Seime nuotaikingai paminėtas Palangos grąžinimo Lietuvai 100-metis: unikali krašto istorija pristatyta sodria žemaičių tarme!(FOTO GALERIJA)

"Palangos tilto" informacija, 2021-07-01
Peržiūrėta
2290
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Mindaugas Skritulskas, TS-LKD Seimo narys, išrinktas Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje
Mindaugas Skritulskas, TS-LKD Seimo narys, išrinktas Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje

Birželio 29-ąją Palangos vardas skambėte skambėjo Seime.

Seimo nario Mindaugo Skritulsko iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Vitražo galerijoje surengta paroda, skirta Palangos krašto grąžinimo Lietuvai šimtmečiui paminėti. Vakar Seime vyko parodos pristatymo renginys, kurį pagerbti atvyko gausus būrys Seimo narių, Palangos miesto meras, Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovai, tarybos nariai, Palangos garbės piliečiai.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Palangos bendruomenei perdavė nuoširdų sveikinimą Šimtmečio proga, padėką už indėlį į sėkmingos nepriklausomos Lietuvos ateities užtikrinimą bei palinkėjo sėkmingai įveikti šiandienos iššūkius. Renginyje dalyvavo profesorius Vytautas Landsbergis, Nepriklausomybės signatarų vardu sveikinamąjį žodį tarė parlamentaras Emanuelis Zingeris, Seimo vadovybės vardu renginį sveikino Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. Tarp kitų garbingų renginio svečių –  buvę premjerai Algirdas Butkevičius bei Saulius Skvernelis, Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai Vaidas Šimaitis, Julius Tomas Žulkus, Justas Žulkus, Dainius Želvys ir Ilona Pociuvienė. 

 Parodoje eksponuojami menininko Algio Pociaus kurti Palangos miesto architektūriniai gintariniai maketai  („Grafo Tiškevičiaus paveldas gintare“: Birutės koplytėlė Laiminantis Kristus Vila muziejus Anapilis, Palangos bažnyčia Palangos herbas Tiškevičių rūmai Palangos Kurhauzas) ir fotografo Aldo Kazlausko fotografijos darbai, menantys unikalius Palangos miesto istorijos įvykius ir kviečiantys pasižvalgyti po šiuolaikinius didžiausio Lietuvos kurorto vaizdus. Renginio metu nuotaikingomis melodijomis džiugino Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos instrumentinis ansamblis.

Seimo Pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis renginio metu prabilo žemaitiškai ir susirinkusiems pristatė unikalią Palangos krašto grąžinimo Lietuvai istoriją: prieš šimtą metų Palangą norėjo savo sudėtyje turėti ir Latvija. Mat buvusias LDK žemes okupacinė carinė Rusijos valdžia XIX amžiuje buvo priskyrusi Kuršo gubernijai. Teko ilgai ir atkakliai derėtis arbitraže. Priminta, kad Lietuvos derybininkams vadovavo Antanas Smetona. Nesutarimai su latviais buvo išspręsti, siena nustatyta, o A. Smetona, iškovojęs Lietuvai Palangą ir Šventąją, mėgo čia pavasaroti. 

„Palanga – didžiausias Lietuvos kurortas. Noriu pasveikinti Palangos merą Šarūną Vaitkų, kitus vadovus įgyvendinus ilgai siektą viziją: Palanga jau yra ne tik vasarą, bet ištisus metus poilsiautojus pritraukiantis kurortas. Prieš gerą dešimtmetį buvo atnaujinta Basanavičiaus gatvė. O dabar jau visas miestas ne tik puikiai sutvarkytas, bet ir išpuoštas. 

Noriu pasidžiaugti, kad palangiškiai išsiskiria savo verslumu. Kuriamos vis naujos apgyvendinimo, maitinimo, pramogų paslaugos. Žmonės čia keliasi ne tik vasaroti, bet ir gyventi, dirbti, kurti verslus.“ – kalbėjo Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.

Parodą Seime aplankyti bus galima iki liepos 15 d.

PT primena, kad Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 dieną Vilniuje pasirašė Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Tačiau Nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimo akte Lietuvos signatarai padarė klaidą, nenurodę savo kuriamos valstybės teritorinių ribų. Pagal istoriškai susiklosčiusias realijas, Palangai savo nepriklausomybės teko dar palaukti daugiau kaip dvejus metus, todėl kovo 30-oji Palangos gyventojams– išskirtinė data Palangos ir Šventosios pajūrio ruožas priskirti Lietuvai.

Minint šimtametę istoriją, reikia prisiminti 1819 m., kai Rusijos caras Aleksandras I Palangos valsčių atskyrė nuo Vilniaus gubernijos ir priskyrė Kuršo gubernijai. Todėl 1918 m. lapkričio 18 d. kaimyninei Latvijai paskelbus savo valstybės nepriklausomybę ir nustačius būsimos valstybės teritorines ribas, į jas pateko visas Kuršas kartu su Palanga.

Prasidėjo ginčai tarp Lietuvos ir Latvijos dėl Palangos ir Šventosios. Ginčui dėl sienos tarp valstybių nustatymo išspręsti 1920 m. buvo sudaryta Tarptautinė arbitražo komisija. Lietuvos delegaciją sudarė Antanas Smetona ir Martynas Yčas, Latvijos – Andrejas Berzinis ir Peteris Bergis.

Tačiau Lietuvos ir Latvijos derybinės grupės atstovams nesutarus, lemiamą žodį tarė arbitražo komisijos pirmininkas, Edinburgo universiteto profesorius iš Didžiosios Britanijos Džeimsas Jangas Simpsonas. Jo sprendimu, 1921 m. kovo 20 d. Palangos valsčius buvo priskirtas Lietuvai. O kovo 30 d. pagal arbitražo komisijos nutarimą Latvijos civilinė ir karinė valdžia pasitraukė iš Palangos.

1921 m. kovo 31 d. Palangos sugrąžinimo proga įvyko didžiulės iškilmės. Iš Kauno į iškilmes atvyko specialus traukinys su valstybės vadovais, politikais, kultūros veikėjais. Iš Kretingos atjojo kuopa raitelių. Jiems vadovavo jaunas artilerijos kapitonas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis.

Dž. J. Simpsonas už Palangos sugrąžinimą Lietuvai buvo apdovanotas Gedimino ordinu, Palangoje jo vardu pavadinta gatvė. Minint Palangos grąžinimo Lietuvai 100-metį sukurta skulptūra Dž. J. Simpsono ir Derybinės grupės atminimui įamžinti.

Nuotraukos: Aldo Kazlausko (Aldas Ten)

Jūsų komentaras:

Pilietis 2021-06-29 19:45 (IP: 172.69.194.7)
Visus šiuos gintarinius darbus, Šventosios bažnyčia, Palangos bažnyčia, Gintaro muziejus, Palangos kurhauzas, Birutės koplyčia ir kt. padarė Nerijus Daugėla.

Taip pat skaitykite

Gegužės 29 d.-birželio 5 d. Palangos miesto savivaldybės 2 a. fojė pristatoma paroda „Laisvėjanti Palanga“, skirta Sąjūdžio 35-mečiui paminėti.


Kupinas kultūros Lietuvos kurortas svetingai atsiveria vis kitokiems patyrimams. Šįkart į vasaros sostinę atkeliauja įstabi fotografijų paroda – Jono Meko „Semeniškių idilės“.


Lapkričio 11 d. „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje vyko mokinių konferencija, skirta Palangos atgavimo šimtmečiui paminėti. Konferencijos metu mokiniai pristatė savo pranešimus labai įvairiomis temomis. 


Liepos 1 dieną Palangos viešosios bibliotekos interneto skaitykloje  atidaryta Palangos senosios gimnazijos bendruomenės fotografijų paroda „Mano miestas“, skirta Palangos krašto grąžinimo Lietuvai 100 – mečiui paminėti.  Joje miesto bendruomenei buvo pristatyta 30 mokinių ir mokytojų fotonuotraukų.


Birželio 29-ąją Palangos vardas skambėte skambėjo Seime. Seimo nario Mindaugo Skritulsko iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Vitražo galerijoje surengta paroda, skirta Palangos krašto grąžinimo Lietuvai šimtmečiui paminėti. Vakar Seime vyko parodos pristatymo renginys, kurį pagerbti atvyko gausus būrys Seimo narių, Palangos miesto meras, Palangos miesto savivaldybės administracijos...


Kviečiame dalyvauti nemokamame šventiniame koncerte, skirtame Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečiui paminėti, kuris vyks liepos 4 d., 19.00 val. Palangos koncertų salėje.


Visus šiuos metus mūsų miestas švenčia Palangos grąžinimo Lietuvai šimtąsias metines. Jauna Lietuvos valstybė didelių pastangų dėka 1921 metais susigrąžino Palangą. Šis svarbus įvykis yra ir visos Lietuvos šventė.


Trečiadienį Palangos miesto savivaldybės administracijos erdvėse atidaryta aktyvios palangiškės, Klaipėdos apskrities gidų gildijos narės Birutės Mockuvienės fotografijų paroda „Gidai – sustabdytos akimirkos“, skirta Pasaulinei turizmo dienai paminėti. Simboliška, jog paroda atidaryta būtent Pasaulinės turizmo dienos išvakarėse.


Antradienio vakare palangiškių aktyvus būrelis susirinko Klaipėdoje esančiuose Simono Dacho namuose, kur buvo pristatyta palangiškės, tautinių šokių ansamblio „Bočiai“ narės Birutės Mockuvienės fotografijų paroda „Dar suksim ratelį“, pažymėjusi pernai minėta „Bočių“ 55-erių metų sukaktį. Šiuose namuose buriasi ir Klaipėdos...


Gegužės 3 dieną, antradienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą baltų kultūrai. Monetos nacionalinėje pusėje iškaldintas vienas ryškiausių baltų kultūros simbolių – gintarinis skridinys-amuletas, dekoruotas smulkių duobelių kryžma. Tą pačią dieną 14 val. naujoji moneta visuomenei bus pristatyta Palangos gintaro muziejaus renginių...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius