklaidyti mitus apie vėžį.


Petro Grecevičiaus paskaitas Klaipėdos universiteto studentai mėgsta. Darbui pasišventęs profesorius dėsto kraštovaizdžio architektūros istoriją ir teoriją, kraštovaizdžio architektūros mokslinių tyrimų metodiką, teritorijų planavimą, aplinkos planavimo politiką ir ekonomiką.  „Palangos tilto“ redakcijoje kalbėjomės apie jo darbą, Palangą, Kiniją, jaunų...


„Tėvai nežinojo, pas ką mane nuvežti, tai aš pati jiems pasakiau“, - atkartojo savo mažosios pacientės žodžius vaikų gydytojas Alfredas Kerulis. Pelnyti vaikų meilę šiam gydytojui ne itin sudėtinga. Pasak jo, svarbu užmegzti ryšį, o jį užmezgus vaikai gydytoju ima pasitikėti ir nejaučia nei menkiausios baimės. Ypatingai tuo atveju, jei atliekama procedūra nekelia skausmo. Pastaruoju metu...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius