Rudens gėrybių reti kurorto svečiai užsuka į turgų, palangiškiai – į savo sodus
Kai lankiausi
turguje, į akis smelkė dargana, kurią
keitė lietaus pliūpsniai. „Nėra žmonių, nors tu ką. O dirbti ir kaip nors
užsidirbti – reikia“, - dūsavo trys Palangos turgaus veteranės – Eugenija
Staniulienė sakė turguje prekiaujanti 16 metų, tiek pat metų už prekystalio
praleido ir kita prekiautoja Adelė Berenienė, o tiesiog Danute prisistačiusi
moteris turguje sakė dirbanti 10 metų. Negausūs turgaus lankytojai ilgai laiko
apytuštėje turgavietėje negaišo –
rinkosi pomidorų, obuolių ar agurkų ir pėdino iš jo.
Teikia pirmenybę Palangos turgui, o ne „Maximai“
Ponia Raimonda žurnalistui sakė ne itin dažnai apsilankanti turguje, bet apie Palangos turgų ji atsiliepė tik labai gerai. „Tvarkingai turgus atrodo, žmonės čia yra malonūs, jaučiasi šeimininko ranka“, - sakė ji. Moteris pirko kilogramą aviečių – už jas sumokėjo 7 litus ir kilogramą pomidorų – jie kainavo 5 litus. „Jeigu reikia rinktis – eiti į turgų ar į „Maximą“, visada pirmenybę atiduodu turgui, ypač Palangos“, - sakė šventojiškė. Ji tikino nedažnai perkanti aviečių: „ Avietės nėra pigios. Sau, ko gero, jų nepirkčiau – perku dėl vaikų“, - sakė moteris.
Vėlyvi Palangos svečiai Regina ir Juozas turguje ilgai negaišo – nesiderėdami pirko pomidorų. „Kilogramas jų kainuoja 5 litus. Nėra labai pigu, bet Vilniuje mokėtume daugiau“, - sakė moteris.
Retiems turgaus pirkėjams į krepšius sukrovę rudens (ir ne tik) gėrybes, išvydusios korespondentą, turgaus senbuvės E. Staniulienė, A. Berenienė ir pavardės nenorėjusi pasakyti Danutė, suklego: „Parašykite, kad mes daug ką turguje matėme, bet paskutiniais metais tapo patogiausia ir maloniausia turguje prekiauti“. Moterys vardijo, kaip pagerėjo jų darbo sąlygos ir kaip pagražėjo turgus – buvo sutaisyti, skarda apdengti stalai, išnyko vaizdą darkiusios dėžės – jas pakeitė estetiškos lentynos, svarbiausia, didelė dalis turgaus pasislėpė po stogu. „Ačiū Dievui, dabar ant galvos nei lyja, nei sninga. Pasižiūrėkite, kiek daug parduotuvių atsidarė prie turgaus, Senojo turgaus gatvėje“, - kvietė prekiautojos. Jos teigiamus pasikeitimus sieja su direktoriaus Eimučio Židanavičiaus atėjimu.
Vasarą dirbti smagiau...
Prekiautojos teigė, kad vasarą turguje linksma dirbti: „Daug žmonių, kaip taisyklė, kurorto svečiai labai nesidera“, - sakė jos. Žiemą, anot jų, kai kurorte lieka tik palangiškiai, prekyba apmiršta. „Kas Palangoje gyvena? Daugiausiai – senimas. Dauguma pensininkų turi savo nuosavus namus ir patys užsiaugina vaisių ir daržovių“, - sakė E. Staniulienė.
76-erių metų Adolfina Barkauskienė sakė gyvenanti Kretingoje, bet jai patinka prekiauti Palangos turguje. „Čia – kitokie žmonės nei Kretingoje. Man patinka su poilsiautojais ir pabendrauti, darganotą rudenį tik vienas kitas perka obuolių ar kriaušių“, - sakė moteris. Ji prisiduria šiek tiek pinigų prie nedidelės pensijos. „Man labai reikia pinigų vaistams – neseniai širdies operaciją turėjau“, - sakė ji. „Šiandien tik du kilogramus burokėlių nupirko ir po kilogramą pomidorų ir agurkų“, - vardijo moteris.
Mums kalbantis, jauna mama, ilgai žiūrėjusi į medaus stiklainius, domėjosi, kur rinktas medus, kiek kainuoja, kol pagaliau ryžosi nupirkti pusę litro medaus. „Sumokėsiu už medų 14 litų. Nėra pigu, bet vaikui perku, negaila“, - sakė jauna palangiškė. Ji sakė dažnai besilankanti turguje.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Šarūnas Vaitkus: „Palangos bendruomene, kurorto svečiai ir visi iki vieno, kurie kaip nors prisidėjo prie „Draugystės dienos“, sakom Jums AČIŪ“
"Palangos tilto" informacija, 2022 04 26 | Rubrika: Miestas
Palangoje balandžio 19 dieną surengtos Lietuvos ir Ukrainos draugystės dienos „Draugystės dienos“ rezultatai gerokai viršijo lūkesčius vykusios rezultatai gerokai viršijo lūkesčius: surinkta 16 504 eurai. „Tik dar kartą įsitikinome, jog kartu galime išties labai daug!“ savo Facebook paskyroje pirmadienį, balandžio 25 dieną, parašė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Valdas Pakusas, Palangos miesto botanikos parko direktorius: „O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 03 17 | Rubrika: Miestas
Palangos miesto savivaldybė purtosi minties leisti jūroje ar Botanikos parke barstyti mirusio žmogaus kremuotų palaikų pelenus, tačiau Valdas Pakusas sakė „Palangos tiltui“: „„O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“ Skaitykite visą straipsnį penktadienį „Palangos tilte“.
Euras ir didesnės kainos atbaidė ne tik dalį turgaus pirkėjų, bet ir prekeivių
Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015 09 10 | Rubrika: Miestas
Rytas Palangos miesto turguje prasideda bruzdesiu – prekeiviai zuja nešini savo prekėmis, kruopščiai dėlioja jas ant prekystalių, ore tvyro dar neatšalusi rudeniška gaiva, aplink prekybininkų gražiai išrikiuotą medų ratus suka bitutės, o pirmieji pirkėjai džiugiai renkasi prekes iš siūlomo plataus prekių asortimento. Bet tai –...
Buvusiam Palangos turgaus atsakingajam asmeniui – kaltinimai savivale 9
Linas JEGELEVIČIUS, 2013 10 17 | Rubrika: Miestas
Dar kartą „sės“ ir įsikals vinį į karstą savo, kaip politiko, karjerą? Ar kaltinimai savivale jau buvusiai Palangos turgaus UAB „Palangos klevas“ direktorei Irena Vitkienei ir už finansinę veiklą įmonėje atsakingam, po direktorės atleidimo susirgusiam Eimučiui...
Senoji gimnazija – mokykla, į kurią norisi grįžti po daugelio metų
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 04 25 | Rubrika: Miestas
Šeštadienį Palangos senoji gimnazija, kuriai steigti švietimo ministras davė leidimą 1922 m. rugsėjo 15 d., atšventė savo 90 metų jubiliejų. Iškilmingame renginyje netrūko gražių žodžių bei oficialių sveikinimų. Dar daugiau gražių žodžių buvo ištarta šventiniame vakare, vykusiame „Palangos žuvėdroje“. O paklausti, kas jiems...
„Iki metų pabaigos turėtų augti tiek kredito unijos indėlių, tiek paskolų portfelis“ 7
Linas JEGELEVIČIUS, 2013 01 21 | Rubrika: Miestas
Lietuvos kredito unijoms pastaruoju metu dėmesio nestinga. Sparčiai joms augant, Lietuvos bankas priėmė kredito unijų priežiūros ir veiklos sugriežtinimo priemones. Tačiau į jas Palangos kredito unijos (PKU) valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus linkęs žiūrėti optimistiškai: „Galima ir pasidžiaugti, kad eilę metų besikaupusios problemos pagaliau buvo pradėtos spręsti, kredito unija...
Lietuviškos braškės turguje jau atpigo, bet jų pirkėjų antplūdžio nėra
Ugnė RAUDYTĖ, 2011 06 20 | Rubrika: Verslas pinigai
Lietuviškų braškių sezonas šiemet itin vėlyvas, lyginant su praėjusiais metais. Dėl gana vėsaus pavasario uogos ant prekystalių pasirodė trimis savaitėmis vėliau nei pernai. Tik pasirodžius lietuviškoms braškėms, už jų kilogramą prašė net iki 25 litų, tačiau, „įsibėgėjus“ prekybai, kainos nukrito.
Turgaus prekeiviai: kasos aparatai sužlugdys turgų
Ugnė RAUDYTĖ, 2010 12 21 | Rubrika: Miestas
Valdžia ir vėl bando taupyti ne ten, kur reikia – šį kartą sąskaita turgaviečių darbuotojų, kuriems bandoma „įpiršti“ kasos aparatus. Vyriausybė šią savaitę ketina priimti principinį sprendimą dėl kasos aparatų įrengimo prekyvietėse ir jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos. Tačiau šis sprendimas gali tiesiog negrįžtamai sužlugdyti mažųjų miestų turgelius. „Per dieną užsidirbame iki...
Rudens gėrybių reti kurorto svečiai užsuka į turgų, palangiškiai – į savo sodus
Linas JEGELEVIČIUS, 2010 09 26 | Rubrika: Miestas
Kai lankiausi turguje, į akis smelkė dargana, kurią keitė lietaus pliūpsniai. „Nėra žmonių, nors tu ką. O dirbti ir kaip nors užsidirbti – reikia“, - dūsavo trys Palangos turgaus veteranės – Eugenija Staniulienė sakė turguje prekiaujanti 16 metų, tiek pat metų už prekystalio praleido ir kita prekiautoja Adelė Berenienė, o tiesiog Danute prisistačiusi moteris turguje sakė dirbanti 10...
„Apranga ir avalynė“ – naujas Palangos turgaus pavadinimas?
Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 06 02 | Rubrika: Miestas
Palangos turguje jau kvepia braškėmis. Jos iš Lenkijos, lietuviškos kol kas dar tik pakeliui. Tačiau braškės ir kiti tradiciniai turgaus produktai (daržovės, vaisiai, žuvis ir mėsos gaminiai) – tik mažoji dalis prekių. Turgus – drabužių ir batų karalystė. „Palangos tiltas“ domėjosi, ar tokiam būriui panašiomis prekėmis prekiaujančiųjų užtenka „erdvės verslui“?